Baltijos jūroje netoli Klaipėdos per artimiausią dešimtmetį atsirasiantis pirmasis šalyje jūrinio vėjo elektrinių parkas neatsitiktinai vadinamas vienu reikšmingiausių Lietuvos žingsnių energetinės nepriklausomybės link. Skaičiuojama, kad jame bus gaminama ketvirtadalis Lietuvai reikalingos elektros energijos.

Nepaisant to, kad strateginiu požiūriu projekto svarba niekam nekelia abejonių, jo sėkmė nėra garantuota savaime. Ekspertai pabrėžia, kad jos tikėtis galime tik atlikę namų darbus ir padėję verslo ekosistemai pasiruošti būsimiems iššūkiams.

Pasiruošimas ne toks greitas

Jūrinio vėjo elektrinių parkas – tai milžiniškos svarbos ir apimties projektas, vystomas aplinkoje, kurioje jau gyvena žmonės, verslai, visuomeninės organizacijos. Kitaip tariant, tai ekosistema, pilna skirtingų interesų ir lūkesčių. Kaip pabrėžia ekspertai, kuriant šį projektą, negalime tikėtis, kad jis bus automatiškai sėkmingas. Tokiu jis taps tik prisidėdamas prie vietinės bendruomenės, gyventojų, studentų gerovės.

„Klaipėdos regionui visų pirma reikia vieno koordinacinio centro. Jis būtinas tvarios ekosistemos kūrimui. Turime kuo daugiau dirbti su vietos bendruomenėmis, rodyti joms papildomas galimybes, atsiversiančias verslui, paslaugų sektoriui. Komunikacija būtina ir tam, kad sutelktume aplinkosaugininkų bei žvejų bendruomenes, kurioms projektas šiuo metu kelia ateities ekosistemų vystymo klausimus“, – situaciją analizuoja „Vakarų laivų agentai“ direktorius Mindaugas Beresnevičius.

Bendros komunikacijos strategijos svarbą pabrėžia ir „EPSO–G“ grupės Vystymosi ir inovacijų vadovas Paulius Butkus. Pasak jo, jūrinio vėjo elektrinių parko projekto tikslai savo ambicingumu turi mažai analogų. Jo vystytojų ir viso Klaipėdos regiono tikslas turėtų būti parodymas, kokias galimybes jis atvers vietinei pramonei, prekybai.

„Mes vis dar rimtai nežiūrime į savo energetinę ateitį. Lietuva nepakankamai aktyviai naudojasi jai prieinamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, nė viena šalies įmonė iki šiol dar nesikreipė dėl ES inovacijų fondo finansavimo. Tai turi pasikeisti. Net zero strateginių tikslų turime siekti visi kartu, nes tie, kurie neefektyviai naudos energetinius resursus, bus pasmerkti prarasti savo konkurencingumą“, – perspėja jis.

Įrankis, galintis sukurti klestinčią Klaipėdą

Apie būtinybę jūrinio vėjo elektrinių parko idėja užkrėsti jaunimą kalba ir P. Butkus. Pasak jo, šiuolaikiniai žmonės yra labai dinamiški. Jie nenori vien stabilaus darbo, kuriame praleistų 15–30 metų. Jiems lygiai taip pat svarbu ir augimo galimybes, prieinamumas prie gamtos, pramogų, buvimas šalia šeimos. Tai naudos, kurias Klaipėdos regionas turi sukurti ir parodyti.

„Mes turime sukurti kritinę masę visuomenėje, tikinčių žaliąja transformacija ir jos kuriama nauda ekonomikai. Šios idėjos turi pasklisti visuomenėje, įmonėse, institucijose. Jūrinių vėjo elektrinių parkai, tai vienas dekarbonizacijos įrankių, galinčių sukurti klestinčią Klaipėdą. Atsinaujinanti energetika sukurs naujų darbo vietų ne tik jūroje, tačiau ir perdirbimo, gamybos srityse bei prisidės prie vietinės pramonės plėtros. Be to, parama numatyta  ir vietinių bendruomenių iniciatyvoms, skiriamas dėmesys aplinkosaugai.“, – sako „EPSO–G“ grupės Plėtros ir inovacijų vadovas.

Jūrinio vėjo elektrinių parko kūrimui ir priežiūrai reikės kompetencijų, kurių Klaipėdos regione paprasčiausiai trūksta. Kaip sako „Ignitis renewables“ žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-Šabanienė į šią aplinkybę galime žiūrėti arba kaip į neįveikiamą kliūtį, arba kaip į galimybę. 

„Pasirinkimas mūsų. Ir jį padaryti reikia jau dabar. Kuo anksčiau suprasime, kokių talentų mums trūksta, tuo anksčiau galėsime pradėti jų pritraukimo ir ugdymo procesą. Aš tikiu, kad Klaipėdos regiono bendruomenė turi pakankamai drąsos, ambicijų ir talento. Tereikia visa tai mobilizuoti ir tinkamai nukreipti. Startui tinkamiausias laikas yra dabar“, – teigia ji.