Prieš 20 metų, 2003-iųjų kovo 27 dieną, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Steigimo dokumentus pasirašė tuometinis meras Rimantas Taraškevičius. Atskiru dokumentu kartu patvirtinta ir „Vieningos bilietų sistemos
įgyvendinimo Klaipėdos mieste programa“.
Programos įžanginėje dalyje paaiškinamos esamos padėties trūkumai, kuriuos turėtų išspręti naujoji įstaiga: „Klaipėdos mieste keleivių vežimo miesto maršrutais sistemoje dabartiniu metu veikia trys bilietų sistemos – municipalinio vežėjo ir dviejų privačių bendrovių (kiekvienos bendrovės bilietais galima naudotis tik konkrečios bendrovės aptarnaujamuose maršrutuose), tai sudaro nemažai nepatogumų tiek Klaipėdos, tiek ypatingai iš kitų miestų atvykusiems gyventojams.“
Todėl pirmasis naujosios įstaigos darbas turėjo būti „įkurti vieningą vienkartinio ir mėnesinio bilietų sistemą Klaipėdos mieste, išlaikant Klaipėdos mieste daugiau nei vieną vežėją.“
Pastaroji išlyga turėjo neleisti atsirasti paslaugos teikimo monopolistui. Tuo metu Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs Leonas Makūnas prisimena: „Klaipėdos viešajame transporte tam laikui jau veikė rinka. Bėda buvo ta, kad ta rinka buvo laukinė – vyko necivilizuota konkurencija dėl keleivių tiek tarp privačių vežėjų ir Autobusų parko, tiek tarp jų – ir pusės tūkstančio maršrutinių taksi. Naujoji įstaiga tas problemas išsprendė.“
Per keletą mėnesių „Klaipėdos keleivinis transportas“ atliko parengiamuosius darbus ir rugsėjį jau startavo su vieningais bilietais ir reguliariais tvarkaraščiais.
Klaipėdos viešojo transporto realijas iki VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įsteigimo galima prisiminti pasižiūrėjus šį neilgą filmą.
Jis parengtas prieš dešimt metų „Balticum“ televizijos žinių reportažų pagrindu.
Jau daug metų , kai džiaugiuosi šita paslauga, tikrai turime kuo pasidžiaugti, tačiau šiandien patyriau neapsakomą stresą, pirmoje stotelėje šokau iš autobuso. To dar neteko patirti. Kai pamatau kokią blondinę , vairuojančią prabangų automobilį ir kalbančią telefonu,visada bandau ją pateisinti. Galimai ji teikia specifines paslaugas , aptarnauja klientus namuose , pervažiuodama iš vieno kliento pas kitą, verbuoja naujus klientus. Tačiau kad miesto autobuso vairuotojas, jaunas vaikinas, vairuodamas autobusą, žaistų mobiliu telefonu, dar neteko patirti. Kas kelios akimirkos jis atsijungdavo nuo eismo stebėjimo, panirdavo į mobilų telefoną. Negaliu pasakyti, ar jis rašė sms, ar žaidė kokį žaidimą. Prie seno turgaus per stebuklą neatsitrenkėme į priekyje važiavusį autobusą, kuris pristabdė prie „kablio” norėdamas apsisukti . Kaip tyčia neturėjau pasiėmęs savo mobilaus, negalėjau informuoti nei policijos, nei keleivinio transporto administracijos. Tai buvo 14-jo maršruto autobusas.
Ar autobusu parkas pats nebegaletu atspausdinti autobusu grafikus ir iskabinti Silelius ??? Vat sugeba veikejai sukurti sau darbo vietas su prezidentine alga.
Kol bus tokiu tarpininku tarp paslaugu gaveju ir teikeju tol mokesim uz autobuso bilieta kosmine kaina.
Smagu buvo pažiūrėti istorinius kadrus , o dar smagiau pamatyti ir išgirsti tuomet dirbusius žurnalistus….
Ta garbinga proga siūlyčiau ir uždaryti šią įstaigą arba prijungti prie Autobusų parko. Juk taip populiaru! 🙂