Šiaurės rago skveras ir krantinė: tik klausimai

Nuomonės, Svarbu

Edmundas Benetis, architektas
2024-02-08

Komentarų: 18

Sausio 25-ąją Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko Danės g. atkarpos nuo Pilies g. iki Šiaurinio rago ir kelio (gatvės) – pėsčiųjų tako dalies, Klaipėdoje, rekonstravimo bei kitų inžinerinių statinių statybos projekto projektinių pasiūlymų (PP) viešas svarstymas. Šių PP rengėja yra MB „Pupa – strateginė urbanistika“, kuri visiškai pelnytai 2022 m. laimėjo atvirą architektūrinį Šiaurės rago skvero konkursą, o dabar nustatyta tvarka pradeda realizuoti tas savo konkursines vizijas jau kitame statuse.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kas dainon nesudėta

Po viešo svarstymo nustatyta tvarka pastabas ir pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams „Pupa” raštu pateikė savo motyvuotus atsakymus, nurodydama, į kuriuos visuomenės pasiūlymus atsižvelgė (priėmė pateiktus pasiūlymus), o į kuriuos – ne. Gavau ir aš „Pupos” atsakymą. Yra juose (kaip, beje, visur ir visada) visokių įdomių dalykų, bet tegu juos nagrinėja projekto užsakovai – Klaipėdos savivaldybė su labai suinteresuotais šiuo projektu „Memelio miesto“ kvartalo statytojais.

O mes pasižiūrėkime į tuos Šiaurės rago skvero PP sprendinius labiau akcentuodami tai, kas nepateko į viešo svarstymo procedūrų dokumentus ir į atsakymus pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams. Kaip sakoma, į tai, kas dainon nesudėta.

Suprastėjo

Pirmas, labai krintantis į akis įspūdis, kad visuomenei pristatyti Šiaurės rago skvero PP sprendiniai, lyginant juos su konkursą laimėjusiais tos pačios „Pupos“ konkursiniais sprendiniais, ženkliai suprastėjo.

Konkursą laimėjusi vizija

Nieko neįprasto, piktybiško ar smerktino čia nėra. Taip būna. Jei dalyvaujant konkurse yra daugiau poreikio ir galimybės pasireikšti projektuotojų kūrybos laisvei ir fantazijai, tai PP rengimas – tai jau reglamentuoto kelio pradžia link Statybos įstatymu ir statybos techniniais
reglamentais įrėminto statinio projekto atsiradimo.

Yra toks detalusis

Antras labai akivaizdus viešai pristatytų PP sprendinių ypatumas – jie, mandagiai pasakysim, nelabai atitinka šioje teritorijoje galiojančio detaliojo plano (DP) sprendinius. Tai, visų pirma, ir ypač pasakytina apie esamo Šiaurės rago skvere dviračių tako įsijungimo į Pilies g. mazgo sprendinį ant Pilies tilto ir po tiltu.

Ir PP parodyta dviračių tako trasa Šiaurės rago skvere kažkaip nelabai sėkmingai atkartoja detaliojo plano trasą, jos mazgus ir ryšį su jau statomo „Memelio miesto“ kvartalo sprendiniais. Ir DP numatytos „preliminarios kilnojamųjų daiktų vietos“ (lauko prekybos kioskai,
paviljonai įvairių renginių metu), ir komunalinių atliekų aikštelė taip pat pakeitė savo dislokaciją visuomenei pristatytuose PP sprendiniuose.

Galiojančio DP sprendiniai šiaip jau yra privalomi, tad visuomenei pristatytus PP sprendinius Šiaurės rago skvere, matyt, dar reikės tobulinti.

Be tilto

Pagal galiojančio DP sprendinius pietinėje Šiaurės rago skvero dalyje yra numatyta suprojektuoti naują pasukamą pėsčiųjų ir dviračių tiltą, jungiantį šiaurinį ir pietinį Dangės krantus. Konkursiniuose projektuose tas naujasis tiltas buvo rodomas, tačiau dabar, sparčiai artėjant prie techninio projekto parengimo, projektuotojai to tilto jau neberodo.

Tai galėtų reikšti, kad niekam to tiltelio nebereikia ar kad dar kartą nebesivadovausim galiojančio DP sprendiniais? O gal tas tiltelis atsiras, bet ne dabar ir ne su šiuo projektu?

Blogi laiptai

Gana keistai atrodo PP sprendiniai po Pilies g. tiltu. Pasirodo, kad „blogi” laiptai (kuriuos planuojama atnaujinti su šiuo projektu) po tiltu yra tik vakariniai, marių pusėje esantys laiptai ir pandusai, todėl tik juos pagal PP sprendinius ir numatoma tvarkyti šiuo projektu. Su rytinėje Pilies g. tilto pusėje esančia laiptų/pandusų sistema, pasirodo, viskas yra gerai: ir jų pločiai, ir dangos, ir nuolydžiai.

Būtų gerai po Pilies g. tiltu esantį pėsčiųjų ir dviračių takų mazgą sutvarkyti visą (ir vakarinę, ir rytinę jo dalis) vienu projektu ir kompleksiškai.

„Memelio miesto“ kaimynai

Žiūrint į PP sprendinius, matosi nepakankamas dėmesys didžiajam jo šiauriniam kaimynui – „Memelio miesto“ kvartalui. Iš PP sprendinių nesimato tos gretimybės detalių palei PP parodytą naująją dviračių trasą nuo Pilies g. iki senosios perkėlos.

Atstumas nuo „Memelio miesto“ kvartalo daugiabučių gyvenamųjų namų langų iki naujai projektuojamo dviračio tako pagal mastelį yra tik kokie 5-6 metrai. Turint omenyje Senosios perkėlos darbo laiką ir didžiulius dviratininkų šiltuoju metų laiku srautus (dešimtys tūkstančių) į Smiltynę, Juodkrantę, Nidą ir atgal, tokia labai prabangaus būsto betarpiška kaimynystė su tarptautine dviračių trasa išsyk suponuoja neišvengiamą šių gretimybių konfliktą. Net jei „Memelio miesto“ kvartalo palei būsimą dviračių taką suprojektuotų daugiabučių namų pirmuose aukštuose (pietinė ir saulėčiausia pusė, geriausi vaizdai į upę, laivus ir į senamiestį) įsikurs ne tik prabangūs butai, o, tikėtina, ir geriausi bei populiariausi Klaipėdos restoranai su lauko terasomis, brangios, mažos parduotuvės ir reprezentaciniai ofisai, ši po jų langais suprojektuota dviračių tako kaimynystė neleis išnaudoti visų išskirtinių šios vietos privalumų.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Be to, pagal PP sprendinius tarp projektuojamo dviračių tako ir „Memelio miesto“ kvartalo pietinių pastatų langų yra suprojektuota labai labai tanki (atramos maždaug kas 10 m) virš 300 m ilgio „mažųjų” (5 m aukščio) lauko šviestuvų eilė. Bet kuriuo atveju už 5-6 m nuo tų šviestuvų ir dviračio tako įsikūrę prabangaus būsto savininkai tokiais projektiniais sprendimais neapsidžiaugs. Ir ne tik tų pastatų pirmi aukštai…

Ir dar: patekimas iš Dangės krantinės į Memelio miesto kvartalo pietinių pastatų pirmuose aukštuose esančias patalpas (butai, restoranai, ofisai ir kt.) PP kažkodėl yra rodomas… tiesiai iš naujojo dviračių tako. Nekertant pėsčiomis naujojo dviračio tako, patekti iš krantinės į „Memelio miesto“ kvartalą nėra jokių šansų.

Dingo medis

Krantinės PP sprendiniai, lyginant su „Pupos” konkursiniu darbu, prarado labai reikšmingą ir išskirtinį savo sprendinį: konkursiniame „Pupos” darbe Dangės krantinės dangos kelių metrų pločio dalis per visą jos ilgį iki Senosios perkėlos (apie 370 m) palei pat upę buvo suprojektuota su medine danga. Ši istoriškai motyvuota ir vietos dvasią atitinkanti ir sėkmingai ją reprezentuojanti konkursinio „Pupos” darbo detalė dabartiniuose PP sprendiniuose yra pakeista į jau „tradicine“ tapusia bet kurioms ir bet kurioje vietoje esančioms viešosioms erdvėms dabar masiškai taikomą granito trinkelių dangą.

Gaila, bet tai yra akivaizdus konkursinio darbo laureato sprendinių prastinimo pavyzdys.

Naujo ir seno dermė

Ties Senąja perkėla PP sprendiniai apnuogino kitą šio projekto keistenybę. Nors užsimota atnaujinti visos Šiaurės rago (apie 1,5 ha ploto ir apie 370 m ilgio) krantinės sprendinius ir dangas, tačiau vakariausio krantinės objekto – Senosios perkėlos ir jos artimiausių prieigų dangų šis projektas nebepalies. „Pupai” kažkaip reikės suderinti būsimos aikštės ties senąja prieplauka naujų kietųjų dangų sprendinius su kitos tos pačios aikštės dalies su senomis dangomis sprendiniais.

Visa dabartinio Senosios prieplaukos komplekso įranga, mažoji architektūra (tvorelės, varteliai, kioskeliai ir kt.) išliks neliečiami. Yra ir „geležinis“ tokios logikos paaiškinimas: Senoji prieplauka – tai jau visai kitas sklypas, kitas savininkas, kitas objektas. Taip, tai visiška tiesa, tačiau Šiaurės rago lankytojai viso to nežino. Ir neturi žinoti. O žinos ir matys jie tik tai, kad pusės aikštės prie senosios perkėlos danga yra atnaujinta, o antrosios tos pačios aikštės pusės danga – kažkodėl ne. Ir visiems kils logiškas retorinis klausimas: kodėl-l-l?..

Buvo gatvė

Paskutiniuoju patvirtintu šios teritorijos detaliuoju planu kažkodėl (?) panaikinus dabartinę Danės gatvės (ji buvo neaukštos D kategorijos gatvė) atkarpą nuo Pilies g. tilto iki Senosios perkėlos, nebeliko galimybės krantinėje į tą perkėlą atvažiuoti bet kokiu motorizuotu transportu. Nei su taksi, nei dar kaip nors kitaip. O kaip tada skambūs „universalaus dizaino” principai, pasiekiamumas, darnus judumas ir aplinka, pritaikyta visiems? O mamos su vaikučiais, vežimėliais? O senjorai? O žmonės su negalia?

Lieka tik dar kartą grįžti prie tų „Pupos” PP sprendinių ir labai labai lėtai ir dar atidžiau pasianalizuoti visas esamas artimiausius visuomeninio transporto sustojimo stoteles ir jų jungtis su Senąja perkėla, visų jų trasas iki Senosios perkėlos, pėsčiųjų takų pločius, dangas, nuolydžius, apšvietimą, suoliukus ir poilsio saleles. Turiu negerą nuojautą, kad tokių analizių rezultatai nenudžiugins.

Tad kaip spręsti privažiavimo prie Senosios perkėlos problemą? Per „Memelio miesto“ kvartalą? Gal. Bet atsakymas turėtų atsirasti.

Nuo akmens ant akmens

Pačioje Šiaurės rago krantinės pabaigoje, prie pat marių, prie pat Senosios perkėlos, jau aprašytoje šiame tekste pusiau skustoje, pusiau luptoje (pagal dangas) aikštėje prie Senosios perkėlos įėjimo-išėjimo vartų „Pupos” specialistai pasiūlė įrengti didžiulę dekoratyvinę iš marių dugno ištrauktų įspūdingų gabaritų akmenų kompoziciją, kuri simbolizuotų senais laikais įvykusį Klaipėdos uosto užvertimą akmenimis, kurį realizavo Klaipėdos uosto konkurentai.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Buvo toks istorinis faktas. „Pupos” manymu, ta didžiulių akmenų kompozicija ant akmeninio pėsčiųjų tako grindinio galėtų būti labai reikšmingu skvero-krantinės įrengimo-atnaujinimo meniniu akcentu. Gal ir galėtų, gal ir būtų, bet vieta šiam akmenų akcentui parinkta labai jau abejotina: pats vakariausias Šiaurės rago taškas buvo, yra ir ateityje bus pats „karščiausias“, labiausiai apkrautas šios krantinės taškas, kuriame susiduria priešpriešiniai keli šimtai besikeliančių į Smiltynę ir grįžtančių iš jos pėsčiųjų bei dviratininkų srautai.

Ant to akmenų akcento, projektuotojų manymu, būtų galima ir laipioti, ir sėdėti, ir šiaip visąlaik smagiai leisti laiką. Ir vasarą, ir žiemą. Panašiai, kaip, kad dabar yra ant M. Mažvydo alėjos kiniško akmens suolų… O jau vaikučiams (taip mano „Pupa”) ta akmenų kompozicija ant naujo akmeninio (!) pagrindo būtų pats didžiausias Disneilendas, Lego ir Tivoli parkai viename. Gerai, kad Vaikų ligoninė yra neypatingai toli.

Nekomfortiški klausimai

Prisiminus tuos didžiulius pėsčiųjų ir dviratininkų srautus (ypač šiltuoju metų laiku), kurie kaupiasi galutiniame Šiaurės rago taške prie Senosios perkėlos, kyla daugybė tokių labai žemiškų klausimų, susijusių su būsima kelione per marias: o kur tiems keliautojams tame galutiniame Šiaurės rago taške būtų galima prisėsti ir palaukti atplaukiančio kelto? Kur būtų galima belaukiant pasislėpti nuo vėjo ar lietaus? Kur tas ilgai iškentėtas viešasis tualetas? Galų gale, kur pasistatys savo kokybiškus dviračius koks 40 organizuotų ir disciplinuotų vokiečių pensininkų turistų iš eilinio kruizinio laivo?

Juk pagal visuomenei pristatytus PP sprendinius apie 50 m atstumu nuo Senosios perkėlos yra apie 3,5 suoliuko, 10 dviračių stovų ir viena šiukšlių dėžė. Kiti suoliukai ir stovai yra nutolę nuo Senosios perkėlos dar labiau.

Pavadinkime labai mandagiai – komforto čia bus labai negausiai. O juk ir dabartinės Senosios perkėlos patalpų su kasų langeliu komforto lygis yra, kaip čia dar kartą mandagiai išsireiškus…

Be asfalto nenurimsim

Dviratininkai labai griežtai reikalauja iš projektuotojų, kad ta naujoji apie 320 m ilgio ir 3,5 m pločio dviračių trasos atkarpėlė nuo Pilies gatvės tilto iki Senosios perkėlos būtų įrengta tik iš asfalto. Tik asfaltas ir taškas. Taip yra geriau, sako dviratininkai. Matyt, tikrai geriau. Turiu dviratį, žinau. Bet norisi paklausti, o ką tie paskutiniai asfaltuoti 320 m iki senosios perkėlos pakeis ilgos kelių ar keliolikos kilometrų Euro dviračių trasos pabaigoje, akmenuoto ir granituoto Klaipėdos senamiesčio kaimynystėje? O kokiomis dangomis iš visų Klaipėdos miesto pusių yra atvažiuojama iki Pilies tilto, iki tų paskutiniųjų griežtai asfaltuotų 320 m?

Ir dar. Pagal „Pupos“ PP sprendinius naujoji asfaltuotoji 320 m ilgio Euro dviračių trasa, net nepasiekusi Senosios perkėlos per kokius keturiasdešimt metrų ima ir staiga nutrūksta ties jau minėta aikšte su pusiau luptų, pusiau skustų naujų-senų dangų deriniu. Toliau iki Senosios perkėlos – ir vėl akmenys su betonu. Šis originalus dviračių trasos užbaigimo sprendinys kažkodėl niekam, jokiems dviratininkams nekliūva.

Suolai, suoleliai

PP pavaizduoti naujieji būsimi Šiaurės rago lauko baldai (suolai, suoliukai, gultai ir kt.) plane, o ypač – projekto vizualizacijose atrodo efektingai.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Problemos su tais naujaisiais suolais yra tik dvi. Visų pirma, jie, deja, yra labai neutilitarūs, labai didelių gabaritų ir nuoširdžiai nepatogūs. Didžioji jų dalis yra be atlošų. Gulinėjimui atlošai yra, o pasisėdėjimui…

Viešo svarstymo metu daugeliui jo dalyvių kažkaip vieningai „užkliuvo” ant daugybės skvere pristatytų atraminių sienučių fragmentiškai išdėstytų dviaukščių (?) suolų dizainas, kai aukščiau sėdintis savo kojas padeda ant apatinio suolo sėdimos dalies. Įdomus pasiūlymas, bet visiškai nehigieniška ir neestetiška. Apačioje sėdėti norinčių neturėtų būti daug.

Kai kurie „Pupos” pasiūlyti efektingų sklypo plane suolų pavyzdžiai kelia ir tokį logiškai nuoširdų klausimą: o kam jų tokių apskritai reikia arba ką su jais daryti? Būtent toks yra PP plane gerai matomas įspūdingų gabaritų (28 kv. m ploto!), bet sunkiai nusakomos paskirties medinis visiškai plokščias lauko baldas, kurio aukštis nuo pėsčiųjų tako paviršiaus yra 1 m. Ką su juo, ant jo daryti? Sėdėti? Gulėti? Žaisti? Miegoti? Net vaikams žaisti tokio aukščio baldas ant betono trinkelių grindinio bus labai pavojingas įrenginys.

Antra Šiaurės rago skvero naujųjų baldų problema yra dar ryškesnė. Dabar palei visą skvero krantinę (apie 370 m), palei upę yra sustatyti labai tvirto dizaino mediniai suolai su neaukštais, bet tvirtais atlošais. Tai yra apie 600 sėdimų vietų skvere. Šie suolai atlieka tuo pačiu ir apsauginę upės krantinės funkciją. Pagal „Pupos” parodytus PP, šie suolai yra panaikinami ir vietoj jų skvero gilumoje, toliau nuo vandens yra įrengiama apie 150 vietų naujų suolų. Tai yra – sėdimų vietų skaičius skvere pagal PP sprendinius sumažės apie 4 kartus.

Kodėl-l-l? Juk žmonių skvere po jo atnaujinimo ir „Memelio miesto“ kvartalo statybos pabaigtuvių Šiaurės rage tikrai nesumažės.

Smulkmenos

Tai, matyt, yra visiška smulkmena, bet pagal PP sprendinius visame Šiaurės rago skvere (370 m ilgio atkarpa) bus pastatytos tik 9 šiukšlių dėžės. Jei kas atrasit daugiau, pataisykit.

Senajai perkėlai, kaip visų mūsų sausumos ir vandenų kelionių pradžiai ar pabaigai, visam Šiaurės ragui verkiant reikia civilizuoto visą parą veikiančio tualeto.

Kur skulptūros, knechtai?

Susipažinus su PP sprendiniais, taip ir liko neaišku, kur po krantinės atnaujinimo bus pastatytos dabar skvero krantinėje esančios skulptūros (pvz.: skulptoriaus R. Kvinto mergaitė – skulptūra „Bučinys” ir kt.), knechtai, kiti meniniai akcentėliai?

Liks jie ar neliks? Ar kažkas liks, o kažkas bus iškelta? Jei liks, tada – kas ir kur?

Apie reljefą krantinėje

Labai abejotinas yra PP sprendinys dėl projektuojamų naujųjų želdynų plotų (jų yra apie 3200 kv. m) „įrėminimo” kintančio aukščio labai monumentalaus dizaino akmeninėmis sienutėmis. Abejotinas jau vien dėl to, kad istoriškai uosto krantinėms tokie dirbtiniai formuojami reljefo aukščių perkritimai buvo nebūdingi. Greičiau atvirkščiai.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Tada kam tie akmeniniai viešam naudojimui skirtų želdynų įrėminimai? Kad „gražiau”? Galbūt, skonio reikalas, bet jokiais kitais argumentais pagrįsti tokių naujai formuojamų krantinės reljefo perkritimų nesigauna.

Beje, naujosios Šiaurės rago skvero atraminės sienutės nelabai savo išsidėstymu, dizainu ir medžiagiškumu atliepia (čia – mandagiai…) betarpiškoje jų gretimybėje vos už kelių metrų esančių „Memelio miesto“ kvartalo atraminių sienučių sprendinius. Dar yra laiko tuos sprendinius tarpusavyje suderinti.

Stulpų bus daug

PP sprendiniuose iš esmės yra keičiama esama Šiaurės rago skvero išorės apšvietimo išdėstymo sistema. Kažkodėl naikinama (nepasiteisino?) palei Dangės upę sustatytų gero industrinio dizaino ir gero mastelio (aukščio) toršerinių parkinių šviestuvų eilė, kuri labai prisideda prie šios krantinės saugumo ir kuri šioje Dangės upės krantinėje tęsė nuo pat Atgimimo aikštės krantinės apšvietimo palei upę sprendinius. Analogiškas yra ir kito, pietinio Dangės kranto palei upę apšvietimas.

Dabar ši Šiaurės rago krantinės šviestuvų eilė yra atitraukiama nuo vandens (apie 10-11 m) ir yra sustatoma palei naujai formuojamą želdinių juostą. Naujųjų šviestuvų atramų aukštis – apie 10 m. Tai reiškia, kad patys šviestuvai atsidurs tarp šakų ir lapų, esamų ir papildomai prisodintų medžių lajoje. Ta prasme – šviestuvai dirbs tik į vieną pusę, o garantuotai bus tamsu visoje skvero želdynų juostoje.

Apie antrąją šviestuvų eilę jau rašėme: ji bus pastatyta išilgai projektuojamo dviračių tako, tarp to tako ir „Memelio miesto“ kvartalo pastatų, maždaug apie 5-6 m nuo tų pastatų langų. „Mažųjų“ dviračio tako šviestuvų atramos ženkliai paūgės ir bus apie 5 m aukščio. Jų šviestuvai bus ties „Memelio miesto“ kvartalo pastatų antrojo aukšto langais. Patogu.

„Mažųjų“ dviračio tako šviestuvų turėtų atsirasti ar ne 37 vienetai ir stovėtų jie nežmoniškai tankiai – maždaug kas 10 m. Tokį išorės šviestuvų atramų mišką galima pamatyti Palangoje grafų Tiškevičių alėjoje bei J. Basanavičiaus gatvėje bei jos pabaigoje – Jūratės ir Kastyčio skvere. Gražu, nieks nesiginčija.

Takas palei Memelį

Palei naujai projektuojamą pagal PP sprendinius dviračių taką iš šiaurinės jo pusės labai trūksta normalaus 3 m pločio pėsčiųjų tako. Nes dabar „Memelio miesto“ kvartalo pietinių pastatų gyventojai ar kiti šių pastatų pirmojo aukšto lankytojai bei darbuotojai, išėję iš pastato, išsyk už 5-6 m įsiremia į Senosios perkėlos link vedančią intensyviai naudojamą naująją Euro dviračių trasą.

Ir tokių pėsčiųjų takų sankirtų su dviračių taku skvere yra ar ne dvi dešimtys.

Renginiams neankšta?

Būsimų renginių vietos, aikštės ir aikštelės Šiaurės rago skvere prašyte prašosi peržiūrėti jų apšvietimo sprendinius, suprojektuotą apšvietimo atramų išdėstymą ir kiekį. Prie pat Senosios perkėlos kaip pagrindinė masinių renginių vieta projektuojama aikštelė gal ir galėtų būti, bet tada būtina užtikrinti normalų senosios perkėlos pasiekiamumą ir darbą. Ta prasme – Šiaurės ragas nėra visiškas paraidinis pietinio rago analogas masinių renginių organizavimo kontekste.

Be to, nepamirškim, kad prie pat Senosios perkėlos mazgo „Pupa” siūlo įrengti dar ir kelių šimtų kv. m ploto naująjį marių akmenų memorialą. Tai reiškia tik viena – masinių renginių metu čia bus ankšta.

Botanikos sodo filialas

Atnaujinant Šiaurės rago skverą pagal „Pupos” PP sprendinius, jame atsiras apie 3200 kv. m želdynų. Projektiniais sprendiniais siūloma pašalinti 14 medžių: 10 balzaminių tuopų (lot. Populus balsamifera), tris paprastuosius klevus (lot. Acer platanoides), svyruoklinį gluosnį (lot. Salix babylonica). Vietoje pašalintų medžių planuojama pasodinti 17 didelių, kokybiškų medžių (kamieno apimtis 40-45 cm, aukštis 7-9 m, lajos plotis 3-4 m).

Tad iš viso skvere turėtų augti 38 medžiai. Daug tai ar mažai pertvarkomame 370 m ilgio skvere? Matyt, kad ne: nes jei tuos medžius tolygiai susodinti viena eile, tai tarp medelių būtų apie 9 m. Negausiai.

Nors būsimų medžių kiekis skvere bus nedidelis, tačiau šiame skvere planuojama neįtikėtinai didelė ir tik, matyt, specializuotuose botanikos soduose sutinkama medžių asortimento įvairovė: trakinis klevas (lot. Acer campestre), alksnis (lot. Alnus ×spaethii ‘Spaeth’), pensilvaninis uosis (lot. Fraxinus pennsylvanica), siauralapis uosis (lot. Fraxinus angustifolia), ginkmedis (lot. Ginkgo biloba), juodoji pušis (lot. Pinus nigra subsp. Nigra), paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris), kalerio kriaušė (lot. Pyrus calleryana ‘Capital’ / ‘Chanticleer’ / ‘Redspire’), baltasis gluosnis (lot. Salix alba ‘Chermesina’), miltingasis šermukšnis (lot. Sorbus aria ‘Lutescens’ / ‘Magnifica’ / ‘Majestica’/ ‘Gigantea’), mažalapė liepa (lot. Tilia cordata ‘Bohlje’ / ‘Greenspire’), guoba (lot. Ulmus ‘Lobel’ / Ulmus ‘New Horizon’ / ‘Rebona’), burgundinis ąžuolas (lot. Quercus cerris), paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur).

Gal tokia medžių rūšių įvairovė ir yra būdinga kur nors atogrąžose, bet kad taip Lietuvos pajūryje, istorinių Klaipėdos krantinių apželdinimui?.. Gal mes ko nežinom ar ko nesuprantam, bet „Pupos” pateiktas skvero apželdinimo sprendinys yra būtent toks.

Užtat pagal PP apželdinimo sprendinius ištisai kalnapušėmis bus užsodinti didžiuliai naujųjų Šiaurės rago skvero želdynų plotai. Praktiškai
visi.

Žinoma, galimas ir toks bendro naudojimo teritorijų viešųjų erdvių ir želdynų formavimo sprendimas, tačiau tų 3200 kv. m želdynų plotų, ištisai užsodintų kalnapušėmis, po to daugiau jau niekaip nebebus galima pritaikyti ir panaudoti jokioms kitoms visuomenės reikmėms ar kitiems poreikiams: tuose kalnapušynuose nebeliks jokios vejos, jokios žolės ir jokios galimybės prisėsti ar ištiesti kojas, pailsėti ar vaikams pažaisti medžių pavėsyje.

Ar ne per didelė prabanga taip neefektyviai miesto centre panaudoti taip sunkiai mieste atrandamus ir suformuojamus tuos taip iškilmingai vadinamus „bendro naudojimo želdinius”? Užsodinus juos taip, kaip kad dabar yra rodoma „Pupos” PP sprendiniuose, kalnapušėmis, teks pamiršti apie visokius kitokius „bendro naudojimo” šiuose želdynuose poreikius ir jų realizavimo galimybes šioje bendramiestinėje viešo naudojimo erdvėje.

O primiršusius ar nežinančius, kaip atrodo kalnapušių masyvai, pažiūrėti ką ir kaip juose galima nuveikti, maloniai kviečiame čia pat iš Senosios perkėlos persikelti į kitą marių pusę.

Nesaugu, nesaugu, nesaugu

Deja, kad ir kaip bebūtų gaila, bet tenka dar kartą garsiai konstatuoti, jog visuomenei pristatyti „Pupos” PP Šiaurės rago skvero krantinės sprendiniai yra visiškai nesaugūs. Pagal PP sprendinius, pašalinus iš Dangės krantinės dabartinius joje sustatytus tvirtus ativandaliniu ir eksploatacijos požiūriu medinius suoliukus su neaukštais atlošais, ta krantinė (tie patys 370 metrų) prie Dangės ir vėl tampa nebesaugi. Ir jokios „Pupos” PP sprendiniuose pateiktos fotonuotraukos iš Kopenhagos viešojo gyvenimo palei vandenis, (o jų Kopenhagoje yra daug daugiau, nei Klaipėdoje), negali nei pagrįsti, nei juo labiau užtikrinti tūkstančių klaipėdiečių ir miesto svečių saugumo Šiaurės rago krantinėje.

Medinis 25 cm aukščio (tai yra didelis sprindis…) brusas, padėtas ant grindinio vietoje dabartinių medinių suolų palei visą Šiaurės rago skvero Dangės krantinę (tai yra visuomenei pristatyto PP sprendinys), ant kurio, pasak projektuotojų iš „Pupos”, bus galima dieną naktį sėdėti veidu į upę ir džiaugsmingai ištisą parą makaluoti kojomis virš vandens, reikalauja šį nesaugų sprendinį peržiūrėti iš esmės ir keisti jį pagal Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR „Statinių prieinamumas” reikalavimus.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Juolab kad konkursiniame tos pačios „Pupos” darbe, skirtingai, nei „Pupai” pralaimėjusių konkursantų darbuose, buvo numatytos tvirtos apie metro aukščio medinės Dangės upės krantinės atitvaros. Ir tai buvo vienas iš tų svarių argumentų, kurių visuma ir leido „Pupai” laimėti Šiaurės rago skvero Dangės krantinės atnaujinimo konkursą.

O kur dar kas keliasdešimt metrų prie Dangės upės be jokių atitvarų žemyn prie vandens vedantys akmeniniai laiptukai? Jie, beje, yra ir dabar, ir „Pupos“ sprendiniuose jie taip pat išlieka, tačiau „Pupos“ paviešintuose sprendiniuose nebelieka net ir dabartinio tų laiptukų saugumo…

Nesugebėjus užtikrinti Šiaurės rago skvero Dangės krantinės naudojimo saugumo, pakimba ore naujų granitinių/betoninių dangų klojimo bei naujų kalnapušių plantacijų įveisimo poreikis ir tikslingumas šioje nepaprastai miestui ir miestiečiams svarbioje viešojoje erdvėje. Sunku yra paaiškinti naujų šimtų tūkstančių eurų vertės investicijų į naująsias kietąsias Šiaurės rago skvero dangas poreikį ar esamos apšvietimo sistemos ir funkciškai pasiteisinusios mažosios architektūros keitimą į naujesnius, bet tikrai niekas nesupras ir nepateisins siūlomų nesaugių krantinės atnaujinimo sprendinių.

Apie „Pupą”

Po to, kai bus galutinai parengta Šiaurės rago skvero Dangės krantinės sutvarkymo projektinė dokumentacija, gautas statybą leidžiantis dokumentas, galutinai kalnapušėmis užsodinta paskutinė klomba ties Senąja perkėla ir perkirpta statybos darbų pabaigą simbolizuojanti juostelė, visos diskusijos apie paviešintus „Pupos“ projektinius pasiūlymus, rengiamą projektą ir jo sprendinius nebeteks prasmės.

Kalbėti apie Šiaurės rago skvero Dangės krantinės sutvarkymą ir, svarbiausia, rasti atsakymus į iškilusius klausimus reikia dabar.

Kad ir kaip kam skambėtų keistai, bet man nuoširdžiai patinka, kaip dirba „Pupa”. Būtent dėl to ir yra surašyti šie pastebėjimai.

 

17 Comments

  1. V

    Suoliukai. Su dabartiniais 600 vietų vasarą ne visada rasi kur prisėsti – kodėl reikia sunaikinti? Na, ne visai patogūs, galėtų būti siauresni, kad būtų galima atsiremti. O tos modernios gulyklos – tik jaunimui?! Akmenų parkas – kaip tik iš kelto išlipusiai miniai po kojom. Galėtų į kokį kampą supakuoti. Ir kalnapušynas ne į temą, ir medžius galėtų išsaugoti- bent kelis. O paskui mat užjūrinių gluosnių prisodins – kurių galų? Pasirinktų, pvz, liepas ir ąžuolus – kaip tik šiltėjančiam klimatui tiktų.

    Reply
  2. Nepatingėjo Benetis

    Lietuvių posakis -„viltis-durnių motina”? Klaipėdiečiai viliasi, kad galės grožėtis ir didžiuotis.

    Reply
  3. 2022 m ! Buvę miesto valdytojai

    konservatoriai ir liberalieji UŽSAKĖ ! ___2022 metais UAB „Memelio miestas” UŽSAKĖ Šiaurinio rago teritorijos plėtros galimybių studiją BEI KARTU SU SAVIVALDYBE surengė atvirą architektūrinį konkursą, kurį LAIMĖJO dabartinių projektinių pasiūlymų rengėja.

    Reply
    • Konservatorius Dobranskis

      tuo metu buvo vicemeru ? Ir dabar dirba miesto taryboje , tai gal paaiškintų kodėl reikėjo pokyčių ? Reikia klausti konkrečiai ir aiškintis , o ne komentaruose virkauti .

  4. O aš nesuprantu

    Kodėl ponas Benetis nedalyvauja konkursuose ? Viską žino, pataria , kritikuoja .

    Reply
  5. Anonimas

    Krantinė buvo sutvarkyta prieš 15 metų ir pilnai atitinka miestiečių poreikius. Kodėl dabar vėl viskas bus griaunama ir už milijonus statoma iš naujo mokesčių mokėtojų sąskaita? . AR TAI NETURĖTŲ DARYTI „MEMELIO MIESTAS „UŽ SAVO PINIGUS ???

    Reply
    • Rasa

      Pritariu visoms architekto Benečio pastaboms. Ypač apie tuos srautus iš keltų ir į juos. Iki kokio lygio galima nusisvaigti, negalvojant apie normalius suoliukus, tualetus, stoteles nuo vėjo ir lietaus? Glumina tas egzotinių atvežtinių ir brangių augalų kiekis. Labai norėčiau prie arcrchitekto pastabų, sulaukti ir želdynų specialistų vertinimo. O jau akmenys , akmenys ir jiems skirti didžiausius plotus??? Absurdas visiškas. Nei ant jų sėdėti, nei pailsėti!. Gal tie naujieji „kūrėjai’ nežino, kad miesto visuomenė senėja? Vyresnių gyvena daugiau, nei jaunų. Ar tokie akmenys bus saugūs vaikams, kai jie apledys ar bus nuolat drėgni? Tik užims erdvę ir trukdys į Smiltynę susiruošuiems lankytojams, neabejotinai bus ir nesaugių įvykių. Labai norėtųsi, kad miesto TARYBA įsigilintų į visus šiuo absurdus, kurie yra minimi Benečio pastabose. Ir baikit nuolat kišti į miesto želdynus tuos brangius, klimatui jautrius, invazinius augalus. Jau tiek užsižaidėm su tomis bevaisėmis, trumpai žydinčiomis japoninėmis vyšniomis- beveik kiekvienas Lietuvos kaimas turi savo sakurų parką!

  6. Anonimas

    Baikit bajerius,chebra, perkanti Memelmieste 1kv/m uz 5000,Euru turi gauti grazu vaizdeli(tvOriaaaai)!?Manau ir gaus,nes tuo pasirupins aptarnaujantis personalas(meras-taryba-valdyba),supranta uz jusu pinigus.Netikite,kelinta karta vyko-vyks !?,”toje vietoje”- „kap.krantines remontas”?Gal zinote kur Dangeje pastate, NAUJA, krantine,per 30 metu,nors metra?
    P.S Uz analize Beneciui,ACIU.

    Reply
  7. Vytautas L.

    Labai labai rimta, reikalinga profesionalo architekto analizė-apžvalga..!
    Sakyčiau – čia bu-vo Didelio Takto bei Plataus Akiračio INŽINIERIUS … Nuo

    Reply
  8. Gusiatinams

    Kažko jau linksta man mikis nuo šito kacapu savininku projekto.Laaabai jau ima daug kas is busimu pirkeju abejoti šia beleberda.

    Reply
    • ezys

      Krantine nera Gusiatino projektas, ji nepatenka i Memelio miesto teritorija

  9. Saulius

    Kai pasižiūri, tai gražu, bet kai pasigilini, tai…. 🙁

    Reply
  10. Šaunuolis Benetis

    įdėta daug darbo profesionaliai PP analizei. Normalaus žmogaus akimis. Tik ar mūsų savivaldybės beviltiškų bezdarių kompanija su visais gamtosaugos, architektūros, infrastruktūros, paveldosaugos, kraštovaizdžio skyrių „vyriausiais specialistais” bei amžinai krūmuose pasislėpusiu miesto vyriausiu architektu reaguos? Greičiausiai, kad NE. Kaip ir visuose viešinamuose PP. Už juos-jiems padarytas didelis, kruopštus darbas. Gal tik prie išvardinto dar pridėčiau- savivaldybės vadai labai daug kalba apie vandens transporto atgaivinimą Danės upėje, bet esamos Hidrostatybos statytos krantinės, priplaukus laiveliu, yra ženkliai per aukštos ir nepatogios švartavimuisi, išlipimui ir tuo pat saugumui. Tiek investuojant į šią teritoriją buvo galima tas krantines bent 1-1,5 metru sužeminti- paprasčiau spręstųsi ir krantinės saugumo klausimai ir išlipimas iš laivų ir upės autobuso. Ypač, kad krantinė atsisukusi į pietų pusę. Bet, panašu, kad už 5-10 metų dar kartą (trečią) vėl „projektuosime”, o dabar, kaip visada, sueis ir taip. Medijoms didinami biudžetai nušvies reikalą kaip reik.

    Reply
  11. Geras

    o Klaipėdos miesto savivaldybėje yra bent vienas toks profesionalas, kuris pamatytų ir bestu pirštu į projektuotojų prikurtas nesąmones? Ar jam liepta patylėti? Alio, Kąstyti?

    Reply
  12. Petriukas

    Vėl matau tuos pačias grubias suolų konstrucijas , kaip Danės skvere,.Sėdėti ant jų neįmanoma ti pusiau gulėti – tad jaunimas ir lipa ant jų atlošų .Ar projektuotojai patys bandė ant jų pasėdėti, nenuraižę pakinklių?Estetika, architektų fantazija ir saviraiška gerai- bet svarbiausia žmonės , jų patogumas , elementarios ergonomikos paisymas

    Reply
    • Gerai pastebėta

      Būtent

  13. Anonimas

    Šaunuolis autorius, kad nepatingėjo. O kiti gildijos nariai tyli, nekelia diskusijų su „savais”… kada tai baigsis…

    Reply
  14. Ačiū

    Labai Jums ačiū, kad nepagailėjote laiko ir apžvelgėte galimus problematinius projekto aspektus. Ši miesto dalis labai reikalinga ir brangi klaipėdiečiams. Jai turėtu būti skiriamas išskirtinis tiek savivaldybės, tiek Klaipėdos architektų dėmesys, kad ji tinkamai tarnautu, būtų patogi tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams. Manau, kad tai bus reprezentacinė Klaipėdos vieta. Kad tik Jūsų pastabos Dievui į ausį.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas

Klaipėdos šaligatviams tvarkyti šiemet skirs milijoną eurų

Klaipėdos savivaldybė skelbia, kad artimiausiu metu bus pradėti šaligatvių tvarkymo darbai Danės gatvėje, kitapusnetrukus po rekonstrukcijos atsidarysiančio Klaipėdos valstybinio muzikinio ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Uostas ir jūra

„Memelio mieste“ - medinio burinio laivyno angaras

Klaipėdoje duris atveria unikali, nors ir laikina, edukacinė erdvė – Lietuvos medinio burinio laivyno angaras. Ji veiks „Memelio miesto“ dalyje, ...
2024-03-06
Skaityti daugiau

Spyglys

„Smiltynės perkėlai” ir 5 m/s vėjas yra baisus*

Stovi, šąla trečiadienio popietę ant Kuršių marių kranto Smiltynėje, prie Senosios perkėlos, minia žmonių: laukia nesulaukia kelto. Regis, ir oras ...
2024-02-07
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This