Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-24 |
Istorija, kai buvo šiurkščiai pažeistos teisės normos ir vienas mušeika būtų išsisukęs nuo baudžiamosios atsakomybės, jei ne paties jo kvailumas, dar nesibaigė, nes pastarajam tyčia ar netyčia pagelbėjusi Klaipėdos prokurorė apskundė jai nepalankų pirmos instancijos sprendimą dėl gautos nuobaudos.
Tuo metu prokurorės pasiūlymą palaiminusios teisėjos veiksmuose atitinkamą patikrinimą atlikę jos kolegos jokių pažeidimų nenustatė.
Prokurorė nepasiduoda
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad nuo 2000-ųjų Klaipėdos apylinkės prokurore dirbanti Jolantai Sarpalienė Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašė panaikinti praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasirašytą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimo. Pastaroji buvo paskirta po pernai liepos viduryje pradėto tarnybinio patikrinimo. Jis buvo atliekamas dėl to, kad buvo įtarta, jog J. Sarpalienė netinkamai vadovavo ikiteisminiam tyrimui ir šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
J. Sarpalienė vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pareikšti vienam vyrui. Jo metu buvo nustatyta, kad pastarasis 2022-ųjų liepą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitame ikiteisminiame tyrime, nes susitaikė su moterimi, kuriai buvo sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą. Prokurorė sujungė abu šiuos ikiteisminius tyrimus ir nurodė, kad yra pagrindas šį vyrą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, tačiau vėliau priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti vyriškį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl abiejų nusikaltimų, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais bei pateikė jį tvirtinti Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota ir generalinė prokurorė pritarė išvadai, kad J. Sarpalienė taip pažeidė Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei nuostatas. Žinia, Baudžiamasis kodeksas numato susitaikymo apribojimą: nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris jau buvo susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ir nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Generalinė prokuratūra pabrėžė, jog J. Sarpalienė taip sumenkino jos, kaip institucijos, padedančios teismui vykdyti teisingumą, autoritetą. Taip pat prokuratūra savo atsiliepime teismui pridėjo, kad minėtasis ikiteisminis tyrimas pernai rugsėjį buvo atnaujintas, bet tik dėl to, kad buvo gautas atitinkamas nukentėjusiojo prašymas, kuriame vyras nurodė, kad jo skriaudikas atlygino tik dalį padarytos žalos.
Prokurorė savo ruožtu teismui tvirtino, kad toks sprendimas esąs nepagrįstas ir neteisėtas. Anot jos, nepaisant to, kad jos nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai neva negali būti laikytina tarnybiniu pažeidimu, nes jį dar revizuoja ikiteisminio tyrimo teisėjas. J. Sarpalienė tikino, kad tokį neteisėtą nutarimą priėmė dėl neatsargumo, nes „sąžiningai klydo“, o jis neva nesukėlė neigiamų pasekmių.
Šį sausį bylą išnagrinėjusi teisėja Eglė Kiaurakytė konstatavo, kad J. Sarpalienės skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Anot teismo, nėra pagrindo nesutikti su Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
Šis verdiktas galėjo būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) ir prokurorė pasinaudojo tokia galimybe. Paprastai bylų nagrinėjimas LVAT užtrunka apie metus, tad posėdis šiame procese dar nėra paskirtas.
Teisėja – švari
Tik šios bylos dėka visuomenė galėjo sužinoti, kad apie tokiam neteisėtam J. Sarpalienės nutarimui pritarė Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Violeta Olcvikienė, anksčiau jau figūravusios įdomiose istorijose.
Apie tokius teisėjos veiksmus prokuratūra buvo informavusi Teisėjų tarybą. Pastaroji pritarė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nuomonei, kad V. Olcvikienė savo rezoliucija patvirtindama neteisėtą prokurorės nutarimą nesilaikė Baudžiamojo kodekso ir padarė šiurkštų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. Taip pat ji nutarė vadovaujantis Teismų įstatymu perduoti nuomonę ir visą surinktą medžiagą Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkei, kad ji įvertintų V. Olcvikienės veiksmus ir, esant pagrindui, imtųsi tolimesnių, teisės aktuose numatytų, procedūrų.
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė „Atvirą Klaipėdą“ buvo informavusi, kad gavusi Teisėjų tarybos raštą ji po penkių dienų priėmė įsakymą dėl teisėjos V. Olcvikienės neplaninio tikslinio patikrinimo atlikimo. Šiam patikrinimui atlikti buvo sudaryta komisija, susidedanti iš jos pavaduotojos Rimos Gudienės (ji paskirta komisijos pirmininke) ir teisėjų Viktorijos Teišerskienės bei Gintaro Stonkaus.
Toks patikrinimas truko beveik keturis mėnesius. Teismas „Atvirą Klaipėdą“ informavo, kad patikrinimo akte nurodyta, jog komisijos nariai neturi jokių duomenų apie tai, kad teisėja V. Olcvikienė atrinktose ikiteisminio tyrimo bylose būtų neatlikusi kokių nors veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, arba kad būtų atlikusi kokius nors teisės aktų reikalavimams prieštaraujančius proceso veiksmus.
„Taip pat patikrinimo metu nenustatyti jokie teisėjos veiksmai, kuriuos būtų galima vertinti kaip Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagrindinių teisėjo elgesio principų pažeidimą“, – rašoma teismo atsakyme.
V. Olcvikienė žiniasklaidos dėmesio buvo sulaukusi dar baigiantis pirmajam šio amžiaus dešimtmečiui. Tada buvo rašyta apie jos konfliktą su buvusiu sutuoktiniu, anksčiau kontržvalgyboje dirbusi Juozu Jakštu. Po metų buvo rašoma apie neva jos padarytą avariją.
Parašykite komentarą