Spalis prasidėjo gražiu ir prasmingu Pasaulinės gyvūnų gerovės dienos paminėjimu. Gyvūnų gerovė darosi visiems vis aktualesnė, vis daugiau žmonių supranta, kad gyvūnai yra neatskiriama mūsų planetos ir mūsų pačių egzistencijos dalis. Tik mes ne visada skiriame pakankamai dėmesio, kad geriau suprastumėme jų elgesį.

Dar daug „neartų aruodų“

Pirmiausia turime padėkoti žmonėms, kurie atsidavusiai dirba gyvūnų prieglaudose, taip suteikdami gyvūnėliams laikinus namus, juos gydydami ir adaptuodami bei ruošdami naujiems namams. Deja, Europoje esame vieni pirmaujančių pagal beglobių gyvūnų skaičių. Sunku rasti atsakymą, kodėl taip susiklostė. O ir elgesys su gyvūnais reikalauja esminių pokyčių, nuo laikymo pririštų prie grandinių iki žiaurių nužudymų gyvūnus suspardant ar gyvus nuskandinant.

Šioje srityje dar daug „neartų aruodų“. Aš kalbu ne vien apie finansinę dalį. Turime šviesti visuomenę ir skatinti jos atsakingumą. O kol visuomenės sąmoningumas ir atsakingumas pasieks tokį lygį, kad miestui užteks vienos nedidelės prieglaudėlės, kviečiu visus prisidėti ir paremti didelį ir sunkų darbą darančią didžiausią Klaipėdos prieglaudą „Būk mano draugas“.

Minint Pasaulinės gyvūnijos ir gyvūnų globėjo šventojo Pranciškaus Asyžiečio dieną viešojoje erdvėje skambėjo daug gražių žodžių. Kasmet šiai dienai paminėti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ypatingą pavyzdį rodančius gyvūnų mylėtojus už jų indėlį skleidžiant gyvūnų gerovės idėjas apdovanoja specialiu padėkos ženklu „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu“. Ką apdovanoti ir kas vertas šio ženklo ir padėkos – siūlymus teikia visų Lietuvos miestų departamentai.Tai aukščiausias VMVT apdovanojimas teikiamas nuo 2002 m. ir šiemet vienas iš jų buvo skirtas man. Šį apdovanojimą „už daugiau kaip 10 metų nuosekliai skiriamą dėmesį ir pagalbą įvairioms gyvūnų prieglaudoms ir Lietuvos jūrų muziejui, nenutraukiamą finansinę paramą ir prisidėjimą prie gyvūnų gerovei ir apsaugai svarbių projektų bei už reikšmingų pokyčių inicijavimą gyvūnų gerovės srityje“ man įteikė Klaipėdos VMVT departamento vadovas Antanas Bauža. Per visą šio ženklo teikimo laikotarpį esu antras žmogus Klaipėdoje ir pirmas miesto Tarybos narys jį gavęs.

Man tai nėra vien įvertinimas, nes gyvūnus globoju jau ilgą laiką, bet didelis įpareigojimas ir paskata ateičiai ir toliau dėti visas pastangas, kad gyvūnėlių gyvenimas jūroje ir žemėje būtų kiek įmanoma jiems draugiškesnis, kad Klaipėdoje mažėtų beglobių, kad keistųsi gyventojų požiūris į šalia gyvenantį ar bandantį išgyventi keturkojį.

Labai norisi, kad Klaipėda taptų draugiškiausiu miestas gyvūnams. Čia puikiai tinka VMVT kreipinys „ištiesk gyvūnui ranką, ne grandinę”.

Lengvata verslui už tualetą

Miesto tarybos posėdyje buvo svarstomas nekilnojamo turto mokesčio lengvatų miesto istorinėje dalyje teikimo pakeitimas. Kiek anksčiau šį klausimą svarstėme Ūkio ir aplinkosaugos komitete.

Nuo 2010 metų turintys miesto centre parduotuvę, kavinę ar kelionių agentūrą gauna nekilnojamo turto mokesčio lengvatą, kuri gali siekti iki 2900 eurų. Lengvata vadinasi – turizmo skatinimas. Manoma, kad toks skatinimas didina turizmą senamiestyje. Aš su tuo visai nesutinku. Nemanau, kad kelios parinktos veiklos ir toks jų skatinimas yra raktas į senamiesčio atgaivinimą ir turistų pritraukimą.

Tiesa, dar yra sąlyga šiai lengvatai gauti – kavinės turi lauke iškabinti WC ženklą ir leisti juo naudotis nemokamai. Tokia paskata verslui bandoma spręsti ir viešųjų tualetų trūkumą miesto centre. Ir čia aš turiu kitą nuomonę. Jei trūksta viešųjų tualetų, tai reikia juos įrengti. Ir įrengti ten, kur yra poreikis. Daugumoje pasaulio miestų bėdų šiuo klausimu nekyla. Visi eina į kavines, užsisako maisto ar gėrimų, tada naudojasi tualetu ir tęsia pažintį su miestu. Nieko neperkančių taip pat niekas neišvaro, jei nori pasinaudoti tualetu. Pas mus prieš keliolika metų kreivai žiūrėdavo arba neleisdavo, jei nieko nepirkdavai. Dabar jau niekam tai nekliūna.

Gal pirmiausiai turėtų Klaipėdos autobusų stotis tualetą susitvarkyti. Jau seniai laikas pinigėlius į stalčiuką renkančią tetulę pakeisti bilietų skenavimo ir mokėjimo aparatu. Nors atsakingi autobusų stoties atstovai aiškina, kad nieko padaryti negalima, nes problema – benamiai. Tačiau kitoje gatvės pusėje esanti geležinkelio stotis problemą išsprendė.

Aš iš esmės esu prieš tokias pavienes mokesčių lengvatas. Per jas prarandame pajamas į miesto biudžetą, o efektyvaus rezultato nepasiekiame. Miesto priemonių plane pažymima, kad daug nuveikta, daug priemonių turizmo skatinimui pritaikyta, bet realybėje ne daug kas pasikeičia.

Įdomu, kiek dar tokių keistų skatinimo priemonių yra mieste.

NE lošimų namams gyventojų kaimynystėje

Tarybos posėdyje taip pat buvo svarstomas ir leidimo lošimų namams steigti PC Arena klausimas. Balsavau PRIEŠ. Kaip ir panašaus klausimo svarstymo atveju gegužės mėn., kuomet taip pat balsavau PRIEŠ.

Ir tai ne dėlto, kad tokia laisvalaikio praleidimo forma nesinaudoju, o todėl, kad taip, kaip ši veikla vystoma Klaipėdoje, man atrodo netinkama.

Klaipėdoje dauguma lošimo vietų įkuriama gyvenamuosiuose rajonuose. Tai dažniausiai nedidelio ploto ir žemos kokybės patalpos prekybos centruose. Gaila, kad verslininkai su tokiais projektėliais į mūsų miestą žiūri kaip į provinciją. 

Suprantu, kad lošimų organizavimo verslas yra legalus ir tai yra laisvalaikio praleidimo forma kai kuriems žmonėms. 

Tad tegul kuriasi dideli, tvarkingi, kokybiškai įrengti lošimų namai senamiestyje, kurie pritrauktų ne tik miestiečius, bet ir svečius bei turėtų konkurencinį pranašumą lyginant su kitais miestais. Jau laikas miestui atsisakyti lošimo kambarėlių miegamuosiuose rajonuose. Laikas pagaliau Klaipėdoje išduoti leidimus steigti kokybiškas paslaugas teikiančias vietas.

Miesto taryba nepritarė šio leidimo išdavimui. Tarybos nariai balsavo skirtingai. Buvo balsuojančių UŽ ir PRIEŠ bei SUSILAIKIUSIŲ. Prieš balsavimą keli tarybos nariai savo pasisakymais itin įkalbinėjo balsuoti UŽ. Įkalbinėjo remdamiesi ir vis akcentuodami buvusį teismo sprendimą, kuris ankstesnį miesto tarybos sprendimą – neišduoti leidimo – pripažino negaliojančiu. Nors akivaizdu, kad joks teismo sprendimas negali nurodyti kaip turi balsuoti tarybos narys. Ir, kad toks priimtas teismo sprendimas buvo dėl procedūrų pažeidimo, bet ne dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo. Vis tiek buvo bandoma keliskart klaidinti tarybos narius tokiais pasisakymais. 

Taip pat manau, kad planuojant atidaryti lošimų namus gyventojų kaimynystėje svarbi bendruomenės nuomonė. Reikėtų viešinti planus ir atsiklausti gyventojų ar jiems tokios laisvalaikio leidimo paslaugos reikalingos.

Kad pinigai pasiektų Klaipėdą

Itin įdomi, naudinga ir intensyvi buvo spalio pabaiga, kuomet organizavau INVEGOS vadovo ir jo komandos dviejų dienų vizitą Klaipėdoje. 

INVEGA – tai valstybinė finansus valdanti institucija. Jos pagrindiniai tikslai – teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines bei kitokio pobūdžio verslo, viešojo sektoriaus ir žemės ūkio finansavimo priemones ir taip prisidėti prie ekonomikos skatinimo Lietuvoje. 

Norėjosi, kad Klaipėda priartėtų prie Vilniaus ir vyriausybės skirstomi pinigai projektų įgyvendinimui pasiektų Klaipėdą. Mano tikslas buvo kiek galima sumažinti tą atstumą.

Tad Klaipėdoje organizavau susitikimus su miesto vadovybe bei įvairių įstaigų vadovais. Aplankėme AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos paslaugos“, Klaipėdos universitetą ir t.t. 

Šių susitikimų metu ir aš pats daug sužinojau apie įmonių planuojamus projektus, kuriems reikalingas finansavimas. Taip pat, kaip šių projektų įgyvendinimas keistų miesto ir miestiečių gyvenimą. Reikalingam projektų finansavimui INVEGA galėtų tapti reikiamu partneriu. 

Tai buvo pirmas toks ne tik INVEGOS komandos apsilankymas Klaipėdoje, bet ir istoriškai pirmas finansus valdančios įstaigos atvykimas. Tiesioginis bendravimas tarp įmonių ir finansus valdančios įstaigos vadovų leido geriau suprasti miesto įmonių poreikius bei INVEGAI įvertinti, kaip galėtų prisidėti prie miesto plėtros, skatindama investicijas į projektus.

Pasibaigus viešnagei INVEGOS komanda padėkojo už susitikimus ir patvirtino, kad gauta informacija bus labai naudinga svarstant prioritetus projektų finansavimui.

Labai tikiuosi, kad mano pastangos inicijuojant ir organizuojant šiuos susitikimus taps pradžia tvirtesniam bendradarbiavimui tarp Klaipėdos ir INVEGOS bei įgalins reikiamų projektų finansavimą ir atneš ilgalaikės naudos miestui ir jo ekonomikai.

O Klaipėdos įmonėms ir miesto vadovams reikėtų daugiau padirbėti ir aktyviau dalyvauti įvairiose programose pristatant miesto ir regiono išteklius bei galimybes. Kad ir vienas pavyzdys dėl atsinaujinančių energijos išteklių. Visi žino ir vykdo įvairiausius projektus „įdarbindami” saulę ir vėją, o apie unikalią geoterminę anomaliją po Klaipėdos regiono gyventojų kojomis ir jos platesnes panaudojimo galimybes ne daug kam žinoma. O kai nėra pristatymo, tai sunku ir investicijas pritraukti.