Protestuojantiems ūkininkams reikalaujant keisti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad problema – kai šiemet pirmąkart ūkininkai turės atkurti daugiametes pievas savo dirbamuosiuose laukuose – kilo, nes Lietuvoje trūksta gyvulininkystės ūkių.

„Gyvulininkystė yra sveika gamtai ir jos yra per mažai, labai stipriai nuėjome į augalininkystę. Bet žemės ūkis iš esmės per paramą į tai buvo nuvestas. Bet tai yra problema aplinkosaugai, bet žemės ūkis dažnai orientuojasi į tai, kur yra pinigai. Dėl to klausimai būtų susiję su paramos žemės ūkiui didinimu“, –  trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Gentvilas.

Pasak jo, šalyje dominuoja augalininkystė, kas nėra palanku aplinkosaugai.

„Reikia daugiau karvių ir avių laukuose, ne tik rapsų ir grūdų. Lietuva labai stipriai nuėjo į augalininkystę, o gamtai tai nėra sveika. Karvės, avys ganosi ganyklose, tai leidžia būti ne monokultūroms gamtoje, o daugiametėms pievoms, galų gale, lieka mėšlas, ko mes labai daug naudojame Lietuvos gamtoje“, – teigė jis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo ruožtu teigė, kad išaugusių daugiamečių pievų problema kilo ankstesnės kadencijos vyriausybėje.

„Matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais. 2017–2018 metais pievų referenciniai dydžiai išaugo, vadinasi priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. Klausimas tik esminis, kur yra tie 2017–2018 m. ministrai“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė K. Navickas.

Pasak jo, „de facto“ daugiamečių pievų Lietuvoje yra.

„Kalbame apie pievas, kurios kažkada buvo deklaruotos ir už jas gauta žalinimo išmoka. Tai yra ne gamtinis, ne fizinis, ne labai teisinis, o labiau yra instrumentas per išmokų administravimo prizmę“, – sakė ministras.

Antradienį žemės ūkio technika į Vilnių suvažiavę ūkininkai trečiadienį pradėjo kelių dienų mitingą prie Vyriausybės.

Reikalaujama taisyti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kad ūkininkams šiemet nereiktų jų atkurti, stabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, panaikinti ribojimus žymėto dyzelino naudojimui, sumažinti akcizą suskystintosioms naftos dujoms, spręsti vadinamąją pieno krizę, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą tam paimant ir ūkininkų žemę.

S. Gentvilo teigimu, su ūkininkais konkrečiai susitarta dėl vandens apsaugos juostų ir zonų.

„Turime konkretų sutarimą, kad 3 metrų atstumu nuo upės vagos nebus ariama ar purškiama dėl to, kad tai ta taršos zona, kur nuplauna. Čia ir mokslo įrodyta, ir ūkininkai supranta. Jiems tik reikėjo aiškumo“, – sakė S. Gentvilas.

Be to, trečiadienį vykstant protestui Vyriausybės kanceliarija išplatino pranešimą, kuriame pateikė vykdomus ir numatomus darbus bei terminus žemės ūkio problemų sprendimams rasti.

Nurodoma, kad Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks tariantis su Europos Komisija spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams. Be to, primenama, kad Seimui pavasarį bus pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą.

Įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio ES nesankcionuojamų rusiškų grūdų tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, Vyriausybė ketina pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms, teigia Vyriausybės kanceliarija.

ELTA primena, kad pirmasis ūkininkų protestas vyko sausio 8 d., kai visoje šalyje vyko laužų deginimo akcija. Tądien LŽŪT delegacija susitiko su premjere, žemės ūkio ministru, aplinkos viceministrais.Nors po susitikimo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su Ingrida Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei kovą susitikti darkart – po kelių dienų taryba pranešė, jog protestą tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių.  

                                                                                                                                            Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama