Juodkrantėje įsikūrusi UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ antrus metus iš eilės teismuose bando įrodyti, kad Neringos valdžia nepagrįstai jai nesuteikia mokesčių lengvatų.  

Pasak bendrovės advokatės, dėl vietos politikų nesąžiningumo šiame kurorte tokios lengvatos teikiamos tik toms bendrovėms, kurių akcininkai yra Neringos gyventojai, balsuojantys savivaldos rinkimuose. 

Pernai balandį, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, Neringos taryba svarstė klausimą dėl 40 proc. dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos už 2022 metus, kuri būtų sudariusi 747,6 Eur, ir tokio pat dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, kuri būtų sudariusi 11027,2 Eur, nesuteikimo „Ąžuolynui“. 11 politikų balsavus už ir tik Arvydui Mockui susilaikius, tokie neigiami sprendimai ir buvo priimti.  

Nesutikdami su tuo verslininkai pateikė skundą tam pačiam teismui ir pirmoje instancijoje pernai spalį pasiekė pergalę – buvo panaikinti atitinkami sprendimai ir Taryba įpareigota iš naujo svarstyti bendrovės prašymą. Tačiau Neringos meras Darius Jasaitis politikams spalį vykusio posėdžio metu pasiūlė skųsti tokį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Taryba bendru sutarimu tam pritarė.  

Tame pačiame posėdyje Taryba atsisakė suteikti „Ąžuolynui“ ir tokias lengvatas už 2023 metus. Už pirminį sprendimą, numačiusį suteikti žemės mokesčio lengvatą, nebalsavo nė vienas politikas, prieš buvo septyni, susilaikė – keturi (Arvydas Mockus, Ernestas Zinkevičius, Laurynas Vainutis, Matas Lasauskas). Balsuojant dėl lengvatos nesuteikimo tie patys politikai susilaikė, o likę septyni jau balsavo už. Istorija pasikartojo ir balsuojant dėl 40 proc. nekilnojamojo turto mokesčio už 2023 metus lengvatos. 

Tada jau „Ąžuolynas“ abu tokius sprendimus irgi apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.  

„Ąžuolyno“ advokatė Aušra Kapočienė teismo posėdžio metu tikino, kad priimant minėtus sprendimus buvo nesilaikyta teisinio reglamentavo, be to, esą remiantis „Neringos vandens“ pažyma buvo konstatuotos netinkamos faktinės aplinkybės.  

Pasak jos, šie sprendimai buvo padaryti pažeidžiant Savivaldos įstatymą, nes projektai turi būti teikiami tik sprendimus dėl jų priėmus komitetams, o šiuo atveju jungtinio komiteto posėdžio metu joks sprendimas nebuvo priimtas.  

„Pateikėme duomenis, kad išsitus metus vykdoma veikla, dirba darbuotojai. Kitokios veiklos nei apgyvendinimo paslaugos neteikiamos. Ką reikia padaryti, ką atitikti, kad gautų lengvatą? Juodkrantė yra ne Nida, turistų ten žymai mažiau, ji ir ne Paryžiaus centras, kur viešbučiai atidarę duris laukia klientų. Žiemos metu dirba administratorė, direktorius ir dar keli darbuotojai. Tai yra 1500 kvadratinių metrų ploto pastatas, tad žinoma, kad kai nėra jokių rezervacijų, iš gatvės niekas nepasibels. Tad, be abejo, administratorė tada yra užsirakinusi duris dėl saugumo. Kai yra išankstinis apmokėjimas, suteikiamos visos paslaugos, pašildomas kambarys. Jokio veiksmo visą žiemą Juodkrantėje nevyksta, net Tomo Mano namelis žiemą neveikia, irgi uždarytos durys. Jei atvyksta koks nors turistas, koks verslininkas atsisakys priimti? Lengvatos teikiamos tik tiems, kurių akcininkai yra Neringos gyventojai, vietiniai balsuotojai. „Žemaitijos pienas“ negavo, „Ąžuolynas“ negavo, nes akcininkai nevietiniai. Tuo metu „Juodasis gulbinas“, kuris kailiukų valymu ir skalbimu užsiima, gauna nuolaidas, nes neva nuoma užsiima kavinei, kuri esą veikia. Tai rodo, kad neturi reikšmės tarybai, kam suteikti lengvatas“, – dėstė advokatė. 

Beveik 79 proc. „Ąžuolyno“ akcijų priklauso Seimo Ryšių su visuomene skyriaus patarėjai Erikai Sadauskienei. 2019 m. portalas delfi.lt skelbė, kad ji buvo turtingiausia valstybės tarnautoja.  

Pasak A. Kapočienės, sprendimai buvo priimti be argumentų ir paaiškinimų, objektyvių motyvai, kad „Ąžuolynas“ veiklos nevykdo ištisus metus.  

„Pateikėme įrodymus, kad veikla vykdo nepertraukiamai – tik važiuokit, apsidžiaugs visi. Tik „Ąžuolyne“ yra kur sušilti Juodkrantėje ir arbatos atsigerti yra. Objektyvių, skaidrių kriterijų, kodėl nesuteikt parama, nėra“, – teigė advokatė.  

Atsakydama į bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininko Remigijaus Armino klausimą, ji sakė neturinti tokių duomenų, kad kas nors iš savivaldybės būtų tikrinęs, lankęsi, apžiūrėjęs ar kvietęsis vadovus paaiškinti situaciją, jokio tokio akto „Ąžuolyno“ atstovai nematė.  

„Tarybos posėdyje teisininkės klausė, ar turėtų reikalauti pagrįsti veiklos vykdymą ištisus metus. Ji atsakė, kad yra preziumuojama, jog asmuo sąžiningas ir toks prašymas yra įrodančiu, kad vykdė veiklą ištisus metus. 70-80 procentų informacijos yra vieša – licencijos, darbuotojų skaičius, bet niekas jų netikrino“, – teigė A. Kapočienė. 

Pasak advokatės, jos klientas supranta, jog lengvatos „Ąžuolynui“ nesuteikiamos tik dėl Tarybos narių nesąžiningumo ir nusistatymo.  

„Ignoruojamas akcininkas, kuris nepatinka, ar charakteris, ar netinkamai elgiamasi su kitu akcininku, kuris yra taryboje. Provincijos kerštai“, – teigė ji.  

Iš aktualaus „Ąžuolyno“ akcininkų sąrašo matyti, kad tarp jų yra Neringos tarybos narys Dovydas Mikelis.  

Advokatė aiškino, kad sausio-balandžio mėnesiais poilsio namai nedeklaravo vandens skaitiklių rodmenų, nes buvo sunaudota mažiau nei kubinis metras vandens.  

„Darbuotojas visada yra vienas. Jei atvyksta turistas, kiek tų vonių reikėtų išleisti? <…> Lengvata teikiama būtent tam, kad tuo metu ir negaunama pajamų“, – teigė A. Kapočienė.  

Tuo metu Neringos savivaldybės tarybos pasisamdyta advokatė Edita Antanauskienė tikino, kad toks „Ąžuolyno“ skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Esą Tarybos posėdžio metu aiškiai buvo motyvuota, jog vandens sunaudojimo duomenys akivaizdžiai rodo, jog „Ąžuolynas“ nevykdo veiklos visus metus.  

„Prašymas tik formaliai atitinka reikalavimus. Tai, kad jis buvo priimtas dar nereiškia, kad Taryba ir turėjo suteikti tokią lengvatą. Iš duomenų už 2023 metus matyti, kad nebuvo poilsiautojų sausio-balandžio mėnesiais, o tai reiškia ir nevykdė veiklos ištisus metus, kaip taip papildomai patvirtina Neringos vandenų pažyma. Vienas kubas vandens per kelis mėnesius turėtų tikai būtų išleistas. Byloje dėl 2022 metų buvo ir vieno poilsiautojo atsiliepimas, kad net telefonu niekas neatsako, jokios švieselės“, – teigė advokatė.        

Teisėjui R. Arminui pasiteiravus, ar tvarkos aprašas reikalauja, jog būtų gaunamos pajamos, E. Antanauskienė teigė, jog veikla neturėtų būti tik nekilnojamojo turto išlaikymas. Kartu ji pripažino, jog nebuvo tikrinta, ar „Ąžuolynas“ veikia, ar ne.  

„Prašoma lengvatos už 2023 metus. Rugsėjį pateiktas prašymas ir iki tol nebuvo minčių tikrinti. Jie patys turėjo pateikti pagrindžiančius duomenis“, – teigė advokatė.  

Savo ruožtu teisėjas R. Arminas pastebėjo, kad vietinės rinkliavos apraše dėl lengvatos taikymo yra vertinama pagal sunaudotus elektros energijos kilovatus. 

„Kodėl čia taip nėra? Kas turi įvertinti? Absoliuti diskrecija Tarybos narių?“ – teiravosi kolegijos pirmininkas.   

„Taryba priima sprendimą“, – atsakė E. Antanaukienė.   

Atsakydama į kolegės klausimus, kokius konkrečiai dokumentus kartu su prašymu turi pateikti įmonė, E. Antanauskienė pripažino, kad tvarkos aprašė tai nėra detalizuota, bet esą prašytojas turi pateikti tokius dokumentus, jog įrodytų, kad vykdo veiklą visus metus. 

„Tai kiek vandens turi būti sunaudota?“ – klausė A. Kapočienė.   

„Nu nors kažkiek“, – atsakė E. Antanauskienė.  

„Kiek turistų sausį turėtų priimti, kad būtų laikoma, jog vykdo veiklą?“ – dar klausė A. Kapočienė.   

„Neatsakysiu, nes Taryba priima sprendimus, pagal tarybos narių vertinimą“, – teigė E. Antanauskienė. 

Baigiamųjų kalbų metu „Ąžuolyno“ advokatę teigė, jog jos kliento atžvilgiu buvo priimti „absoliučiai šališki“ sprendimai, nes niekas nepateikė duomenų, kad vykdys veiklą spalio-gruodžio mėnesiais.  

„Čia turbūt dar nepabaiga. Pirmiausia buvo pasisakymai kaip norėsiu taip balsuosiu, tik paskui, prasidėjus teismams, atsirado vandens duomenys“, – sakė ji.  

„Vien tai, kad pačiame tarybos sprendime yra tik glaustai viskas parašyta, dar nereiškia, kad jis neargumentuotas, tai yra posėdžio protokolas, vaizdo įrašas. „Ąžuolynas“ pateikė duomenis, kad turtą išlaiko, o ne, kad vykdo veiklą visus metus, todėl Taryba ir priėmė tokį sprendimą“, – sakydama savo baigiamąją kalbą teigė E. Antanauskienė. 

Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas dar šį mėnesį.