Praėjusiais metais Klaipėdoje startavo projektas „Burių miestas”, kuris vyks trejus metus. Šiuo projektu siekiama mieste įgyvendinti daugiau jūrinės kultūros, buriavimo, jūrinių edukacijų bei pasiūlyti vandens maršrutų. Programa sudarys sąlygas klaipėdiečiams pažinti gyvenimą buriniuose laivuose per edukaciją, buriavimo praktiką ar plaukiojimą burlaiviais, tarp jų – ir kurėnais.

60 dalyvių, spėjusių užsiregistruoti, praėjusią vasarą dalyvavo jūrinėje kelionėje, kurios metu išbandė savo jėgas buriuotojų komandoje. Joje buvo ir vienuoliktas Piotras, kuris su Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabanderis” leidosi į kelionę maršrutu Klaipėda-Liepoja.

Piotrai, kodėl nusprendėte dalyvauti šiame projekte ir kas jus sieja su jūra?

Jūrą esu įsimylėjęs nuo pat vaikystės. Galbūt tai paveldėjau iš savo senelio, kuris buvo jūreivis, tačiau kurio aš taip ir nepažinau, nors, kaip sako mano mama, esu į jį panašus. Man patiko ne tik maudytis jūroje, aš stengdavausi dalyvauti visuose renginiuose, vienaip ar kitaip susijusiais su jūra: kasmetiniame žuvusių jūreivių pagerbime, plaukiant su laivais į jūrą, pasiplaukiojimuose kateriais ar jachtomis po marias ir kt. Po to, kai Klaipėdoje ėmė veikti Jūrų kadetų mokykla, perėjau į ją, nusprendžiau praktiniu būdu priartėti prie jūrinės kultūros, gauti su jūra susijusių tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių. Todėl, vos tik leido amžius, nepraleidau galimybės išbandyti jūrinės kelionės. Pamatęs skelbimą „Kultūros uoste” užsiregistravau ir patekau tarp 12-os įvairaus amžiaus klaipėdiečių, kurie buvo priimti į „Brabanderio” praktikantų komandą.

Kaip pavyko kelionė į Liepoją ir kokius įspūdžius ji paliko?

Pirma, tai unikali galimybė pažinti save, juk jūra – puiki vieta meditacijai ir įvairių filosofinių klausimų apmąstymams. Kur dar geriau nei jūroje galima pamąstyti apie savo vietą gyvenime, kai rutina nepalieka laiko tokiems apmąstymams? Antra, būtent jūroje supranti, kas iš tikrųjų yra komandinis darbas ir kiek daug priklauso nuo visų sutelkto darbo. Sugebėjimas dirbti komandoje šiuolaikiniame globaliame pasaulyje yra vienas iš labiausiai vertinamų įgūdžių.

Neįmanoma nuspėti komandos sudėties, temperamento ir charakterių žmonių, su kurias esi paliktas akistatoje su stichija. O juk nuo jų priklauso ir tavo gyvenimas, todėl tenka mokytis sutarti bei bendradarbiauti su visais. Reiso metu kyla įvairiausių uždavinių, kuriuos reikia atlikti kartu. Vien, pvz., norint padengti stalą būtinas 3-4 žmonių koordinuotas darbas.

Prieš tai jau turėjau teorinių užduočių, kurias kelionės metu teko įgyvendinti praktikoje. Pavyzdžiui, išmokus sumegzti jūrinį mazgą, tai galima lengvai pritaikyti ir kasdienybėje, kaip ir meteorologines prognozes. Man labiausiai įsiminė laikas, praleistas kapitono tiltelyje. Čia supranti, jog laivo valdymas reikalauja specifinių žinių, tai nėra tik šturvalo sukinėjimas, kaip kad valdant automobilį.

Nors Piotrui prieš kelionę jau ėjo 18-ti metai, jis dar turėjo gauti savo tėvų sutikimą. Jų baimes nugalėjo noras padėti sūnui siekti savo svajonės.

„Kiekvieno žmogaus gyvenimas – ėjimas link savo svajonės, todėl aš neturiu teisės jam trukdyti, nežiūrint visų galimų rizikų. Žinoma, pirmą kartą išleisti savo vaiką buvo baisu, žinant, kad visą dieną jis bus atviroje jūroje, kartais net be ryšio. Bet jūrinės kelionės pliusų yra daugiau nei minusų. Aš pasitikėjau „Brabanderio” komandos profesionalumu, mačiau jų kruopštų pasiruošimą dar būnant krante, kokybišką atranką, skirtą dėmesį kiekvienam komandos nariui, nepaisant amžiaus, įdomius renginius Liepojoje jaunimui, ir įsitikinau, jog komanda nepaves”, – kalbėjo Piotro mama Marina.

Jos nuomone, šis projektas jaunam žmogui tapo unikalia gyvenimiška pamoka.

„Tai ne adrenalinas, o rimta patirtis, kurios niekada nepatirsi krante. Sūnus sugrįžo labai suvyriškėjęs. Išvyko Petia – grįžo Piotras”, – sako mama.

Grįžęs jis dar labiau ėmė gilintis į projekto renginius, ypač domisi istorinėmis povandenininko archeologo, akademiko Vlado Žulkaus ekspedicijomis, tyrinėjančiomis jūros dugną.

Piotras taip pat domisi galimybėmis įrengti jūroje vėjo jėgaines, jį vilioja jūrinės inžinerinės specialybės, ypač energetika, jis nepraleidžia nė vienų atvirų durų dienų Klaipėdos universitete, mokykloje pirmenybę skiria fizikos, chemijos ir matematikos mokslams, o savo ateitį sieja su Klaipėda.

„Esu labai dėkingas už galimybę sudalyvauti „Burių miesto” projekte, puiku, kad mūsų savivaldybė su partneriais – Klaipėdos universitetu, Jūrų muziejumi bei VšĮ „Klaipėdos šventės” klaipėdiečiams suteikė tokią galimybę. Tikiuosi, kad projekte galės dalyvauti tie, kurie nori pakeist savo gyvenimą, surasti savo vietą jame ir atnešti naudą mūsų regionui”, – įsitikinęs Piotras.