Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-22 |
Šį sekmadienį sukanka 103 metai, kai tuometinėse miesto kapinėse, dabartiniame Skulptūrų parke, amžino poilsio atgulė aktyvus vadinamojo Klaipėdos sukilimo operacijos dalyvis, JAV lietuvis Andrius Martus-Martusevičius.
Vaizdus iš šiemetinės sausio 15-osios įvykių paminėjimo ceremonijos peržiūrėjęs už Atlanto gyvenantis istorikas Ernestas Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad šis istorinių įvykių dalyvis ir vėl liko nuošalyje. Išeivijos istorikas viliasi, kad miesto valdžia ateityje ištaisys tokias klaidas ir nebeužmirš atiduoti pagarbos 13-ajai vadinamojo sukilimo operacijos aukai.
1874 m. lapkritį Ingavangyje, Marijampolės apskrityje gimęs A. Martusevičius-Martus, anot kraštotyrininko Vytauto Šilo, JAV gyveno nuo 1895 metų. Kiti šaltiniai nurodo, jog jis pirmiausia dirbo anglių kasykloje, vėliau tarnavo Ilinojaus 4-ajame pulke.
„Nuo 1907 rūpinosi lietuvių apgyvendinimu Brukline. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, gastroliavo su lietuviais vaidintojais po lietuvių kolonijas“, – Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašo, kad A. Martusevičius-Martus rašo V. Šilas.
Niujorke leisto savaitraščio „Vienybė lietuvininkų“ 1908-ųjų vasario numeryje buvo paskelbta reklama, kurioje A. Martusevičius-Martus su savo verslo partneriu J. Symantu reklamavo pardavinėjamą viskį.
„1914-1915 lankėsi Lietuvoje, dalyvavo pasitarimuose Vilniuje organizuojant Lietuvių pabėgėliams šelpti komitetą, rinko aukas Lietuvių gelbėjimo, Lietuvos autonomijos fondui. Grįžęs į JAV rinko aukas Lietuvai, rūpinosi žinių apie Lietuvą skleidimu JAV spaudoje“, – rašo V. Šilas.
Pasak jo, emigrantas į Lietuvą grįžo 1920-aisiais. 1922-ųjų pabaigoje –1923-ųjų pradžioje A. Martus-Martusevičius ne tik aktyviai pasisakydavo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto Klaipėdos krašte rengtų mitingų metu, bet ir, anot istoriko Vasilijaus Safronovo, kartu su kitu JAV lietuviu Antanu Ivaškevičiumi iš esmės finansavo minėto komiteto propagandinę ir agitacinę veiklą, vėliau tapo jo nariu.
Skelbiama, kad A. Martus-Martusevičius persišaldė 1923-iųjų sausio 15-ąją Klaipėdoje, prancūzų prefektūros šturmo metu, ir mirė vasario 19-ąją. Vienais duomenimis Klaipėdoje, kitais – Kretingoje. Iki tol šios karinės operacijos metu buvo žuvę aštuoni lietuviai kariai ir keturi šauliai.
Dienraštis „Lietuva“ skelbė, kad Amerikos lietuvio laidotuvės vyko vasario 22-ąją, 13 val., Klaipėdos miesto kapinėse.
„Lydėtojų buvo prisirinkę geras skaičius: Klaipėdos inteligentų, Lietuvos ir amerikiečių veikėjų. Pamokslą sakė kun. Gaigalaitis. Karstą nešė iš bažnyčios draugai sukilėliai, jų orkestras gedulingą maršą griežė, sukilėlių kuopa davė pagarbą šautuvais. Prie kapo atsisveikino su velioniu širdingais žodžiais, reiškiančiais jam giliausios padėkos už jo tėvynės meilę ir darbus, visa eilė draugų: Vanagaitis, Lėbartas, Ivaškevičius, Natkevičius, Juškus ir kiti. Nemaža vainikų, kuriuos sudėjo lietuvių organizacijos ir velionio draugai, puošia a. a. Martaus kapą. Jis ilsisi šalia žuvusiųjų sukilėlių, kurie mirė kovodami už Lietuvos laisvę ir kurių vardai, rods nėra žinomi, bet už tai garsūs jų darbai“, – rašė „Lietuva“.
2013-ųjų rugsėjo Klaipėdos miesto tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdžio protokole nurodoma, jog tais metais, sausio 8-ąją, buvo gautas Seimo nario Algirdo Patacko raštiškas siūlymas įamžinti A. Martaus-Martusevičiaus atminimą.
„Andrius Martus dalyvavo Klaipėdos sukilime. Klaipėdos prefektūros apsiausties ir šturmo metu persišaldė ir mirė. Palaidotas Klaipėdos kapinėse, netoli paminklo 1923 m. sukilėliams, tačiau tiksli kapo vieta nežinoma. Andriaus Martaus vardą ketinama įrašyti prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams Skulptūrų parke esančioje arba atskiroje atminimo lentoje, šalia esamų žuvusiųjų sukilime pavardžių“, – rašoma minėtajame protokole.
Jame taip pat buvo nurodyta, jog Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų komisija pritarė tokiam siūlymui ir rekomendavo tai padaryti pakabinant atminimo lentelę ant paminklo Skulptūrų parke, šalia esamos atminimo lentos.
„Ar pastebėjote tragišką Klaipėdos sukilimo dalyvio A. Martaus likimą? Atmintis liko po storu sniego sluoksniu. Skaitant žuvusiųjų pavardės jo paminėto negirdėjome. Kas tai? Aplaidumas ar nepagarba, o gal dar kažkas daugiau? Labai norėtųsi tą užmarštį išsklaidyti“, – su „Atvira Klaipėda“ savo pastebėjimais apie šį sausio 15-osios įvykių minėjimą pasidalino E. Lukoševičius.
Iš tiesų, šio minėjimo metu vainikai buvo dedami tik prie paminklo, o šalia jo esanti A. Martui-Martusevičiui skirta atminimo lentelė liko „nuoga“.
„Per jus kreipiamės į gerb. Klaipėdos merą ir klaipėdiečius su dideliu prašymu – pagerbkite žuvusį sukilėlį JAV lietuvį deramai ir lietuviškai su pagarba ir atmintimi. Sutvarkykime jo kapą mums gyviesiems ir ateities kartoms. Jis tikriausiai viską padarė, ką galėjo dėl Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos. O dabar atrodo, kad guli šalia kaip svetimkūnis ar prašalaitis ir niekas jo nepasigenda, kapas ir atmintis faktiškai užmiršta ir negarbingai apleistas. Tai liūdina mus visus, ypač JAV lietuvius ir išeivijos šaulius“, – dėstė E. Lukoševičius.
Jo nuomone, paprasčiausia išeitis yra perkelti A. Martui-Martusevičiui skirtą atminimo lentelę į paminklo sukilėliams teritoriją, nes vietos ten yra.
Margas labai vaizdelis… su margais subjektais.
O kas valdo pasaulį?
Kas valdė ir valdo?
pirmiausiai rūpi projektai ir „lėšų įsisąvinimas” , realūs darbai nelabai ką domina.Kas dabar užsiims tais sukilėliais, lentelėmis, dar ir gatvių pavadinimus sumanys keisti ? Žymiai ramiau , kaip įprasta, pakalbėti, pažadėti ir pamiršti.
Ačiū už šį straipsnį.
Daugiau apie žydus galvojame.Kiek paminklų pastatyta,kiek grąžinta turtu,pinigų žydams.O jiems negana vis.Bet savo tautiečiams net lentos negalime prikalti,neleidžia žydai.Net mėginant kur atminimu lenta prikalti,žydai neleidžia,o mes nesugebame pasipriešinti.
Žydam turto, dar ir slėpė nuosavybės dokumentus archyvai ir mokslininkai nepriklausomi..
Ką grąžino žydam Klaipėdoj??? Kelis faktus jei galima