Už lango – jau 2020-ieji. Tarpušvenčiu didmiesčių gyventojus valdžia pasveikino įgyvendindama 2014 m. patvirtintus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus, kurie panaikino jau įprastą vairuotojams galimybę, esant lentelei su rodykle į dešinę, sankryžose sukti nelaukiant specialių šviesoforo signalų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Sako, esą problema dėl to kilo tiktai sostinėje, kuri ir šiaip dūsta nuo transporto kamščių. Tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dėl naujosios tvarkos Vilniaus gatvės kimšosi net ten, kur anksčiau kamščiai buvo neįprastas dalykas.
Problema tapo visuotinai reikšminga aktualija, todėl Susisiekimo ministerija kartu su policijos vadovybe nutarė dešiniojo posūkio lenteles prie šviesoforų konstrukcijų grąžinti atgalios. Tačiau diduma vilniečių spėjo savo kailiu patirti, kokia yra iš tikrųjų visų lygių šalies valdžios sprendimų kokybė.
Sprendimų priėmimo anatomija verčia gręžtis praeitin.
Taigi pirmučiausiai KET pakeitimus 2014-aisiais valdžia grindė Europos Sąjungos reikalavimais. Mano kolegė Rita Miliūtė iš „Laisvės TV“ pakėlusi senesnius dokumentus atrado, kad šis argumentas buvo elementari netiesa. Darsyk patvirtindama gana žinomą dalyką: jeigu valdininkai sugalvoja kokį nors nepatogų, nesąmoningą ar šiaip kvailą sprendimą, jie jį grindžia tariamų ES reikalavimų užkeikimu. Kadangi nei politikoje, nei žiniasklaidoje dokumentuose besiknisančių personažų neliko daug, tie užkeikimai patogiai gula į vyraujančią mitologiją, kurioje „Briuselis reguliuoja agurkų formą ir pomidorų beigi obuolių prekinį dydį“. Toji magiškoji mitologija veikia be priekaištų. Nesvarbu, ar britai sprendžia dėl Brexit, ar lietuviai valdininkai siūlo priimti durnus sprendimus.
Antra vertus, siūlydami naikinti žaliąsias rodykles prie šviesoforų, valdininkai tvirtina, kad įgyvendinant naujas taisykles, reikalingas pereinamasis laikotarpis, tačiau tikina, kad tam nebūtinos piniginės išlaidos. Valio! Visi laimingi: pinigų sprendimas nekainuoja, be to, jis nebus vykdomas staigiai, todėl nebus netikėtas tiems, kurių gyvenimą jis palies! Beje, ne tik vairuotojų – kartu su individualiu, kaip paaiškėjo tarpušvenčiu, spūstyse lygiomis teisėmis strigo ir viešasis transportas.
Tik dabar, vilniečiams įstrigus kamščiuose, paaiškėjo, kad Susisiekimo ministerijos tąsyk pasiūlytos KET pataisos savivaldybei pasirodė sunkiai įgyvendinamos. Sostinės vicemeras ta proga prieš TV kameras sako, kad savivaldybė dėl naujovių per keletą metų spėjo pertvarkyti apie pusšimtį svarbių sankryžų. Nes nuėmus paprastą plastmasinę lentelę su žalia rodykle būtina platinti gatves ir įrengti nei daug, nei mažai, o papildomas eismo juostas.
Kitaip tariant, arba plastmasinės lentelės, arba brangiai kainuojančios naujos eismo juostos prie sankryžų.
Mano – eismo pėsčiojo, besinaudojančio dažniausiai viešuoju transportu – klausimai: Ar laužyti galvų nereikėjo 2014-aisiais: kokios pasekmės gali kilti dėl sprendimo, kurio priežastis – neegzistuojančios ES normos? Kaip veikia mūsų valdžia? Kaip sprendimai sugalvojami, kaip apsvarstomi ir kaip priimami?
Turint galvoje, kad šiuomsyk kalbame apie plastmasines lenteles prie šviesoforų, o ne apie kažin ką sudėtingesnio.
Akivaizdu, kad ministeriją lobizavo šviesoforus aptarnaujantis verslas, kuriame iš esmės veikia tik kelios įmonės. Eilinis atvejis brangioje Tėvynėje.