Buvusias Klaipėdos dujų fabriko saugyklas valdančios A. Jankevičiaus individualios įmonės užsakymu parengti ir viešinami projektiniai pasiūlymai, numatantys antrojo iš šių objektų vidaus sutvarkymą.

Žinia, arčiau Liepų gatvės esančioje saugykloje jau baigiamas įrengti senovinių automobilių muziejus. Už šio objekto prikėlimą naujam gyvenimui verslininkui Augustinui Jankevičiui ir paramos fondo „Augustus“ vadovui Arvydui Urbiui šią vasario 16-ąją buvo įteikta miesto vėliava. Šios ceremonijos metu verslininkas pasidalino, kad po poros metų šiame komplekse turėtų suskambėti dabar sunykę senieji kariljono varpai.

Paviešintuose MB „Architektorius“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose (projekto vadovas Rolandas Rakevičius) nurodoma, jog kitoje buvusioje saugykloje numatoma įrengti senovinių automobilių restauracijos dirbtuves, klientų poilsio patalpas bei Klaipėdos pašto varpų ekspoziciją su apžvalgos platformomis, pritaikytomis žmonėms su negalia, numatoma įrengti ir liftą. Varpų koncerto metu klausytojų vietos numatomos lauke įrengiant laikinas sėdimas vietas.

MB „Architektorius“ brėžinys

„Aplinka tvarkoma minimaliai, įrengiami ažūriniai, lengvų konstrukcijų, laiptai su pandusu, patekimui į pastatą. Pastato išorėje darbų nenumatoma, fasadai nekeičiami“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Klaipėdos savivaldybė 2018-aisiais skelbė, kad dujų saugyklų tvarkymui skyrė 97 339 eurus. Kultūros ministerija praėjusų metų pabaigoje paskelbė, kad A. Jankevičiaus individuali įmonė gaus 745 489,98 Eur Klaipėdos dujų fabriko pirmosios saugyklos atnaujinimui ir Klaipėdos krašto pramonės istorijos bei technikos ir technologijų minties muziejaus įkurdinimui.

Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašoma, jog dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą ir pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai.

Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas“ – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.

1954 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai, o vėliau – keturgubai. Prieškariu dujų fabrike buvo pagaminama 5 mln. kub. m dujų per metus, o pokariu planuota gaminti 12 mln. kub. m, dar vėliau – 20 mln. kub. m, tačiau atlikus analizę išsiaiškinta, jog tokia įmonės plėtra šioje teritorijoje nėra įmanoma, vadinasi, jos atstatymas – nerentabilus.

Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. Iki 1993-iųjų rudens saugyklas valdė savivaldybė, vėliau jos atiteko privačiam asmeniui. A. Jankevičiaus individuali įmonė jas valdo nuo 2014-ųjų rudens.

1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

INFORMACIJA

Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki kovo 20 d. Turgaus g. 27, Klaipėdoje, darbo dienomis 10-16 val. iš anksto susitarus tel. 8 686 26392 arba internetinėje svetainėje www.klaipeda.lt/pp

Pasiūlymus galima teikti iki kovo 20 d. raštu MB „Architektorius“, Turgaus a. 27, Klaipėda, el. p. rolandas@a1259.lt

Viešas susirinkimas vyks kovo 20 d., 15 val., nuotoliniu būdu.