Valdančiosios daugumos atstovai nesutaria, ar reikėtų pripažinti negaliojančia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuria remiantis 2013 m. buvo uždrausta vaikiška knyga, aprašanti homoseksualių porų meilę.

Tokias įstatymo pataisas inicijuoja Teisingumo ministerija, įgyvendindama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje dėl Neringos Macatės knygos „Gintarinės širdies“. Ministerija mano, kad nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatyme neturėtų likti nuostatos, kuria draudžiama informacija, niekinanti šeimos vertybes ar skatinanti kitokią, nei Konstitucijoje ar civiliniame kodekse įtvirtintą, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas remia tokius siūlymus ir tikina, kad teisinėje bazėje vis dar egzistuojančios nuostatos yra diskriminacinės.

„Pritariu idėjai išbraukti šitą nuostatą, nes prisiminkime, kaip ji atsirado – atsirado Lietuvai kopijuojant tokias šiek tiek „orbaniškas“ tendencijas. Ir tik Lietuvoje ir Vengrijoje liko panašios nuostatos įstatymuose, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Mitalas. – Bet kokie erotinio, seksualinio pobūdžio santykiai yra pripažįstami kaip galintys daryti neigiamą įtaką nepilnamečiams. Bet kai kalbame apie šį punktą, (…) man atrodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas viską teisingai susakė – tai gali vesti į diskriminaciją, tai diskriminacinis punktas“.

Visgi konservatorius Paulius Saudargas laikosi priešingos nuomonės ir ragina EŽTT bylą atskirti nuo konkretaus įstatymo bei jo taikymo niuansų.

„Teisingumo ministerija siūlo – jeigu kažkas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo logiką (…) nusprendė, kad neatitinka [įstatymo], blogai jį pritaikė, tai keiskime įstatymą. O aš sakau – kas tame įstatyme parašyta blogo?“ – kėlė klausimą P. Saudargas.

Seimo narys pažymėjo, kad vertinant įstatymo nuostatas derėtų atskirti sąvokas „niekina“ ir „skatina“. Parlamento vicepirmininko teigimu, išbraukus pastarąją mintį iš įstatymo, neliktų draudimo niekinti šeimos vertybes.Ir nors pripažįsta, kad visuomenėje egzistuoja įvairios poros, politikas taip pat nesutinka, jog netradicinę šeimos kūrimo sampratą reikėtų skatinti.

„Bet ar tą reikėtų skatinti? Tai nėra tapatu vyro ir moters santykiams“, – dalijosi jis. – Siūlau atskirti konkrečius atvejus, knygas, raiškas nuo konkrečių įstatymų“.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė neabejoja – jeigu Seimas nepritars Teisingumo ministerijos teikiamoms pataisoms, Lietuva vėl gali sulaukti EŽTT nemalonės.

„Teismas pasakė, kad tokie ribojimai, kokie yra Lietuvoje, nėra būdingi demokratinėms valstybėms, kurios gerbia visus savo piliečius“, – LRT radijui sakė J. Juškaitė. -Prognozuočiau, jeigu šitas įstatymas nebus keičiamas, Lietuva toliau keliaus į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir toliau stovės su tokiomis valstybėmis kaip Rusija ir Vengrija.

ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą. Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“

Teisingumo ministerija įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma šią nuostatą pripažinti negaliojančia.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama