Giruliuose šiomis dienomis pradėjus montuoti triukšmo izoliavimo sienutes čia gyvenantis klaipėdiečiai pasipiktino, kad jų išvaizda skiriasi nuo tų, kurios buvo rodomos projektiniuose pasiūlymuose, aptarinėtuose su visuomene. Žmonės sako besijaučiantys ir apgauti, ir dabar turėsiantys gyventi lyg kalėjime, apsupti grotas primenančių sienelių.  

Projektinių pasiūlymų vizualizacijoje nebuvo matyti jokių „grotų”.

Tuo metu projektą įgyvendinančios bendrovės „LTG Infra” atstovai pabrėžia, jog toks sprendinys buvo parašytas projektiniuose pasiūlymuose, jį esą suderino ir Klaipėdos savivaldybės administracija. 

Laikinai Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pareigas einantis Marijus Mockus sako negalintis garantuoti, ar iš tiesų ankstesnė šio skyriaus vadovė ar kuris nors kitas specialistas nepasirašė atitinkamo sutikimo. 

„Vizualinė tarša”

„Gal būtų galima pasiaiškinti, kodėl montuojamos sienutės neatitinka viešinto vaizdo? Užstoja matomumą ties posūkiu… Grotos… Žiauru!”, – „Atvirai Klaipėdai” rašė giruliškė Ligita. 

Jai antrino ir aktyvūs giruliškis, Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas.

„Lietuvos geležinkeliai” ir Klaipėdos savivaldybės administracija kaip abu šio projekto dalyviai apgavo giruliškius. Buvo sutarta, suderinta, prisižadėta ir išviešinta dėl skaidrių geležinkelio sienų statybos, bet pradėti montuoti nei tai cirko narvai, nei tai kalėjimo grotos. Kas įdomiausia – normalūs skaidraus stiklo lakštai yra uždažyti grotų imitacija. Juk užtektų paukščių siluetus priklijuoti gyvūnijos apsaugai, kam toks drastiškas ir žeminantis sprendimas? Mums tai vizualinė tarša, gyventojai labai pasipiktinę ir įsižeidę” – sakė jis.

Vizualizacija vienokia, tekstas – kitoks 

„LTG Infra” atstovas viešiesiems ryšiams Gediminas Petrauskas teigė, jog projektiniuose pasiūlymuose, kurie pristatomi visuomenei, yra pateikiami tik „principiniai spalviniai planuojamos sienelės sprendiniai”.

„Architektūrinės sienelės savybės gali ir turi būti tikslinamos techninio bei darbo projekto rengimo metu. Galutiniai spalviniai sprendiniai yra derinami, kai yra pasirenkama konkreti medžiaga, kuri bus naudojama triukšmą slopinančios sienelės statyboms. Vadovaujantis techniniu projektu ir architektūrine dalimi nenurodomi konkretūs panelių spalvų kodai, nes prieš užsakant medžiagas ir pradedant statybos darbus sienelių spalvos turi būti suderintos su statytoju bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Rangovas atliko suderinimo procedūrą. Suprantame gyventojų susirūpinimą dėl sienelės atspalvių, tačiau galutinį sprendimą priima Klaipėdos miesto savivaldybės architektas, kuris turi didžiausią kompetenciją vertinti bendrą architektūrinį kvartalo kontekstą ir statomų statinių vaizdo dermę. Projekto įgyvendinimui parinkta efektyviausia, ekologiška, ilgaamžė medžiaga, tačiau jos medžiagiškumas taip pat užduoda ir galimą spalvos intensyvumą. Spalvos parinktos natūralios, pastelinės, artimos natūralioms aplinkos, gamtos spalvoms, siekiant suminkštinti ir sušvelninti medžiagos faktūrą”, – teigė jis. 

Anot G. Petrausko, gyventojai dėl sienelių medžiagiškumo ir spalvinių sprendimų turėjo galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus projektinių pasiūlymų viešinimo metu. Informacija apie tai, kad sienelės bus padengtos juostelėmis buvo nurodyta viešintuose projektiniuose pasiūlymuose ir tam pastabų nepateikta.

Montuojamos sienelės. Skaitytojo nuotr.

Projektinių pasiūlymų 15 puslapyje, skirsnyje „Spalvinis sprendimas” iš tiesų rašoma, kad „paukščių apsaugai skaidrias užtvarų dalis techniniame projekte bus numatyta gamykliniu būdu padengti vertikaliomis arba horizontaliomis juostelėmis”.

Pasak „LTG Infra” atstovo, derinant darbo projektą, rangovas buvo pasiūlęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai du juostelių variantus (besiskiriančius tik juostelių pločiu ir tarpais tarp juostelių) ir gavo pritarimą įgyvendinamam variantui.

G. Petrausko tikinimu, juostelės neturės reikšmingos įtakos matomumui per skaidrias sieneles.

„Darbai yra vykdomi pagal parengtą techninį ir darbo projektą, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, todėl nesvarstoma akustinių elementų keisti į kitus. Visi derinimai, kaip ir numatyta, buvo atlikti”, – teigė jis. 

Ornitologai patvirtina versiją

Kartu G. Petrauskas teigė, jog įrengiant skaidrius akustinius elementus, yra privaloma pasirūpinti priemonėmis, kad paukščiai, kurie gausiai gyvena ir migruoja pajūryje, pastebėtų sienelę ir neatsitrenktų, nesusižeistų ir nežūtų.

„Tokia prevencinė paukščių atsitrenkimo priemonė, kaip juodi lipdukai su plėšriųjų paukščių siluetais nebėra taikomi. Tyrimais įrodyta, kad minėti lipdukai yra neefektyvūs, neilgaamžiai ir darko kraštovaizdį. Paukščių apsaugai yra numatomos vertikalios baltos spalvos juostelės, kurios naudojamos vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos ornitologų draugijos bei tarptautinėmis gerosios praktikos rekomendacijomis”, – teigė geležinkelių bendrovės atstovas. 

Montuojamos sienelės. Skaitytojo nuotr.

Jo dėstomą versiją patvirtino ornitologas, Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius. 

„Tikrai taip ir yra. Vadinamieji siluetai šiek tiek padeda, bet vis tiek lieka tarpai, kuriuose atsispindi gamta ir paukščiai trenkiasi į juos, susižaloja, žūva. Tokie linijiniai sprendimai yra efektyvesni. Gal jie ir atrodo negražiau, bet paukščiams tai tikrai yra geriau”, – sakė S. Karalius. 

Analogiškai kalbėjo ir Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas. 

„Kad būtų efektyvus bet koks logotipas – paukščio, žmogaus, katino ar partijos, jis turėtų užimti apie 80 procentų ploto. O kai yra linijos, paukštis jas suvokia kaip kliūtį, tinklą ir jos vengia. Prie įvažiavimo į Klaipėdą, ties Jakais, yra tokia sienelė, neturinti jokių brūkšnių. Tai ten pasivaikščiojus pavasarį galima prisirinkti krūvas paukščių kaukolių. Ventės rage, po ornitologinės stoties rekonstrukcijos, visi jos langai yra su tokiomis linijomis. Tai tik pripratimo reikalas”, – sakė J. Morkūnas. 

Statybų leidimo medžiagoje – be linijų

Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pareigas einantis Marijus Mockus teigė, kad vizualinė projekto medžiaga, kuri buvo pateikta leidimui gauti, numato analogiškus sprendinius kaip buvo pateikta viešinimo metu, ir pasidalino atitinkama iliustracija. 

Visgi jis sakė negalintis užtikrintai tvirtinti, ar iš tiesų buvo suderintos juostos ant skaidrios sienelių dalies. 

Pasak jo, buvo begalė susitikimų ir visokių derinimų, ir galbūt vieno iš jų metų iki praėjusių metų spalio šiam skyriui vadovausi Mantė Černiutė-Amšiejienė arba kuris nors kitas specialistas pasirašė atitinkamą sutikimą. 

Pačiam M. Mockui įstrigo tik diskusijos dėl analogiškų sienelių statybos Vitės rajone, kur geležinkeliečiai ir jų rangovas esą norėjo kitokių spalvinių sprendimų nei buvo numatyti projektiniuose pasiūlymuose.