Vaiko teisių gynėjų turimi statistiniai duomenys rodo, jog 2023 metais sulaukta iki šiol rekordinio skaičiaus pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, į kuriuos teko reaguoti kas 9 minutes visoje Lietuvoje, o smurtą kasdien patyrė 9 vaikai. Apie galimus pažeidimus aktyviai pranešė ir patys vaikai – didžioji dalis jų kreipimųsi užfiksuota kaip pasitvirtinę.

2023 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 57 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 26 proc. daugiau nei 2022 m. ir 42 proc. daugiau nei 2021 m. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 157 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą  (2022 m. – 126, o 2021 m. – 111), tad reaguoti teko kas 9 minutes (2022 m. – kas 12, o 2021 m. – kas 13 minučių). Praėjusiais metais apie 71 proc. gautų pranešimų pasitvirtino kaip galimi vaiko teisių pažeidimai.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, pastaruosius kelerius metus stebimas gaunamų pranešimų augimas ir nuosekliai didėjantis pasitvirtinusių pranešimų skaičius atskleidžia ne vien didesnį smurto mastą, bet ir gerėjantį smurto atpažįstamumą, visuomenės aktyvumą bei pasitikėjimą vaiko teisių gynėjais.

„Kasmet kryptingai judame link sąmoningos, empatiškos ir atviros pokyčiams visuomenės. Kai gaunami pranešimai auga ne šimtais, o tūkstančiais, tai liudija, jog pokytis išties vyksta – žmonės tampa vis atidesni vaikui ir jo savijautai, netoleruoja smurto, geriau jį identifikuoja ir aktyviau praneša, tad vis mažiau atvejų lieka niekieno nepastebėti“, – pranešime cituojama  I. Skuodienė.

Praėjusiais metais, lyginant su 2022 m., galimo smurto atvejų prieš vaiką padaugėjo 24 proc., tad nuo smurto galimai nukentėjo virš 3 tūkst. vaikų – t. y. vienas iš 155 vaikų.

„Mūsų skaičiavimais, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė 9 vaikai. Iki šiol smurto daugiausiai būdavo vaiko artimiausioje aplinkoje – namuose, o dabar stebime tendenciją, kad smurtinėse situacijose vaikas vis dažniau atsiduria už namų ribų. Tai primena, jog tėvams, mokykloms, darželiams ir kitoms įstaigoms  itin svarbu skirti daugiau dėmesio vaiko saugumo užtikrinimui bei nuolat domėtis, su kuo jis bendrauja, kartu leidžia laiką“, – sako tarnybos vadovė.

Analizuojant praėjusių metų galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų statistiką pagal smurto formas, matyti, jog daugiausiai vaikų patyrė fizinį smurtą – 2529, seksualinį smurtą – 308, psichologinio smurtą – 307, o nepriežiūrą – 173. Taip pat turimi duomenys atskleidė, jog fizinį smurtą ir nepriežiūrą dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto daugiau nukentėjo mergaičių.

Aktyviai kreipėsi patys vaikai, didžioji dalis jų pranešimų – pasitvirtinę

2023 m. aktyviausių pranešėjų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų penketuką sudarė policijos pareigūnai, skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų, anoniminiai pranešėjai ir ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

Vaiko teisių gynėjais vis labiau pasitiki ir patys vaikai, nes per metus iš jų sulauktų kreipimųsi skaičius paaugo 20 proc., o didžioji dalis gautų pranešimų – apie 80 proc. – pasitvirtino kaip galimi vaiko teisių pažeidimai.

„Kasmet į mus vis aktyviau kreipiasi patys vaikai, kurie praneša apie sunkumus namuose, nesutarimus su savo artimaisiais ir bendraamžiais, taip pat apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias“, – pastebi I. Skuodienė.

Pasak tarnybos vadovės, pastebėta, jog daugiau nei metus laiko veikianti Vaiko teisių linija tapo patogus ir patikimas kanalas lengviau pasiekti vaiko teisių gynėjus ir pasikalbėti ar pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais tiek vaikui, tiek suaugusiam žmogus. Statistika atskleidžia, jog per 2023 m. su šios linijos konsultantais – skambučiais, laiškais ir žinutėmis – susisiekė per 8000 žmonių, kuriems rūpėjo pasikalbėti apie tėvystės iššūkius, pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o beveik 400  vaikų – pasitarti ar paprašyti pagalbos. Virš 1 tūkst. visų gautų kreipimųsi virto pranešimais dėl galimai pažeistų vaiko teisių.

Daugėja šeimose globojamų vaikų, keli šimtai vaikų vis dar laukia savo įtėvių

Praėjusių metų pabaigoje buvo globojami 5763 vaikai, tačiau stebint statistines tendencijas matyti, jog globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja, lyginant su 2022 m., – sumažėjo 3 proc., o su 2021 m. – 8 proc. Daugiausiai vaikų yra globojama šeimose – apie 72 proc., o globos institucijose nustatytų globų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo 5 proc.

Pastebima, jog apie 71 proc. globojamų vaikų yra vyresnio amžiaus – nuo 10 iki 17 metų, taip pat globoje daugiau gyvena berniukų.

„Išties džiugu, kad vis daugiau žmonių ryžtasi ypač kilniai misijai – atverti be tėvų globos likusiems vaikams ne tik savo širdis, bet ir namų duris. Nuolatinei globai dažniausiai apsisprendžia seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, kiti giminaičiai, tačiau pastebime, jog atsiranda vis daugiau norinčių globoti žmonių, kurių su vaiku nesieja jokie giminystės ryšiais. Kasmet stengiamės visuomenei teikti kuo daugiau informacijos apie vaiko globos prasmę, skatiname žmones „prisijaukinti“ globėjo statusą, kviečiame ateiti konsultuotis, gauti patarimų, reikiamos pagalbos– kad kuo daugiau vaikų turėtų neįkainojamą galimybę augti šeimoje“, – sako I. Skuodienė.

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įvaikinti 54 vaikai – 15 proc. mažiau nei 2022 m. Nors daugiausia šių vaikų buvo mažamečiai, tačiau galimybė turėti šeimą buvo suteikta trims vaikams, vyresniems nei dešimt metų. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 265 vaikai (2022 m. – 328), o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 204 žmonės (2022 m. – 230).

2023 m. gyvybės langelyje buvo palikti 5 vaikai (2022 m. – 8, o 2021 – 3). Per keturiolikos metų gyvybės langelių veikimo laikotarpį buvo palikti 95 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.

INFORMACIJA

Kilus klausimams, žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą tarnybos interneto svetainėje arba skambinant skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.