„Atvira Klaipėda“ tęsia Seimo išrinkimo metinėms skirtų rašinių ciklą, kuriame uostamiesčio vienmandatėse apygardose išrinktų ar jose nesėkmingai kandidatavusių, bet į Seimą pagal sąrašą išrinktų parlamentarų paprašė atsakyti į klausimus apie rinkiminius pažadus, nuveiktus ir planuojamus darbus.

Straipsnių cikle Seimo narių atsakymai skelbiami chronologiškai, pagal jų atsiuntimo laiką. Šįkart pateikiame liberalo Simono Gentvilo atsakymus.  Nors jis Danės apygardoje pralaimėjo Nagliui Puteikui (atitinkamai 45,53 ir 51,06 proc. rinkėjų balsų), tačiau į Seimą pateko paskutiniu numeriu pagal daugiamandatės apygardos sąrašą.

„Pradėjęs darbą Seime nuo Klaipėdos neatitrūkau. Priešingai, net būnant opozicijoje pavyko iškelti ir išryškinti Klaipėdos prioritetus nacionaliniu lygiu”, – tvirtina Simonas Gentvilas.

Kandidatuodamas teigėte: „Aš pui­kiai žinau Klai­pė­dos prob­le­ma­ti­ką ir pro­ver­žio gali­my­bes aka­de­mi­nia­me, mies­to ir jūri­nia­me sek­to­riuo­se. Dir­bu megz­da­mas dia­lo­gą su Savi­val­dy­be, uos­tu bei ker­ti­nė­mis kul­tū­ros ir eko­no­mi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis“. Kaip konkrečiai per šiuos metus dirbdamas Seime pasinaudojote šia savo patirtimi ir sugebėjimais?

Pradėjęs darbą Seime nuo Klaipėdos neatitrūkau. Priešingai, net būnant opozicijoje pavyko iškelti ir išryškinti Klaipėdos prioritetus nacionaliniu lygiu. Štai praėjusią savaitę kaip Seimo aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas padėjau Uosto direkcijai ir Aplinkos ministerijai rasti kompromisą dėl Malkų įlankos gilinimo ir užteršto grunto sandėliavimo. Griežti reikalavimai atidėti ir po išgilinimo tai leis Malkų įlankos įmonėms tapti konkurencingesnėms.

Vykdant aukštojo mokslo reformą užtikrinome, jog Klaipėdos universitetas netaptų kito universiteto padaliniu, o kalbėtume apie Taikomojo universitetinio mokslo centro sukūrimą mieste lygiaverčiai konsoliduojant visas 3 valstybines aukštojo mokslo įstaigas.

Planuojant uosto plėtrą į jūrą registravau įstatymų pasiūlymus, mano nuomone, subalansuojančius miesto ir uosto santykius.

Būdamas Seimo Aplinkos apsaugos komitete užsiėmiau eilę metų pietinėje dalyje dvokiančios augalinio ir gyvūninio komposto aikštelės kontrole. Galiu pasidžiaugti, jog nuo naujų metų sugriežtiname aplinkosauginius normatyvus, kurie uždraus tokią neatsakingą veiklą Dumpiuose. Kompostavimas privalės vykti tik uždaru būdu su papildomu bakteriniu ir dujiniu apdorojimu. 2018 metais alinanti smarvė dings.

Tvirtinote, kad „klai­pė­die­čų eurai turi lik­ti Klai­pė­do­je”. Žadėjote ini­ci­juo­ti Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo pakei­ti­mus ir nuo­sek­liai siek­ti žymiai dides­nio pasi­ti­kė­ji­mo Lie­tu­vos savi­val­dy­bė­mis, taip pat – ir Klai­pė­da. Ar tai padarėte?

Taip, užregistravau Biudžeto sandaros įstatymą, kuris paliktų viršplanines pajamas miestams donorams. Nauja tvarka motyvuos savivaldybes labiau rūpintis savo mokesčių mokėtojais, nes gautos viršplaninės pajamos nebebūtų atimamos, o liktų savivaldybės gyventojų reikmėms. Klaipėdai kasmet liktų papildomi 8-10 milijonų mokesčių, kuriuos Klaipėdos savivaldybė šiuo metu priversta atiduoti kitoms savivaldybėms. Tikiuosi Seimas tam pritars.

Teigėte, kad didė­jant auto­ma­ti­za­ci­jai uos­to bend­ro­vė­se ir mažė­jant dar­bo jėgai, svar­bu per­gal­vo­ti ilga­lai­kį finan­si­nį suin­te­re­suo­tu­mą tarp mies­to ir uos­to. Dalies pel­no mokes­čio sky­ri­mas Savi­val­dy­bėms visos Lie­tu­vos mas­tu esą spręs­tų ne tik Klai­pė­dos, bet ir dau­ge­lio kitų mies­tų tie­sio­gi­nį suin­te­re­suo­tu­mą vers­lo pel­nin­gu­mu ir eko­no­mi­ne gero­ve. Ką padarėte šioje srityje?

Taip, uosto teritorijoje nuosekliai mažėja darbo vietų. Tad klaipėdiečiams, Savivaldybei ir mums politikams būtina pagalvoti, kokias gerai apmokamas darbo vietas sukursime greta uosto ir kaip išlaikysime gyventojų užimtumą. Tam rengiama Klaipėdos ekonominės plėtros strategija, prie kurios aktyviai prisidedu ir dirbdamas Seime. Tačiau kompensuojant didėjančio krovinių srauto į uostą negatyviąją pusę ir stengiantis ilgainiui sumotyvuoti savivaldybės gyventojus ir administraciją pelninga bei veržlia Uosto direkcijos veikla, reikia ieškoti stipresnio ryšio tarp miesto ir uosto pajamų.

Todėl pernai užregistravau Uosto įstatymo pakeitimą, kuris numatytų teisę Uosto direkcijai 10% pelno pervesti Savivaldybės administracijai. Tarp įstatymo iniciatorių visi Seimo nariai klaipėdiečiai bei buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Deja, man balandį pristatant šį įstatymą Seime jis buvo atmestas.

Kita vertus, šiandien kalbame apie kitą modelį- Uosto direkciją planuojama paversti akcine bendrove ir miesto savivaldybė taptų jos mažuoju akcininku.

Kandidatuodamas išskyrėte ir prie­mies­čių prob­le­ma­ti­ką. Žadėjote nuo­sek­liai ini­ci­juoti  spren­di­mus, kurie leis patiems gyven­to­jams rink­tis ugdy­mo, svei­ka­tos ir kitas paslau­gas bet kurio­je savi­val­dy­bė­je. Anot Jūsų, gyve­ni­mo koky­bė prie­mies­ty­je turi pri­lyg­ti mies­tui. Ką padarėte šia kryptimi?

Šios temos kol kas nespėjau paliesti rimčiau. Planuojame registruoti įstatymą, įpareigosiantį savivaldybes privalomi tarpusavyje atsiskaityti už paslaugas (darželius, mokyklas, sveikatos ir kita), kai jos teikiamos viena kitos gyventojams. Gyventojai neturi būti baudžiami ir neturi jausti nematomų savivaldybių ribų. Biurokratija turi tarnauti žmogui.

Kokius įstatymų projektus pateikėte per šiuos metus?

Per metus registravau 38 įstatymų projektus ir per 50 pasiūlymų įvairiems įstatymams. Tai įvairiausio pobūdžio pakeitimai – nuo aiškaus priekrantės žvejybos kvotų reglamento, pensijų įstatymo panaikinančio kraujo donorų diskriminaciją iki virtualios gyvenamosios vietos deklaravimo iniciatyvos.

Bene labiausiai viešojoje erdvėje nuskambėjote, kai pateikėte daug kam netikėtą pasiūlymą dėl urėdijų reformos. Kaip dabar, praėjus jau nemažai laiko, pats vertinate šį sprendimą?

Liberalai 2014 m. balsavo vienbalsiai prieš 42 urėdijų fiksavimą įstatyme. Šįkart mes irgi rėmėme urėdijų konsolidaciją ir vykstant galutiniam balsavimui balsavau už reformą. Tačiau trūko realios politinės diskusijos, nes Seime ji buvo priimta per 3 dienas. Žvelgiant atgalios, urėdijų reforma buvo tektoninis lūžis, po kurio turime faktinę mažumos Vyriausybę. Socialdemokratai pradėjo byrėti būtent po jos.

Nesureikšminu savo rolės diskusijose, mano ir konservatorių prognozė ir siūlymai, kad reforma užsibaigs tik 2019 m., greičiausiai pasitvirtins.

Kokius įstatymų projektus ketinate užregistruoti artimiausiu metu?

Stengiuosi koncentruotis į pozityvius įstatymus, kurie ne riboja, o lengvina ir plečia gyventojo bei verslo galimybes.

Pirmadienį skaitykite, ką apie savo rinkiminius pažadus rašo Gintaras Vaičekauskas.