Publikos pamėgta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Velnio nuotaka“ lapkričio 15 d.,trečiadienį, 18.30 val. Žvejų rūmuose bus rodoma paskutinį kartą.

1972 m. sukurta Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas. Jo siužeto pagrindu tapo Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“ – viena žymiausių meilės istorijų XX amžiaus lietuvių literatūroje. Ši apysaka įkvėpė ir 1974 m. ekranus pasiekusio pirmojo lietuviško muzikinio kino filmo „Velnio nuotaka“ kūrėjus. Kompozitoriaus ir pianisto V. Ganelino sukurta muzika scenoje skamba neprarasdama su ja užaugusių klausytojų dėmesio ir užkariaudama jaunosios kartos simpatijas.

2012 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukurto „Velnio nuotakos“ pastatymo režisierius Kęstutis S. Jakštas yra pasakojęs, kad šis miuziklas atskleidžia lietuvių liaudies kodą – „tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti“. Spektaklio kūrybinėje grupėje ir muzikos vadovas ir dirigentas Dainius Pavilionis, dirigentas Martynas Staškus, scenografė ir kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, choreografas Agris Daņiļevičs.

„Velnio nuotaka“ – tai kūrinys, paženklintas lietuviško meninio ilgaamžiškumo bei universalumo praba. Ne vienos kartos žiūrovų mėgstama muzikinė drobė, rodos, nepasiduoda laiko tėkmei. Amžina gėrio ir blogio kova, tragikomiškos miuziklo herojų laimės paieškos, įpintos į melodingą ir jausmingą V. Ganelino muzikinę kompoziciją, jaudina ir kviečia dar ir dar kartą panirti į mitologizuotą „Velnio nuotakos“ miražą.