Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-26 |
Praėjus septyneriems metams po to, kai buvo pristatyti ir palaikymo sulaukė visos šv. Jono bažnyčios atstatymo projektiniai pasiūlymai, dabar jau pristatomi atitinkami dokumentai, skirti vien bažnyčios bokšto statybai.
Juos uostamiesčio savivaldybės valdomos VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas“ užsakymu parengė ta pati bendrovė „Senamiesčio projektai“ (projekto vadovas Ramūnas Buitkus).
„Projekto tikslas yra grąžinti Klaipėdos miestui svarbiausią architektūrinę dominantę į miesto panoramą, taip bent iš dalies grąžinant istorinio senamiesčio siluetą. Bažnyčios pastato su aukštu bokštu atkūrimas pabrėš Vakarų miestų senamiesčiams būdingą bruožą – bažnyčios bokšto siluetą, kaip pagrindinis akcentą, kuris formuoja miesto veidą ir krašto tapatumą. Bažnyčios pastato atkūrimas dalijamas į keletą etapų, taip racionalizuojant statybos procesą ir sistemingai organizuojant lėšas būsimiems statybos etapams. Pirmu etapu numatoma atkurti bokštą ir pritaikyti jį naudojimui. Antru etapu numatoma atlikti archeologinius tyrimus buvusios bažnyčios vietoje (juos bus galima stebėti iš atkurto bokšto, tai taps edukacija apie tyrimų svarbą ir reikšmę visuomenei). Atlikus turimus, numatomas bažnyčios pastato atstatymas. Trečiu etapu numatoma atkurti bažnyčios interjerą ir jo detales, pagal išlikusią ikonografinę medžiagą“, – rašoma naujuosiuose projektiniuose pasiūlymuose.
Projektuotojai nurodo, kad siekia maksimaliai detaliai atkurti iki II pasaulinio karo stovėjusios bažnyčios ir varpinės bokšto architektūrinę išraišką, o jų pasiūlymai parengti remiantis esamos situacijos tyrimais (išlikęs restauruojamas pamatas ir archeologinių tyrimų metu rasti apdailos fragmentai), brėžiniais, ikonografija, fotofiksacijomis ir skaičiavimai.
Siekiant pritaikyti pastatą šiandieniams poreikiams, bokštas bus dalinamas į rūsį ir septynis aukštus, „atskirtus funkciniais ryšiais“.
Rūsyje numatoma eksponuoti restauruotus bokšto pamatų fragmentus. Dalį rūsio pagal poreikį galima naudoti kaip kriptą, kurioje specialiose dėžutėse būtų saugomi ankstesnių tyrimų metu atrastų žmonių palaikai.
„Archeologinių tyrimų metu nustatyta, jog pirmo aukšto sienos buvo pakankamai storos apie 1,8 – 2 metrų storio. Formuojant dabartinę bokšto struktūrą, tokio storio sienos yra perteklinės. Siekiant išsaugoti buvusių patalpų struktūrą formuojamas „kiautas“, kuris išlaiko buvusių sienų storį, tačiau jame įrengiamos statinio funkcijai reikalingos patalpos. Dalyje sienų įrengiama laiptinė, kitose dalyse – techninės patalpos. Pirmo aukšto pagrindinė funkcija – būsimas ryšys su bažnyčios pastatu ir lankytojų srautų atskyrimas per valdymo priemones (turniketai, turizmo informacijos punktas ir t.t.)“, – rašo projektuotojai.
Antro-penkto aukšto erdvėse numatoma sukurti muziejinę-ekspozicinę-edukacinę erdvę, pasakojančią apie bažnyčios ir miesto istoriją. Šeštame ir septintame aukštuose, „ažūrinėje karūnoje“ su aštuonkampiu būgnu numatoma kelių lygių apžvalgos aikštelė.
Bokšte bus žmonėms su negalia pritaikytas liftas, kelsiantis iki penkto aukšto bei keltuvas, nugabiansiantis iki pagrindinės apžvalgos aikštelės.
Šildyti numatoma tik pirmą aukštą, antrame-penktame aukštuose numatomas tik palaikomasis šildymas.
Pastato laikanti konstrukcija projektuojama iš monolitinio gelžbetonio. Išorės apdailai numatomos trisluoksnės sienos – šiltinimas, pilnavidurės molio plytos, tinkuotos tinku su rustų įrėžomis. Tinko paviršius ir spalvinis sprendimas (gelsvai pilka spalva) parinkta pagal išlikusius tinko pavyzdžius. Smailės ir stogų konstrukcija numatoma iš plieninių elementų, ant jos montuojant skalūno dangą pagal archeologinių tyrimų metu rastus pavyzdžius.
Apie bokšto vidaus apdailą ir jo įrengimą išlikusių istorinių duomenų neaptikta, todėl siekiant įrengti bokštą neimituojant istorinio interjero, apdailos sprendimai susieti su bokšto konstrukcija ir funkcija. Rūsio grindys ir perdanga bus iš atviro betono. Pirmame aukšte numatomas buvusio patalpos tūrio atkūrimas. Grindys – granito plokščių, dalyje ploto – stiklo plokštės, pro kurias būtų matomi bokšto pamatai. Kituose aukštuose vidaus sienos ir tarpaukštinės perdangos numatomos iš atvirų gelžbetonio konstrukcijų.
Bokšto viršūnėje numatyta ir konstrukciškai pagrįsta vieta varpų kabinimui.
Šiaurinėje dalyje projektuojamos angos į būsimos bažnyčios tūrį – į pirmą aukštą, vargonų chorą ir į pastogę. Iki bažnyčios pastato atkūrimo, šias dalis numatoma uždengti aliuminio profilio langais.
Bokšto aštuoniakampėje dalyje pagal ikonografinę medžiagą siūloma įrengti keturis laikrodžius. Viršutinėje jo dalyje numatomas metalinis kryžius ir sfera po kryžiumi. Po kryžiumi siūloma plieninė vėtrungė su pagrindinėmis datomis, susijusiomis su bažnyčios istorija: 1706-1854 metai, žymintys pirmosios šioje vietoje stovėjusios bažnyčios statybos pabaigą ir jos sunykimą gaisro metu; 1857-1946 metai, žymintys bažnyčios restauravimą po gaisro ir visišką sunaikinimą po karo. Taip pat, centrinėje vėtrungės dalyje – metai kuriais bus atkurtas šiame projekte numatytas bokštas.
Kadangi numatoma statyti apgaubiant (apžergiant) ir maksimaliai išsaugant esamus pamatus, naujojo bokšto pamatai projektuojami poliniai, su kompozitine aprišančiąja plokšte.
ISTORIJA
Šv. Jono bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne vieną kartą. Istorikas Vasilijus Safronovas yra rašęs, kad seniausi šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Ši bažnyčia buvo nugriauta įrengiant gynybinius pylimus arba apdegė per 1678 m. gaisrą.
Tiksliai žinoma, kad į Turgaus gatvę parapija persikėlė 1706 m., tačiau Šv. Jono bažnyčia tokiu vardu vadinama tik nuo 1857 m.
1854 m. spalio gaisras sunaikino šią bažnyčią. Miestas pradėjo bažnyčios atstatymą panaudodamas senos bažnyčios pamatus bei mūro liekanas ir jau 1857 m. rugsėjo 13-ąją buvo surengtos pašventinimo iškilmės, bet tuo metu dėl lėšų trūkumo dar nebuvo iki smailės iškeltas visas bokštas. Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta sunaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai. Ji buvo baigta 1863 m. lapkričio 23 dieną iškėlus rutulį su vėtrunge. Bokštas iki 1945 m. buvo aukščiausias Klaipėdoje visuomeninis statinys, miesto silueto dominantė, matoma iš visų pusių.
Pasak V. Safronovo, kiek per karo veiksmus buvo apgriauta šv. Jono ir kitos iki šių dienų neišlikusios bažnyčios, nėra aišku. Yra išlikusios kelios pokarinės nuotraukos be tikslių datų, kur bažnyčios sklype fiksuoti bažnyčios griuvėsiai ar žmonės griuvėsiuose, tad manoma, jog pastato likučiai buvo demontuoti 1946–1947 metais.
1963 m. bažnyčios sklype atsirado vadinamasis „medinis univermagas“. Skverelis buvo sutvarkytas 1996 m.
2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas numatė ne istorinės Šv. Jono bažnyčios atkūrimą, o naujos, šiuolaikinės bažnyčios statybą. Modernios bažnyčios bokštas buvo suprojektuotas apie 50 m aukščio. Nauja bažnyčia buvo projektuojama įkomponuojant ją į buvusios bažnyčios pamatų perimetrą.
2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas statybos leidimas naujos bažnyčios statybai pagal architektų Elenos Nijolės Bučiūtės/Olego Repovo parengtą projektą. Statybos leidimas išduotas tik bažnyčios statybai be bokšto (leidime nurodytas konkretus tūris), kadangi dėl bokšto atkūrimo visuomenėje buvo kilusi atskira diskusija.
2018 m. buvo parengti nauji projektiniai pasiūlymai, numatę buvusios bažnyčios atstatymą.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki gruodžio 11 d. savivaldybės pastate Liepų g. 11, darbo dienomis darbo valandomis, iš anksto susitarus tel. +37061066194 arba internetinėje svetainėje https://www.klaipeda.lt/pp
Pasiūlymus galima teikti iki gruodžio 11 d. el. p. [email protected]
Viešas susirinkimas vyks gruodžio 11 d., 15 val., Liepų g. 11, Klaipėdoje, Tarybos posėdžių salėje, III a.
Baikit cia kai kurie kliedeti apie tuos vaiku darzelius, verciau suskaiciuokite kiek ju Klaipedoje sunaikinta po nepriklausomybes atgavimo ir ju vietoje pristatyta visokiu lidlu, kartoniniu apartamentu ir kitokio s…o. Tiesiog, isivaizduoju, su tais naujais vaiku darzeliais butu kaip su vienintele per 30 metu Klaipedoje pastatyta mokykla Mazajame kaimelyje – iki siol visi zagsi del tos mokyklos statybos kastu, kokybes ir t.t. O visokiu ten vaiku zaidimo aiksteliu Klaipedoje ir taip pakankamai tik nelabai yra kam ten zaisti. Todel gal reiketu pradeti nuo moteru skatinimo buti mamomis, o atstatytas baznycios bokstas simbolizuotu Klaipedos ir visos Lietuvos atgimima.
jeigu kažkokia liuteronų bendruomenė labai nori tai lai statosi ir pati išlaiko pastatą. Miestas sklypą suteikė. Taip kaip ir buvo šios istorijos pradžioje garantuojama. Tik pradžiai turėtų labai tiksliai pasakyti per kiek laiko pastatys ir garantuos, kad tam turi pakankamas lėšas ir nepavers senamiesčio dešimtmečiams į purvyną. Tik kuo čia dėtas miesto biudžetas ir visų miestiečių lėšos iš kurių čia jau buvo finansuojami archeologiniai tyrimai, projektavimai ir jau planuojama finansuoti statybas? Atseit – senamiesčiui reikia vertikalės! Finansuosim tik bokštą ! O ką ten veikti kažkaip sugalvosime vėliau ( kaip ir su „pilies” bokštu). Tuo tarpu senamiesčio vaikams nereikia padoraus darželio, mokyklos, sporto klubų…, na nors aikštės kur jiems saugiai padūkti, fiziškai išsikrauti, kad nesėdėtų prie telefonų ar leistų laiką svaigindamiesi narkotikais. Ir tuo pat taip daug postringaujame apie demografiją, jaunimo pritraukimą. Jau šiandien statome tris naujus kvartalus ? Jie lips į tą bokštą pasižvalgyti? Tuo pat 6-us metus stebime į apleistą ir byrantį istorinį paštą ieškodami pinigų nors projektui. Bylinėjamės teismuose dėl miesto tvirtovės slenkančių šlaitų ir mirkstančių patalpų. Apie nebaigtą teritorijos tvarkymą pamiršome, o ką su ta būsima pilimi darysime, ką joje veiksime….- ai, kada nors ką nors sugalvosime. Tik, gal nuo to , ponai miesto politikai, reikėtų pradėti? O dar, politikų požeminiai kliedesiai Atgimimo aikštėje kuriai jau keli dešimtmečiai vis nelemta atgimti. Nes, anksčiau politinė valia buvo skubėti ir taupyti. Kam ta išsami teritorijos archeologija, piginsime projektavimą „klausydamiesi” minios balso, tik galvodami apie politinią naudą naujuose rinkimuose. Norai kaip pas faraonus, tik be teismų, auditų, komisijų ir darbo grupių nei gazono įrengti, nei medžio pasodinti, nei kelio nutiesti nebemokame…. Kita vertus, gal todėl iš miesto biudžeto pradėsime statyti bažnyčias.
man liudna, jog ja nurinko plytomis naujieji miestieciai statydami socializma 1947-1948 metais.
Reikia mokyklos, tai atstatykit senamiescio berniuku gimnazija tomo gatveje, ten ir darzelis tilps. Tai istorinis pavadinimas, toje mokykloje mokesi ir mergaites. Tik tas sklypas kazkaip viesbuciui skirtas, nors poreikio nera..
O Smeltes mokykla, trieju aukstu pastata, kuria Gysingas, bauhauzo stiliaus buvo suprojektaves, tyliai nugriove ir furom aikstele padare…
Taigi jokios religijos čia nebus, negi neskaitėt kai skelbė kad lygtai kažkokia nauja bažnyčia šokiais dainom čia mėgins jaunimą pritraukt?
kur skaitei tokia nesamone? O gal taves irgi nereikia klaipedai, karo skauduliai senamiestyje
As lankiau 1947-1948 vaiku darzeli dabartiniame name Turgaus g, 35 ir maciau kaip griove likusias Baznycios sienas. Matomai sienos dar stovejo. Daugiau neatsimenu.
Самое лучшее в Литве было создано русскими. Поэтому и забыть не могут.
Ar jau ir šitas reikalas vatai skauda? Nepergyvenk, su Dievo valia sugrąžinsim Klaipėdai ką jūs svoločiai sugriovėte.
Если вам здесь так плохо, можете уехать и вернуться в Россию. В противном случае, пожалуйста, уважайте место, где вы живёте, и хотя бы пишите на родном языке.
Na tai pradėkite vardinti, ką geriausio pastatė Lietuvoje. Kita vertus, negi manote, kad lietuviai patys nebūtų kažko pastatę?
Gal geriau vaikų žaidimo aikštelė? Kas tą bažnyčia paskui išlaikys ir prižiūrės? Griozdas vidury miesto, kad kai kas medalį užsikabintų- ale va, padariau? Nueidinėja ta religija jau, o dar tie visi bažnytiniai skandalai…. bjauru.
Griozdas?
religija žmonių gyvenime vaidina svarbų vaidmenį ir vaidins dar ilgai.Kam jinai nesvarbi – ramiai stovi nuošalėje ir nekiša nosies ne į savo reikalus.Bet šiuo atveju svarbiausia ne religija, o architektūra ir ryšys su istorija.Beveik prieš du šimtus metų bažnyčia sudegė, bet miestiečiai ją atstatė.Dar nuostabesnis būtų jos atgimimas šiandien.
Žaidimų aikštelė? Senamiestyje? Gal dar kiaulių kompleksą pastatyti?
Homo sovieticus mentalitetas, tie irgi mėgo statyti visokias daržines ir žaidimų aikšteles vietoj bažnyčių ar istorinių pastatų
Ne bedieviams spręsti apie bažnyčios statybą, rūpinkitės savo problemom ,o ne kitų. Be to tokią bažnyčia sumanė miestas atstatyti, koks dabar senamiestis be senosios arhitektūros, kur jūs matėte Europos miestą be bažnyčios ?
Pirmiau reikėtų visus šiukšlynus nuo senojo turgaus iki Mažvydo alėjos iškuopti, sutvarkyti, visokius sandeliukus, kitokias griuvenas pašalinti, tiesiog išsikuopti, gatves sutvarkyti… Va tada ir statykite pilis, bažnyčias…
Nuostabu
Pagaliau kažkoks pasistūmėjimas šituo klausimu, reikia tikėtis, jog kitais metais jau prasidės statybos darbai
jisai savo palikime kaip tik apibrėžė, jog būtent 6000 Talerių tikslininiam panaudojimui skiriama bažnyčios bokšto pabaigimui (Wiener nebuvo parapijos narys, nepriklausė šiai konfesijai, bet jam šio statinio svarba miestui buvo aiški.
Kad šiuolaikiniai verslo atstovai bent kiek būtų panašūs į Wienerį. Apie Wienerį kalba ir praėjus 170 metų, o kokį pėdsaką miesto istorijoje paliks save gerbiantys verslininkai, likimui susikloščius turintys privilegiją gyventi šiame mieste šiandien?
Na, vienas berniukas sutvarkė senamiesčio kampelį. Tada su kitu berniuku laivelį išgelbėjo. Tiesa, ir ten, ir ten įrengtos girdyklos. Kaip ir savanaudiškumo elementas čia yra. Bet juk vis geriau, nei nieko. Riogsotų dabar atsilupęs pasažas ir tuščia krantinė…