Klaipėdos politikai kol kas mūsų dar nedžiugina rinkiminėmis programomis, tad iš esmės dar nėra ką aptarti. Galima, aišku, aptarinėti personalijas, ir tai klaipėdiečiai jau nuoširdžiai daro. Bet man įdomiau būtų pasiaiškinti politikų planus, o tokie dar yra miglose.

Kaip įprasta, pavyzdį klaipėdiečiams rodo Vilniaus politikai. Konservatorių kandidatas į merus Valdas Benkunskas jau paskelbė savo rinkiminę programą. Kol nėra programų Klaipėdai, mankštos režimu aptarsiu vilnietišką. Nesu visų galų meistras, tad apsiribosiu transporto dalimi.

Kompleksinė, pagalvota apie viską

Klaipėdos politikai rašydami apie savo transporto vizijas paprastai apsiriboja vienu dviem patraukliais, jų manymu, rinkėjams barškaliukais. Vienas autobusais veš nemokamai, kitas statys viaduką, trečias asfaltuos kiemus, ketvirtas ties tramvajų, penktas statys tiltą…

Nuo tų atsainiai Klaipėdoje brūkšteliotų programų (gal šįkart bus kitaip?) vilniečio programos transporto dalis maloniai skiriasi savo kompleksiškumu. Vadovautasi mobility as a service prieiga, ir ką nors patrauklaus sau ras bet kokį judėjimo mieste būdą besirenkantis
vilnietis.

Iš to tačiau seka ir silpnoji programos pusė: visiems žadėdamas viską, Benkunskas stropiai apeina interesų konfliktus tarp pėsčiųjų, viešojo transporto keleivių, lengvųjų automobilių vairuotojų, dviratininkų. Kadangi pažadai jiems išdėlioti į atskirus stalčiukus, tai gal vilniečiai to nepastebės. Bet iš Klaipėdos tai įžiūrima.

Taigi judėkime nuosekliai vilniečio programa nuo pradžios.

Šimašiaus cirkus kentėjo ilgai

Kaip programose įprasta, prieš siūlant sprendimus yra trumpai išvardinamos problemos, kurias tie siūlymai išspręs. Ir čia kandidatas nesuka uodegos, rėžia tiesiai, atvirai, iš peties: „(…) chaotiškai vykusi miesto plėtra, neturint aiškios vizijos, neretai – ir nesilaikant patvirtintų strateginių dokumentų. Daugelyje rajonų stebime naujų gyvenamųjų namų statybą, tačiau nevykdoma infrastruktūros plėtra – trūksta darželių, mokyklų, bendruomenės centrų, sporto įstaigų, todėl gyventojai, norėdami pasinaudoti jiems būtinomis paslaugomis, yra priversti keliauti į kitą miesto pusę.“

Šito patoso įspūdį kiek blukina ta aplinkybė, kad kandidatas nuo 2011 yra Vilniaus miesto tarybos narys, 2015-2017 ir nuo 2019 metų – Vilniaus mero pavaduotojas.

Galbūt jis visą tą laiką iš vidaus ir kovojo prieš išvardintas blogybes, bet viešojoje erdvėje tokios kovos pėdsakų neaptinkame.

Man Benkunskas simpatiškas ir galbūt net balsuočiau už jį. Tačiau niūresnis vilnietis gali pagalvoti, kad jeigu vicemeras savo kontorą vadina cirku (na taip – žr. programos internetinį adresą), tai jis pats yra bent jau to cirko viceklounas.

Apie perteklinio patoso žalingumą siūlyčiau pagalvoti ir tiems Klaipėdos politikams, kurie dabar dalijasi su meru valdžia, bet irgi trokštų mums paatvirauti, kaip visą laiką kentėjo nuo Grubliausko jungo. Ne visiems rinkėjams tokia prieiga padarys norimą įspūdį.

Vairuotojams

Gatvių (ne)siaurinimas – įdomi tema, tačiau peržengianti šių pastabų rėmus; gal kada nors grįšiu prie jos atskirai.

Konkrečių infrastruktūrinių projektų, rūpinčių vairuotojams, dalies programoje nebūtina nė skaityti. Tai yra dešimčių, jeigu ne šimtų savivaldybės ir išorės specialistų parengti planai, jau nugulę į programinius savivaldybės dokumentus. Vienintelė papildoma informacija apie juos programoje yra tik patvirtinimas, kad Benkunskas jų nestabdys. Ačiū, žinoma.

Užtat 5 800 naujų parkavimo vietų mieste yra nauja ir įspūdinga žinia. Tačiau matematikos dar iki švietimo reformos mokęsis skaitytojas prisimins ir kitus, programos pradžioje parašytus Benkunsko skaičius: „Per pastaruosius penkerius metus Vilniuje įregistruota 35 tūkst. naujų automobilių.” Šiaip jau ten teisinga būtų buvę pridėti ir Vilniaus rajono registracijas: daug kas gyvena rajono nausėdijose ir kasdien važinėja automobiliu į miestą. Nuo 2018 01 01 iki 2022 11 01 lengvųjų (M1 kategorija) automobilių skaičius Vilniaus rajone pagausėjo 16 348-iais vienetais. Nevarginsiu skaitytojo Šalčininkų, Trakų, Širvintų, Švenčionių automobilių skaičiais, nors iš ten irgi kasdien lengvaisiais važiuojama į Vilnių.

Kadangi programoje žadama vairuotojams sąlygas pagerinti, tai paskata sėsti už vairo nesumažės. Tokiomis aplinkybėmis pažadėti 5 800 naujų parkavimo vietų per ketverius metus – tai apie nieką. Naujai registruojamais automobiliais tos vietos užpildomos per pusmetį. Kur statyti perviršį?

Laimei, ne viskas bus taip gerai – ar blogai, čia kaip pažiūrėsi – vairuotojams. Nes kitiems eismo dalyviams skirtose programos dalyse išmintingai numatyta, kaip apkartinti Vilniaus vairuotojams gyvenimą, kad medum teptas neatrodytų.

Jeigu vykdys, ką pažadėjo

Vairuotojų laukia 30 km naujų A juostų. Tai ne Šimašiaus gatvių siaurinimas: konstruktyviai gatvė lieka tokia pat. Tačiau lengvieji automobiliai nebegalės važiuoti viešajam transportui skirta juosta.

Gali būti, kad vairuotojams dalį važiuojamosios dalies teks atiduoti ir dviratininkams: „dviračių takus projektuosime pagal tikslą, nemažinant šaligatvių ir žaliųjų erdvių.“ Jeigu kalba čia neina apie į orą ant atramų iškeltas dviračių trasas (apie tokią naujovę jau būtume išgirdę), tai tik kelyje jiems matau likus vietos. Nors gal apie žaliąsias erdves kandidatas čia tik dėl grožio pasakė, nes tuoj pat pamini ir dviračių trasą per mišką.

Apsidžiaugę programos savo dalyje radę pažadą, kad „visus miesto šviesoforus sujungsime į vieną išmanią eismo valdymo sistemą, gebančią realiu laiku vertinti mieste vykstančius pokyčius ir pagal tai organizuoti eismo valdymą” vairuotojai turbūt nebeskaitys to, kas skirta nebe jiems. O be reikalo. Nes ten irgi šis tas apie eismo valdymą parašyta: „viešajam transportui skirsime pirmenybę sankryžose”. Ne lengviesiems.

Vairuotojų sąskaita pagerės gyvenimas ir pėstiesiems: „Pėstiesiems – greičiau užsidegantys šviesoforo signalai.“ Jei teisingai suprantu, eismo valdymo sistema paspaudus mygtuką nebelauks atsirandant eismo „lango“, o iškart vairuotojams įkirs raudoną šviesą. Taip jiems ir reikia, mano nuomone.

Keleiviams

Su investiciniais viešojo transporto pažadais čia yra taip pat kaip ir vairuotojams skirtoje programos dalyje. Išvardinama tai, kas kolektyvinių profesionalių pajėgų jau yra suplanuota ir realizuojama. Ačiū, kad Benkunskas to nestabdys, tai jau gera žinia.

Viešojo transporto tinklo perorganizavimo pažadai rodo, kad rašant tą skirsnį pasitelktos ir specialistų pajėgos. Žadamų sprendimų logika yra profesionali (aišku, velnias slypės detalėse, bet jų ir neprivalo būti tokiame tik programinio pobūdžio dokumente).

Vienintelė naujovė, kuria autobusų keleiviai tikrai nesidžiaugs, apdairiai nukišta į dviračių skyrių, tikintis, kad viešojo transporto keleiviai iki ten jau nebeprisikas.

Kodėl tik puse lūpų?

Tik patys patys ištvermingiausi skaitytojai atsiirs iki paskutinės programos pastraipos, kurioje rašoma apie stočių kvartalo pertvarką. Ten numatomi revoliuciniai pokyčiai, o iš programos apie jų esmę galima tik tiek suprasti, kad tie pokyčiai bus į gera.

Jeigu tikrai į gera – prašom detaliau. Iki tiek atskaitęs rinkėjas kaip nors dar susikaups, perskaitys, suvoks, apsidžiaugs ir balsuos už Benkunską. O jeigu ne visai į gerą – nebūkite viceklounas, atvirai parašykite.

Jeigu taip bijote Šimašiaus, tai bent kokį slaptą ženklą duokite. Kaip nors mums mirktelėkite, ar ką. Nes Vilniuje dėl tos stočių rekonstrukcijos nuomonių yra įvairių. Ir dažnai apie viešąjį transportą rašantis sostinės influenseris jai ryžtingai nepritaria.

Kodėl nutylėtas Vilniaus Londonas?

Kur kas radikaliau nei stočių rekonstrukcija Vilniaus keleivių gyvenimą pakeis tarifinis viešojo transporto zonavimas. Tačiau apie tai vicemero programoje – nė žodžio. Nors su tuo dokumentu tikrai yra susipažinęs, nes išpešiojo iš ten keletą keleiviams malonių smulkmenų savo programai.

Kol kas tas SĮ „Susisiekimo paslaugos” pateiktas planas dar nėra patvirtintas. Teisėtas rinkėjo lūkestis būtų žinoti kandidato požiūrį į jį. Jeigu kandidatas randa reikalą požiūrį slėpti – rinkėjui tai paskata rinktis nuoširdesnį merą.

Klaipėdiečiai galėtų pasimokyti

Iš tų mano pastabų gali susidaryti neteisingas įspūdis, kad ta programa tai sukčiaus suraitytas melų kratinys. – Na taip, rašydamas meras@becirku.lt ir pagudravo, ir pasirangė, kad patiktų rinkėjui. Bet kartu parodė ir neblogą supratimą apie transportą, sisteminį požiūrį, įsigilinimą, ko reikia miestui. Klaipėdoje tokio lygio programų nesu skaitęs.

O kad jis bijo Šimašiaus ir drįsta jam tik savo internetiniu adresu špygą parodyti, tai juk ir neprivalo visi gimti didvyriais. Jeigu ne meras, tai bent kvalifikuotas Tarybos narys, gal net įtakingos frakcijos pirmininkas Valdas Benkunskas bus, ir nuo to Vilniaus transportas tik laimės.

Ir jeigu Klaipėdos politikai pagaliau pradės rašyti programas taip rimtai ir atsakingai kaip jis, laimės mūsų miestas, o galbūt ir jie patys.