Paroda „Kasdienybės liudininkai. Natiurmortas kaip laikmečio re(de)konstrukcija“ tęsia edukacinę ir renginių programą. Lapkričio 15 d., trečiadienį, 18 val. Prano Domšaičio galerijoje vyks Liudo Mockūno koncertas „Solo“. Jo metu  parodos erdvė, eksponatai, lankytojai net parodos akustika taps muzikanto gyvos improvizacijos ašimi.

Kaip sako menininkas, „[…] grojimas solo yra sudėtinga užduotis. Nors tokiu būdu koncertuoti viešai pradėjau daugiau nei prieš dešimtmetį, iki šiol šis formatas išlieka vienu sudėtingiausių iššūkių  muzikine,  fizine ir psichologine prasme. Eidamas į sceną kiekvieną kartą verčiu „baltą lapą“ ir ašies improvizacijai ieškau konkrečioje erdvėje atsiverdamas juslėms, užaštrindamas klausymą ir įsiklausymą iki maksimumo atsiribodamas nuo bet kokių išankstinių formų planavimo. Svarbūs tampa konkrečios situacijos veiksniai: akustika, publika, erdvė, pašaliniai ar atsitiktiniai garsai. Taip grodamas dedu lygybės ženklą improvizacijai, muzikavimui ir meditavimui“.

Lapkričio 23 d. 18 val. renginių ciklą pratęs menotyrininkės ir kuratorės dr. Monikos Krikštopaitytės paskaita „Natiurmortas autoportrete ir natiurmortas kaip autoportretas“. Paskaitoje, pritardama ir papildydama pagrindinę parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės mintį, jog natiurmortas gali būti ir yra autoportretinis liudijimas, ji kvies atidžiau pažvelgti į natiurmortais pasakojamas istorijas.

Ji teigia, kad „[…] natiurmortai dažniausiai nebūna atsitiktinių objektų rinkiniai, jie pasakoja istorijas. Kartais daiktai tarsi atstovauja dailininko asmeniui arba pasakoja apie jo/s meninius interesus, ambicijas ir pažiūras“. Paskaitoje M. Krikštopaitytė papasakos, kaip vaizduojami daiktai siejasi su dailės istorija ir kūrėjo savęs matymu, kada tampa netiesioginiu autoportretu ir kokius pavidalus įgyja laisvės idėja.