Sausį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,55 ct/kWh (be PVM), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su gruodžiu, kilovatvalandės kaina padidėjo 12,86 proc., per metus – net 78,07 proc.

Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija”, tiekiančios centralizuotą šilumą ir Gargždams, valdyba sausio mėnesiui yra nustačiusi 6,51 ct/kWh be PVM siekiantį šilumos tarifą. Jis yra 12,8 proc. didesnis už galiojantį gruodį (5,77 ct) ir 34,8 proc. didesnis nei galiojęs šių metų sausį (4,83 ct).

Tarp penkių didžiųjų miestų 2022 m. sausio mėn. už šilumą mažiausiai moka Panevėžio, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Šilumos kainų didžiuosiuose miestuose pokytis per mėnesį, ct/kWh su 9 proc. PVM

Visoje Lietuvoje sausį už šilumą mažiausiai moka UAB „Tauragės šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai (4,5 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aptarnaujami Vilniaus rajono vartotojai (15,53 ct/kWh su PVM).

Anot VERT, per metus biokuro kaina didėjo 94,72 proc., gamtinių dujų – net 298,62 proc.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas šią savaitę išplatintame pranešime spaudai dėstė, kad galimybe sušvelninti šilumos kainų šuolį esą yra blogiausios kokybės biokuras – kirtimų liekanos, bet jų paskutiniuose aukcionuose esą norėjo įsigyti tik dešimtadalis pirkėjų.

„Dar daugiau – jau mėnuo, kai kirtimo atliekų kainos mažėja, o kai kuriuose regionuose kainų skirtumas tarp pageidaujamos kuro rūšies ir tos, kurios turime daug, bet nenaudojame, pasiekė 30 proc. <…> Aišku, deginti brangesnį kurą kur kas paprasčiau – kaitra didesnė, katilai neužsikemša, darbo rankų reikia mažiau. Į katilus metant „sučipsuotas“ viršūnes ar šakas yra kur kas daugiau galvos skausmo. Tad dažniausiai šilumos tiekimo įmonių vadovai ir renkasi brangesnes auksines skiedras. Išimtis iš šios bendros tendencijos „Vilniaus šilumos tinklai“, praryjantys 45 proc. visos Lietuvos kirtimo atliekų”, – teigia M. Valukynas.

Tuo metu „Klaipėdos energijos” generalinis direktorius Antanas Katinas „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog šilumininkai nenori prasčiausios kokybės biokuro pirmiausia dėl to, kad visi pastaraisiais metais nauji šalyje pastatyti biokuro katilai, taip pat ir jo vadovaujamos įmonės, yra suprojektuoti deginti vidutinės arba geriausios kokybės biokurą (SM1, SM2).

„Be to, kainų skirtumas tarp vidutinės ir prasčiausios kokybės biokuro yra labai nedidelis ir galutiniame rezultate jokios naudos gali net nebūti. Sudeginus prasčiausios kokybės biokurą susidaro kur kas daugiau pelenų, kurių utilizavimas irgi kainuoja. Deginant tokį kurą greičiau apsineša katilai ir dažniau juos reikėtų stabdyti valymui. Vien kol atšaltų toks katilas turėtų praeiti apie keturios paros – visą tą laiką reikėtų deginti trečdaliu brangesnes dujas. Galiausiai, toks kuras trumpina katilo eksploatavimo laiką. Kai kurie kolegos bando maišyti prastą kurą su geresnės kokybės, bet rezultatas nebalai koks gaunasi”, – sakė A. Katinas.

Pasak jo, „Vilniaus šilumos tinklai“ turi verdančio sluoksnio katilą – paskutinę įmonę valdžiusio prancūzų koncerno investiciją, kuris leidžia deginti tokį prastą biokurą.

A. Katino teigimu, jei patvirtinus naujos europinės finansinės perspektyvos finansavimo prioritetus atsirastų galimybė gauti paramą biokuro katilui, kuris galėtų deginti ir prasčiausios kokybės kurą, įmonė ryžtųsi įgyvendinti ir tokį projektą, nes iki 10MW galingumo katilas Klaipėdoje dar turėtų darbo ir galėtų prisidėti prie galutinės šilumos kainos mažinimo.