Per 2015-ųjų rinkiminę kampaniją Klaipėdoje pasigirdo raginimai suteikti kai kurioms klaipėdiečių kategorijoms teisę važiuoti nemokamai viešuoju transportu. Ir šitie partiniai klaipėdiečiai ne vieniši: tokie obalsiai aidi dabar Vilniuje, Šiauliuse, Panevėžyje. Iš skirtingų partijų šie raginimai/pažadai girdimi: tokių entuziastų yra visose partijose.

Pasaulyje buvo ne vienas ir ne du bandymai viešąjį transportą visiškai arba iš dalies padaryti nemokamu. Visi tie bandymai anksčiau ar vėliau žlugo. Nemokamas viešasis transportas blogina kokybę ir patrauklumą, didina automobilių spūstis mieste, skatina biudžeto lėšų švaistymą, išnaikina transporto sistemoje profesionalus ir pakeičia juos niektauzomis. Todėl anksčiau ar vėliau šita brangi ir neefektyvi tvarka yra panaikinama.

Tie dėsniai galioja taip pat griežtai, kaip ir kokie gamtos dėsniai, ir nė karto žmonijos istorijoje nebuvo pažeisti. Nebus pažeisti tie liūdni dėsniai ir Klaipėdoje, jeigu bus priimti siūlomi populistiniai sprendimai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

… Vakar man į rankas pateko garbingo portugalo, vadovavusio vieno miesto autobusų parkui, dienoraštis. Pradėjo vesti dienoraštį tasai portugalas – pavadinkime jį Luís de Camões, – tą nelaimingą dieną, kai miesto Taryba patvirtino nemokamą važiavimą kai kurioms keleivių kategorijoms miesto transportu. Kai kur dienoraštis neįskaitomas, nes sulietas ašaromis. Kai kurių žodžių neverčiau, nes ten sūrūs portugališki keiksmai. Taigi paskaitykime atrinktus portugalo dienoraščio įrašus nuo laimingos pradžios iki ne tokio laimingo galo:

Portugalo dienoraštis

1. Valio! Miesto Taryba priėmė sprendimą nemokamai vežti mėlynakius, kairiarankius ir raudonplaukius. Mums tereikės reguliariai išrašyti sąskaitas savivaldybei, ir pinigai patys byrės į įmonės sąskaitą. Labai geras, išmintingas sprendimas, labai palengvins mūsų gyvenimą. Įsigysime naujų autobusų, atidarysime naujus maršrutus, nugludinsime efektyviausią darbo režimą.

17. Sako, nėra pinigų sumokėti už tų raudonplaukių vežimą. Bet, sako, būk ramus, duodam politikų garbės žodį – pinigų bus. Sakė, kad nežiūrėčiau į problemą tik iš siauro savo taško. Mažiau profesinio egoizmo.Tokios svarbios įmonės direktorius galėtų žvelgti plačiau, nes miestas turi ir kitų problemų. Po to susitikimo pažvelgiau plačiau, bet naujų autobusų pirkimą dėl visa ko atidėsiu.

140. Vis dar nėra pinigų. Paprašiau atšaukti tą mėlynakių-kairiarankių sprendimą. Ne, sakė, neturime tam politinės valios. Mėlynakiai nesupras. Pinigų duoti irgi neturi politinės valios – sakė, kitiems labiau reikia. Senų autobusų remontą teks atidėti.

194. Mieste atsidarė keturios naujos optikos, platus spalvotų linzių pasirinkimas, ir šešios kirpyklos su plačiu siūlomu spalvų spektru. Vakar buvo skandalas. Vieną raudonplaukį kontrolierė patampė už plaukų, kad įsitikintų, jog ne perukas. Ne perukas. Bet, pasirodo, frakcijos referentas. Per praėjusius rinkimus plakatuose matėme jį juodaplaukį, gal dėl to kontrolierės nepažino. Referentas išplatino pareiškimą, kad incidentas yra provokacija, o ta sena nuotrauka, kur jis juodais plaukais – tai nešvarios rinkimų technologijos ir fotošopas.

279. Kažkodėl žmonės nenori važiuoti senais sulūžusiais autobusais. Pajamos iš bilietų pardavimo mažėja. Kasdienei veiklai palaikyti imame paskolą iš banko. Sąlygos normalios, nes įmonė turi gerą kreditinę istoriją. Vicemeras pasiūlė puikią idėją.

280. Priėmiau į darbą gerą vyrą, iš geros partijos, nors autobusą tik pro savo auto langą yra matęs. Padės iš miesto atgauti pinigus, vicemeras jį rekomendavo. Mano vyr. inžinierius kažkoks atsilikęs, stebėjosi tuo. Nesupranta politinio momento. Dabar tokie laikai, kad vienas partinis už tris eismo inžinierius įmonei reikalingesnis.

289. Vieną mėnesį pinigai judėjo, po to vėl užšalo. Priėmiau į darbą ir koalicijos partnerių nurodytus žmones. Bankai griežtina sąlygas. Teko pakelti kainas, nes visai be pinigų juk negalime. Remontą vėl teko atidėti. Kažkodėl žmonės bėga iš autobusų. Lieka tik vaikai, raudonplaukiai ir kairiarankiai, už kuriuos kompensacijos tik skaičiuojamos, bet nesumokamos.

325. Pavyko! Pardaviau bankui teisę į savivaldybės skolinius įsipareigojimus. Sumokėjo 85% nominalo. Žinant mūsų savivaldybės skolinimosi reitingą, mes dar gerai gavom.

333. Priėmiau dar septynis švilpius iš valdančiosios koalicijos. Tikiuosi, kad gal dabar sąskaitos pajudės. Įmonės darbuotojai nesupranta politinės situacijos, šnairuoja, murma pakampėse. Taip, dar žemas pas mus Portugalijoje politinės kultūros lygis, dar reikia vairuotojams elementarius demokratinės sistemos veikimo principus aiškinti.

345. Vis dėlto be reikalo leidausi įkalbamas IT departamentui vadovauti paskirti nurodytą partinį. „Portugalo kortelė“ neveikia. Neveikia – nuo žodžio „visiškai“.Bet kažkur tuos partinius reikia iškaišioti, už autobuso vairo juk nepasodinsi.

379. Nemalonumų diena. Iš tų naujai priimtų švilpių jokios naudos, tik demoralizuoja dirbančius žmones savo algomis ir dykinėjimu. Opozicija pakėlė triukšmą, kad aš esą padaręs iš įmonės partinę lesyklėlę, išpūtęs etatus. Užsiundė spaudą.

380. Įsteigiau įmonėje atskirą departamentą opozicijai. Juk, kaip mokė Džonas Stiuartas Millis, brandi demokratija – tai ta, kurioje gerbiamos ir mažumos teisės. Vicemeras baigęs politologiją, jis man tai paaiškino. Naudos iš jų nebus, bet gal mažiau per tarybos posėdžius opozicija triukšmaus. Kad tilptume į etatus ir biudžetą, teko atleisti šiek tiek vairuotojų ir inžinierių. Profsąjunga grasina streiku. Pinigų nėra. Pardaviau bankams papigiai dar už 20 milijonų savivaldybės skolų.

398. Šiek tiek naudos iš tų opozicijos politikų yra – taryba vieningai balsuodama panaikino leidimus vežti keleivius maršrutiniais taksi. Dabar tie keleiviai turės persėsti į mūsų autobusus. Vicemeras pažadėjo griežčiau kontroliuoti optikas ir kirpyklas.

402. Atsitiktinai išsikalbėjau su politikų man įdarbintu naujai sukurto Strateginės Plėtros departamento direktoriumi. Pirmą kartą per metus jį pamačiau, nors į darbą, sako, reguliariai vaikšto. Skundėsi, kad jo darbo kompas per lėtas. Dabar jis „Red Alert“ yra pasiekęs 4 laipsnio šeštosios kategorijos elfo lygį ir turi šarvuotų greitųjų tramvajų flotilę. Galingesnio kompo jam reikia sukurti stygų transporto gondoloms, kad galėtų greičiau permesti orkus. Sakė, labai perspektyvu, ir mums mieste taip reiktų. Sakė, kad mums trūksta vizijos ir pažangių nestandartinių ekologiškų transporto sprendimų.

411. Mikriukų keleiviai persėdo ne į autobusus, o į savo lengvuosius ar į taksi. Kategoriškai nenori važiuoti mūsų autobusais. Ko jie aikštijasi, juk senesnių nei 30 metų autobusų nėra daug, o didesnė dalis dar nė 25 neturi. O kad ne visuose veikia stabdžiai, tai taip dar net įdomiau važiuoti. Nėra pinigų. Prašysiu miesto Tarybos vėl pakelti kainas tiems keleiviams, kurie dar moka.

422. Mokūs keleiviai kažkodėl dar labiau bėga iš autobusų. Mokėti ar nemokėti – štai kur klausimas mums. Nemokėti Sodrai? Mokesčiams? Elektrikams? Tas danų Hamletas buvo visiškas skystalas. Pamėgintų jis Portugalijoje vadovauti viešajam transportui – va tai rimtus klausimus turėtų spręsti… Ne, elektrikams reikia mokėti. Šiaurės skirstomieji tinklai sentimentų neturi. Dienoraštyje jau nebežymiu, kad savivaldybė nemoka – kam kasdien tai kartoti.

488. Ketvirčio ataskaitoje radau, kad netikėtai gauta pinigų už reklamą autobusų salonuose. „Innovative advertising solutions“ vadinasi tie gerieji žmonės. Komercijos direktorius paklaustas apie tuos reklamdavius kažką mykė, sakė, kad viskas gerai. Viskas ten turbūt gerai, bet minčių kyla įvairių, – seniai jį pažįstu, reiks pačiam rytoj pasižiūrėti autobuse.

489. Taip, reklamos salonuose yra nemažai. „Gimnaziste! Negi nori amžinai važinėti autobusu? Stok į ISM!“; „Nevažinėk autobusu – rinkis Poršą Kajeną. Patikimos investicijos į Graikijos popierius. Garantuota grąža. Pas mus uždirbti pinigai ištrauks Tave iš autobuso“; „Mergaite! Negi taip visą gyvenimą ir važinėsi autobusu? – Daktaro Bormentalio grožio klinika. Krūtis kemšame tik sertifikuotomis pjuvenomis. Tik valanda su dr. Bormentaliu – ir akimirksniu atsiras vaikinas su mersu.“ Reikia pripažinti, kad reklamdavių sprendimas yra racionalus. Aš pats porą stotelių pavažiavęs tuo savo kledaru beveik buvau pasiryžęs eiti pas dr. Bormentalį kimštis pjuvenų, kad tik nereiktų tokiais baisiais trantais važinėti. Bet mūsų komercijos direktorius vis tiek yra šiknius.

504. Politinės valios atšaukti nemokamus važiavimus vis dar nėra. Nėra politinės valios ir mokėti kompensacijas. Meras sakė, kad dabar sudėtingas laikas, artėja rinkimai. Bet, sakė, kada nors vėliau ateityje tie klausimai nedelsiant tikrai bus sprendžiami. O po to be jokio vilkinimo labai greitai bus metro, greitasis tramvajus ir oro gondolos. Atlyginimai vėluoja, vairuotojai grasina streiku. Mokesčiai areštavo sąskaitą.

536. Žmona sako, kad naktimis dejuoju ir griežiu dantimis. Iš tikrųjų, kartais kankina košmarai. Bet šiąnakt buvo sapnas su laiminga pabaiga. Pradžia, tiesa, kaip visada. Bet pabaigoje netikėtai radau didelį kulkosvaidį, tokį kaip filme su Švarcu. Atrodė didelis ir sunkus, bet rankose lengvas kaip pūkelis, ir labai ilga šovinių juosta. Ir kaip tik momentas, kai vyksta miesto tarybos posėdis… Bet tokios laimingos pabaigos sapnuose būna retai.

597. Faktiškai įmonė yra bankrotas. Metinė apyvarta – 55 milijonai eurų, o skolos – 40 milijonų. Grąžinti jų nėra iš ko. Parašiau atsistatydinimo pareiškimą. Nuėjau pas čigonę pasitarti dėl ateities. Ji man patarė skristi kuo toliau nuo Portugalijos. Pasirinkau Kopenhagą. Ir žmonai ten patinka.