Maždaug nuo 2011-ųjų dėl savo nelegalios tvoros, užtvėrusios valstybinį žemės sklypą, tik per advokatus kovojusiam Klaipėdos verslininkui Rimantui Cibauskui pagaliau pačiam teks sudalyvauti teisme ir paaiškinti savo motyvus.  

Tuo metu jo pasisamdytas advokatas savo veiksmais ir toliau piktina kitus proceso, kuriame sprendžiama dėl didesnės baudos R. Cibauskui paskyrimo, dalyvius. Pastarajam pavyko šios bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teisme ištęsti beveik iki metų laiko, tačiau inicijuotame procese prieš savivaldybę jau teko patirti pralaimėjimą.  

Martyno Vainoriaus ir Algirdo Kubaičio nuotr.

Nesiteikė greičiau pranešti apie ligą

R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio galo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, nusikeliant tvorą ir sutvarkant sklypą taip, kad jis būtų tinkamas bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o institucijos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“. Po to prasidėję teismai nesibaigia iki šiol.

Teismo sprendimu verslininkui galiausiai buvo paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d., kai R. Cibauskui buvo pavykę pasiekti, jog teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones. 

Minėtoji bauda verslininko griauti tvoros nepaskatino, tad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d. Tačiau ir šioje byloje R. Cibauskas kartu su savo advokatu Sauliumi Tamošaičiu sėkmingai tempia laiką – ji dėl įvairiausių advokato prašymų vis dar nepradėta nagrinėti iš esmės, nors procesas startavo dar pernai vasarį. 

Priešpaskutinio posėdžio metu advokatas jau pateikė prašymą pripažinti byloje būtinu pačios antstolės dalyvavimą. Iš pradžių teisėja Aušra Diržienė atmetė jį, bet galiausiai visgi patenkino, tad procese ir vėl buvo padaryta eilinė pertrauka.  

Tačiau ir po jos surengtas posėdis truko tik labai trumpai – paaiškėjo, kad advokatas buvo susirgęs jau prieš 11 dienų, tačiau teismą apie tai informavo tik posėdžio dieną. Dėl tokio jo elgesio, gaišinančio proceso dalyvių laiką, pasipiktino ir VTSPI atstovė Jurgita Kurtinaitienė, ir pati teisėja.  

„Visi galėjo kitaip susiplanuoti savo laiką“, – sakė J. Kurtinaitienė.   

„Tikrai galėjo anksčiau įspėti. Susirenkame, gaištame laiką“, – sutiko teisėja.  

Tuo metu į posėdį atėjusi antstolė A. Rimaitė-Žičkuvienė paprašė teismo pripažinti, kad būtinai posėdžiuose turi dalyvauti ir pats R. Cibauskas.  

„Galimai advokatas jį klaidina. Yra visiškai neaiški jo pozicija“, – teigė antstolė.  

Tokį jos prašymą palaikė ir VTSPI specialistė, pabrėžusi, kad tvoros nugriovimas esąs pačio R. Cibausko atsakomybės klausimas.  

Teisėja nusprendė patenkinti tokį prašymą.  

„Byla labai ilgai nagrinėjama, nežinoma jo nuomonė. Išklausysime motyvus, yra labai reikšmingos aplinkybės“, – savo sprendimą motyvavo ji.  

Kitas teismo posėdis šioje byloje jau bus surengtas tik sausio pabaigoje.

Iš Vilniaus – nemaloni žinia

Tuo metu Apeliacinis teismas priėmė R. Cibauskui nepalankų sprendimą kitoje, jau jo paties inicijuotoje byloje – ši instancija pakeitė pernai vasarą Klaipėdos apygardos teismo priimtą verdiktą.  

R. Cibauskas pagal mintąją 2003 m. su savivaldybe sudarytą sutartį įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotekų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos bei įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į savivaldybės balansą.

Savo ieškinyje teismui verslininkas dėstė, kad Savivaldybės administracija užvaldė kelią pateikusi Vyriausybei aiškiai melagingą informaciją, jog jis nėra nutiestas iš privačių asmenų lėšų. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teisėja Erika Misiūnienė buvo konstatavusi, jog nėra ginčo dėl to, jog dalis įvažiuojamojo kelio buvo sukurta R. Cibausko lėšomis ir inventorizuota be jo žinios. Kartu pabrėžta, jog nėra duomenų, kad visi R. Cibausko atlikti darbai būtų tinkamai, pagal minėtos sutarties nuostatas, perduoti į savivaldybės balansą, tad ir priėmimo–perdavimo aktas tarp jos ir Vyriausybės negalėjo būti sudarytas. Tačiau teismas panaikino tik tą priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria buvo perduota R. Cibausko lėšomis sukurta kelio atkarpa, o egzistavusios dar nuo 1973 m. kelio dalies perdavimas pripažintas teisėtu. 

Kartu teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti restituciją ir nurodė grąžinti R. Cibausko nuosavybėn tik statybines medžiagas, panaudotas įvažiuojamojo kelio dalies statybai. Verslininkui iš savivaldybės ir Aplinkos ministerijos solidariai buvo priteista 512 eurų – pusė jo sumokėti žyminio mokesčio. 

Toks sprendimas nepatiko abiem pusėms – savivaldybė prašė paikinti pirmos instancijos sprendimą ir R. Cibausko skundą pripažinti nepagrįstu, o pastarais prašė, kad jam už kelią būtų sumokėta pinigais – 49 676,33 Eur.  

Šią bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė ir Žilvinas Terebeiza, pirmiausiai priminė, jog jau įsigaliojusiais teismų sprendimais yra konstatatuota, jog tokia sutartis buvo neatlygintinė.  

„Ieškovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir patyręs asmuo, negalėjo nežinoti ginčijamos sutarties (kurią sudaro vos 2 lapai) esmės ir jos sąlygų ir (ar) jų nesuprasti, sutartį sudarė siekdamas turtinės naudos sau, padidinant žemės sklypo plotą, ir laisva valia prisiėmė jos įsipareigojimus. <…> Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išreiškęs valią perduoti sukurtą turtą (infrastruktūrą) atsakovei, t. y. ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl turto perėmimo, kaip buvo sutarta Sutarties 3.7 papunktyje, ir taip pats neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl šio turto priteisimo atsakovei natūra yra nepagrįstas“, – rašoma šiame sprendime.  

Jame pabrėžiama, kad Klaipėdos apygardos teismas neatsižvelgė į kitas jau įsigaliojusius sprendimus.  

Kartu Apeliacinis teismas sutiko su R. Cibausko argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nustatytas restitucijos būdas, nėra įmanoma objektyviai įvykdyti.   

„Jei ieškovui būtų sugrąžintos kelio pastatymui panaudotos statybinės medžiagos, pats kelias turėtų būti visiškai išardytas. Antra, naudojantis keliu, akivaizdu, kad kelio statybai panaudotos statybinės medžiagos yra dėvimos (nudėvėtos). Taigi pirmosios instancijos teismo pasirinktas restitucijos būdas neatitinka jos esmės ir jos įvykdymas gali sukelti ne tik nepatogumų šalims, bet ir naujų teisminių ginčų ateityje. <…> Kolegija konstatuoja, kad, įvertinęs šioje byloje pateiktus ir jai reikšmingus įsiteisėjusius procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo turėjo atmesti“, – rašoma sprendime.

Pasisakydamas dėl perdavimo akto Apeliacinis teismas konstatavo, jog pačio R. Cibausko netinkamas sutarties įvykdymas lėmė tai, jog buvo sudarytas minėtojo kelio perdavimo aktas.  

„Vien pats faktas, kad ieškovui neįvykdžius sutarties sąlygų jo lėšomis įrengtas kelias buvo galimai inventorizuotas be ieškovo žinios 2015 metais, nesudaro pagrindo ginčo kelio priėmimo–perdavimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. <…> Be to, teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį ir į aktyvų ieškovo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, politikoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veikloje 2015 metais, jo turimą išsilavinimą, turi pagrindo abejoti, kad ieškovui neįvykdžius sutarties sąlygų jo lėšomis įrengtas kelias buvo galimai inventorizuotas be ieškovo žinios 2015 metais “, – rašoma sprendime.  

Toks Apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas pirmos instancijos verdiktas ir atmetamas verslininko ieškinys, įsigalioja iškart. Jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet jis priima nagrinėti ne visus skundus.