Gruodžio 13 d. Klaipėdos Vydūno gimnazijos III klasės mokiniai keliavo mokytis į netradicines erdves. Tai tęstinė tos klasės septintus metus vykdoma veikla bendradarbiaujant su įvairiomis kultūros įstaigomis.

Visos dienos pamokos organizuojamos perkeliant pagal mokyklos tvarkaraštį ir programą sudėliotus užsiėmimus, kartu dirbant edukatoriams, mokytojams ir kitiems pasirinktos įstaigos darbuotojams. Tokios veiklos vyko KKKC, Pr. Domšaičio galerijoje, I. Kanto,  I. Simonaitytės bibliotekų filialuose ir kitur.

Kadangi paskutinėse gimnazijos klasėse vyksta labiau į akademinius pasiekimus orientuotas procesas – tarsi perėjimas į kitą – studijavimo – etapą, nuspręsta pasiūlyti bendradarbiauti Klaipėdos universitetui. Taip mokiniai galėjo ,,pasimatuoti“ tiek patį studentų dienos ritmą (užsiėmimų, pertraukų, pietų pertraukos laiko, kitų išorinių tvarkų skirtumus), tiek ir  paskaitų-praktinių veiklų dermę. Tai iš esmės kitoks formatas nei projektas ,,Iškeisk pamoką į paskaitą“, nes visa klasė pagal savo tvarkaraštį ir programą visą dieną dirba į studentus orientuotu ritmu. Esame labai dėkingi Klaipėdos edukatorei Ingai Norkūnienei, kuri tarpininkavo ir padėjo Vydūno gimnazijos koordinatorei Lilijai Bručkienei ir Klaipėdos universiteto koordinatorei Akvilei Lencevičei derinant ir planuojant veiklas. Taip pat esame labai dėkingi Klaipėdos universiteto dėstytojams, kurie sutiko dalyvauti šitame eksperimente, ir STEAM Klaipėdoje vadovei doc. dr. Aelitai Bredelytei.  Mokiniams pagal jų pritaikytą tvarkaraštį ir galimas temas paskaitas vedė įvairių Klaipėdos universiteto fakultetų dėstytojai. Vyko pirmosios pagalbos mokymai (lekt. Laura Giedrienė), integruota fizikos, matematikos, IT, biologijos paskaita-praktinis užsiėmimas ,,Kaip mato šikšnosparniai“ (doc. dr. Gediminas Gricius), istorinių asmenybių lyderystės analizė ir aktualizavimas (doc. dr. Aelita Bredelytė), dirbtinio intelekto panaudojimo lietuvių kalbos, literatūros pamokose galimybės ir improvizuota diskusija apie ChatGPT etiškumą (IT specialistas Andrej Šliamin). 

Mokiniai, nors iš anksto nusiteikę kitokiam mokymosi ritmui, refleksijos metu akcentavo, kad dvigubai ilgesnės pamokos ir trumpesnės pertraukos šiek tiek vargino, kartais buvo sunkoka susikaupti, tačiau visi pasidžiaugė, kad tai svarbus patyrimas, leidžiantis pajusti, ar akademinio mokymosi perspektyvos yra patrauklios. Taip pat užsiėmimų metu išryškėjo polinkiai ir pomėgiai, interesų kryptys. Džiugu, kad visos paskaitos buvo paminėtos kaip aktualios, įdomios, patrauklios (dažniausiai tų, kurie ir žada savo gyvenimą sieti su tos srities profesija). Tai rodo, kad toks bendradarbiavimas, kai vyresnių klasių moksleviai pamažu pratinasi prie akademinio mokymosi specifikos, o universiteto darbuotojai – prie jaunesnės kartos, kuri turi perspektyvų netrukus tapti studentais, gali būti naudingas ir prasmingas, mažinantis ugdymo įstaigų atskirtį, suteikiantis reikalingos informacijos visoms suinteresuotoms pusėms.

Nors kompetencijų ugdymas ir mokymasis netradicinėse erdvėse tampa prioritetu, tai pakankamai naujos, mažai išnaudotos galimybės. Todėl labai džiugu, kad Klaipėdoje turime ne vieną edukatorę ir mokytojų, tyrinėjančių ir išbandančių šią kryptį, sukaupusių praktinės patirties, matančių rezultatus, susijusius su mokinių, kurie augo keliaudami kartu, gebėjimais ir kompetencijomis. Taip pat džiugu, kad tiek kultūros įstaigos, tiek ir kitos ugdymo įstaigos atviros naujiems patyrimams, eksperimentams ir bendradarbiavimui. Reikia tikėtis, kad mokymasis kitose erdvėse kada nors taps ne tik gražiai dokumentuose išrašytu prioritetu, o Klaipėdos kultūros ir švietimo bendruomenė – vienais iš praktiškai idėjas įgyvendinančių vizionierių.