Istorija, kai Klaipėdos prokurorės ir teisėjos sprendimų dėka buvo šiurkščiai pažeistos teisės normos ir mušeika būtų išsisukęs nuo baudžiamosios atsakomybės, jei ne paties jo kvailumas, dar nesibaigė.

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad nuobaudą – pastabą – užsidirbusi prokurorė Jolanta Sarpalienė dar gali skųsti jai nepalankų teismo sprendimą, o teisėjos Violetos Olcvikienės veiklos patikrinimas dar nėra baigtas.

Visuomenei apie tokią istorija atsirado galimybė sužinoti tik tada, kai nuo 2000-ųjų Klaipėdos apylinkės prokurore dirbanti Jolanta Sarpalienė nusprendė per teismą pasiekti, kad būtų panaikintas praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasirašytas įsakymas dėl minėtos tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Pastaroji buvo paskirta po pernai liepos viduryje pradėto tarnybinio patikrinimo. Jis buvo atliekamas dėl to, kad buvo įtarta, jog J. Sarpalienė netinkamai vadovavo ikiteisminiam tyrimui ir šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

J. Sarpalienė vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pareikšti vienam vyrui. Jo metu buvo nustatyta, kad pastarasis 2022-ųjų liepą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitame ikiteisminiame tyrime, nes susitaikė su moterimi, kuriai buvo sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą. Prokurorė sujungė abu šiuos ikiteisminius tyrimus ir nurodė, kad yra pagrindas šį vyrą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, tačiau vėliau priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti vyriškį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl abiejų nusikaltimų, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais bei pateikė jį tvirtinti Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota ir generalinė prokurorė pritarė išvadai, kad J. Sarpalienė taip pažeidė Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei nuostatas. Žinia, Baudžiamasis kodeksas numato susitaikymo apribojimą: nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris jau buvo susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ir nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai sausio pabaigoje J. Sarpalienės skundą atmetė.

„Kadangi pareiškėjos padarytas įstatymo pažeidimas negalėjo būti įvertintas kaip neatsargi teisės taikymo klaida, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pareigas netinkamai atliko tyčia. Nagrinėjamu atveju matyti, jog įstatymo pažeidimas pripažintas šiurkščiu, įvertinus tai, jog pareiškėja pareigas netinkamai atliko tyčia, kad kilo neigiamos pasekmės – dėl pareiškėjos priimto neteisėto sprendimo kelias tyčines, smurtines nusikalstamas veikas padaręs asmuo išvengė atsakomybės, buvo diskredituotas prokuratūros, kaip institucijos, padedančios vykdyti teisingumą, autoritetas“, – rašoma šiame sprendime, kuris dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tik šios bylos dėka visuomenė galėjo sužinoti ir tai, kad apie tokiam J. Sarpalienės nutarimui pritarusios ikiteisminio tyrimo teisėjos Violetos Olcvikienės, anksčiau jau figūravusios įdomiose istorijose, veiksmus buvo informuota Teisėjų taryba. Pastaroji pritarė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nuomonei, kad V. Olcvikienė savo rezoliucija patvirtindama neteisėtą prokurorės nutarimą, nesilaikė Baudžiamojo kodekso ir padarė šiurkštų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

Viešai skelbiamos Teisėjų tarybos posėdžio darbotvarkėje apie V. Olcvikienės veiklos nagrinėjimą sužinoti nebuvo jokios galimybės – klausimas svarstytas neviešai ir buvo pavadintas tiesiog „Dėl Teisėjų tarybos nario Nerijaus Meilučio 2023 m. spalio 16 d. nuomonės pateikimo“.

Rūta Andriuškaitė, Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja „Atvirai Klaipėdai“ aiškino, kad klausimas buvo neviešas, nes susijęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Ji informavo, kad Generalinės prokuratūros rašte nurodytas aplinkybes buvo pavesta ištirti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui Nerijui Meilučiui. Pastarasis, įvertinęs jas ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei gautais papildomais duomenimis, Teisėjų tarybai pateikė savo nuomonę. Taryba protokoliniu nutarimu jai pritarė ir nutarė vadovaujantis Teismų įstatymu perduoti nuomonę ir visą surinktą medžiagą Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkei, kad ji įvertintų V. Olcvikienės veiksmus ir, esant pagrindui, imtis tolimesnių, teisės aktuose numatytų, procedūrų.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė „Atvirą Klaipėdą“ informavo, kad minėtasis Teisėjų tarybos raštas buvo gautas pernai lapkričio 3 d. ir po penkių dienų ji priėmė įsakymą dėl teisėjos V. Olcvikienės neplaninio tikslinio patikrinimo atlikimo. Šiam patikrinimui atlikti buvo sudaryta komisija, susidedanti iš jos pavaduotojos Rimos Gudienės (ji pirmininkauja komisijai) ir teisėjų Viktorijos Teišerskienės bei Gintaro Stonkaus. Šiuo metu šis neplaninis tikslinis patikrinimas vis dar yra atliekamas.

V. Olcvikienė žiniasklaidos dėmesio buvo sulaukusi dar baigiantis pirmajam šio amžiaus dešimtmečiui. Tada buvo rašyta apie jos konfliktą su buvusiu sutuoktiniu, anksčiau kontržvalgyboje dirbusi Juozu Jakštu. Po metų buvo rašoma apie neva jos padarytą avariją.

Beje, minėtasis mušeika tik per savo kvailumą nesugebėjo pasinaudoti neteisėtais jam palankiais prokurorės ir teisėjos veiksmais – ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pernai rugsėjį buvo atnaujintas, nes buvo gautas atitinkamas nukentėjusiojo prašymas, kuriame vyras nurodė, kad jo skriaudikas atlygino tik dalį padarytos žalos.