Antradienį Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nustatė naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.

Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės gali būti rašomi ne tik lietuviškos, bet ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

– jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

– jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

„Šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019−2021 metais priimti per 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w arba įpareigoja užrašyti asmenvardį, nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta“, − pažymima Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje.

Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose.

Už šį įstatymą balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 3 parlamentarai.

Jei Respublikos prezidentas šį įstatymą pasirašys, jis įsigalios gegužės 1 d.

INFORMACIJA

Tarp Klaipėdos regiono Seimo narių prieš balsavo tik trys nariai – Ligita Girskienė, Dainius Kepenis ir Antanas Vinkus.

Už įstatymą pasisakė Agnė Bilotaitė, Simonas Gentvilas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Bagdonas, Petras Gražulis, Audrius Petrošius, Arvydas Pocius ir Mindaugas Skritulskas.