Pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje dvi uosto krantines rekonstravusi Latvijos įmonė norėjo gauti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) beveik pusę milijono eurų.

BMGS Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikusi ieškinį dėl KVJUD sulaikytų sumų pagal statybos rangos sutartį priteisimo. BMGS prašė iš direkcijos priteisti 499 424,49 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savarankiškus reikalavimus byloje pareiškė ir jau likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Baklis“. Ginčas kilo dėl dar 2017 m. kovą KVJUD su BMGS ir „Hidrostatyba“, veikusiomis jungtinės veiklos pagrindu, pasirašytos 14,5 mln. eurų vertės sutarties, pagal kurią turėjo būti rekonstruotos Vakarų laivų gamyklos naudojamos krantinės Nr. 137 ir 138.

Iš pradžių rangovai buvo susitarę, kad atsakinguoju partneriu bus „Hidrostatyba“, tačiau pastarajai nuo 2019-ųjų rudens susidūrus su finansiniais sunkumais, rangos sutartį savo jėgomis įvykdė BMGS (2019 m. gruodžio pradžioje „Hidrostatybai“ iš pradžių buvo iškelta restruktūrizavimo byla, bet 2020 m. spalį jau buvo paskelbtas ir bankrotas).

Uosto direkcija buvo sulaikiusi iš viso 5 proc. dydžio sumą nuo sutarties kainos – 592 996,52 Eur – galimiems darbų defektams ir kitiems trūkumams pašalinti ir galimiems nuostoliams padengti. BMGS 2021 m. spalį direkcijai nurodė, kad visa tokia sulaikyta suma turi būti pervesta jai, bet „Hidrostatybos“ bankroto administratorius UAB „Baklis“ su tuo nesutiko, nes esą tarp buvusių partnerių nėra paskirstytas sutarties pagrindu gautas pelnas, o be to esą jis neturi galimybės konkrečiai nurodyti, kokia sulaikytų sumų dalis priklauso „Hidrostatybai“, o kokia BMGS.

Minėtų krantinių statybos darbų kokybės įvertinimo aktas buvo pasirašytas 2022-ųjų kovą, tačiau direkcija BMGS išmokėjo tik 93 572,03 Eur sumą, dėl kurios nebuvo ginčo, o likusią atsisakė išmokėti, kol buvę partneriai „priimtinu būdu tarpusavyje išspręs kilusį ginčą“, ir pervedė į depozitinę sąskaitą.

Trečiuoju asmeniu byloje buvusi „Hidrostatyba“ paprašė jai priteisti 499 424,49 Eur, nes ji iki 2019-ųjų spalio, kai buvo sulaikytos lėšos, buvo atsakinguoju partneriu.

Tuo metu Direkcija savo atsiliepė teismui tvirtino, kad į šią bylą buvo įtraukta nepagrįstai ir jai esą negali būti taikomos prievolės neįvykdymo pasekmės. Anot KVJUD, pinigų pervedimui į sąlyginio deponavimo sąskaitą pakanka nustatyti šalių nesutarimo faktą.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Raimonda Andrulienė konstatavo, kad latvių ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

Teismas akcentavo, kad visa sulaikyta suma susidarė nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki tų metų spalio 31 d. „Hidrostatybos“ išrašytų sąskaitų pagrindu. Tad BMGS, anot teismo, įgijo teisę gauti tik 23 294,62 Eur sulaikytą sumą pagal jos pačios išrašytas sąskaitas, o likusi suma – 476 129,87 Eur – priklauso „Hidrostatybai“.

Anot teismo, KVJUD tinkamai ir laiku įvykdė piniginę prievolę, pervesdama pinigus į depozitinę sąskaitą. Tad sutiktina su direkcijos argumentu, kad prievolės įvykdymas atleidžia ją nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.