„Apelsino” sporto klubo Klaipėdoje lankytojai gerai pamena trenerę Mariną, kuri prisistatydavo kaip Marina – Apelsina. Rusvų plaukų, visada pasitempusi, pozityvi – ji buvo neformali šio sporto klubo ambasadorė.

Prie šešerius metus moteris dingo iš sporto gerbėjų akiračio, o mes nusprendėme ją susirasti. Pasirodo, Marina turi savo asmeninį sporto profilį socialiniuose tinkluose, kur ji online tęsia asmenines treniruotes, padėdama moterims išlaikyti sveikatą ir grožį.

Apie tai, kur slypi jos jėgos paslaptis, kaip šiuolaikinei moteriai išlikti sveikai, kaip sugebėti išlaikyti balansą tarp šeimos ir karjeros, radikaliai pakeisti gyvenimą bei kuo smagūs vėlyvos motinystės džiaugsmai – pokalbyje su Marina.

Pasiliko Klaipėdoje

„Kelionių ir permainų aš nebijau, aš taip augau. Tėtis buvo kariškis, vaikystėje teko pakeisti ir keletą miestų, ir keletą mokyklų. Į Klaipėdą atvykome 1991 metais, čia aš baigiau vidurinę, čia sutikau pirmąją meilę, pagimdžiau vyriausiąją dukrą, įsisukau į gyvenimišką rutiną ir pasilikau”, – pokalbį pradėjo Marina.

Lietuvių kalbos jai teko mokytis praktiškai: praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį rusakalbėse mokyklose lietuvių kalba buvo dėstoma atmestinai. Marinai pasisekė: jai buvo nesunku pagauti regionų, kuriuose tarnavo jos tėvas, kalbos niuansus. Ji sugebėjo net pramokti kinų kalbos, tad šnekamąją lietuvių kalbą perprato gana greitai.

„Mano, kaip trenerės, kelias prasidėjo nuo masažo kursų, kuriuose susipažinau su Kristina Kesminiene. Jau tada ji mane kvietė pas save į „Kitonijos” klubą dirbti trenere. Ji mane ir išmokė aerobikos, nors iškart pradėti dirbti nepavyko – gimė sūnus, trenerės darbą teko atidėti”, – pasakojimą tęsė Marina.

Grįžusi po vaiko priežiūros atostogų ji kilo į darbus, ir štai jau 17 metų, vis gilindama savo žinias, dirba šioje srityje.

„Apelsine” moteris ne tik vadovavo standartinėms grupinėms treniruotėms, bet ir ėmė taikyti savo asmenines metodikas. Tam, beje, pasitarnavo liūdna asmeninė patirtis po kulkšnies raiščių patempimo.

„Gydytojas pasakė, jog praeis, reikia tik naudoti tam tikrą tepalą. Taip žmones treniravau visą vasarą. Patepu – atleidžia ir iškart ant pakylos, vadinamojo stepo. O skausmas nesitraukia. Bet man pasisekė – patekau pas patyrusį traumatologą. Jis patikino, jog tai dažna sportininkų trauma, į kurią negalima žiūrėti atmestinai, o būtina rimtai gydyti. Supratusi, kad labai mažai žinau net apie savo kūną, įstojau į Klaipėdos valstybinę kolegiją mokytis kineziterapijos. Ne tik išsigydžiau, bet tuo pačiu ir sužinojau, kaip padėti savo klientams, ypač tiems, kurie treniruotis ateidavo po traumų. Tai labai svarbu ir reabilitacijos metu, ir dėl profilaktikos. Be to, geriau ėmiau suprasti, ką jaučia mano klientai. Visada norėjau, kad žmonės pas mane ateitų ne bėdos prispausti, o siekdami rezultato. Norėjosi, kad jie mėgautųsi procesu, pajustų savo kūną, suprastų, kaip jis reaguoja į krūvius. Kad kovojama būtų ne dėl centimetrų ir kilogramų, o dėl sveikatos. Be apsimestinio kuklumo turiu prisipažinti, jog mano kalanetikos grupės būdavo perpildytos, trūkdavo vietos papildomam kilimėliui patiesti. Kai kurie prisipažino per žmones manęs net negalėję matyti, bet girdėjo, nes aš buvau įpratusi viską komentuoti. Man visada buvo svarbu, kad pratimus lankytojai atliktų taisyklingai – geriau tegul vietoj 20-ties padarys 5-is, bet kokybiškai ir su pilna jėga”, – kalbėjo Marina.

Marinos užsiėmimus ėmė lankyti ir neturintys atletiškų kūno formų vyrai bei moterys, bet turintys stuburo problemų, jaunos mamos po gimdymo bei traumas patyrę žmonės.

Gimdyti išvyko į Ispaniją

„Ypač daug dirbau su įvairaus amžiaus moterimis, kenčiančiomis dėl hormonų sutrikimų dėl menopauzės, nevaisingumo, pogimdyvinių problemų. Joms teko iš naujo mokytis susitaikyti su kūno pokyčiais, siekti harmonijos“, – sakė trenerė.

45 metų Marinai įtarė menopauzę. Paaiškėjo, jog tai netiesa: kitas specialistas pateikė kitokią, bet ne mažiau šokiruojančią diagnozę.

„Paaiškėjo, jog mano hormoniniai sutrikimai – dėl nėštumo. Jį pernešiau labai lengvai, tiesiog skraidžiau, treniruotes vedžiau iki pat dekreto. Būdami tokios euforinės būsenos kartu su vyru nusprendėme, jog mūsų vaikas turi gimti saulėtoje šalyje. Likus vos dviem mėnesiams iki gimdymo persikraustėme į Ispaniją”, – toliau apie savo gyvenimo pokyčius pasakojo Marina.

Žiemą jiems gimė nuostabi sveika mergaitė Ksenija.

„Kuo tik manęs negąsdino: ir genetiniais apsigimimais, ir persileidimu, ir gimdymo traumomis – esą 45 metų kai kurios moterys jau tampa močiutėmis. Įtarė, jog pastojau po dirbtinio apvaisinimo, klausinėjo, į kokią kliniką dėl to geriausia kreiptis. Mažai kas tikėjo, jog 45 metų moteris gali pastoti natūraliu būdu ir dar praktiškai neatsitraukdama nuo darbinės veiklos išnešioti ir svetimoje šalyje pagimdyti sveiką vaiką! Pati savo kailiu patyriau, kokį spaudimą tenka atlaikyti moterims, kurios, būdamos virš 40 metų, nusprendžia tapti motinomis. Lenkiuosi prieš jas, ir visiškai nesvarbu, kokiu būdu moteris pastojo, nes išgyventi dalies visuomenės pasmerkimą ar net užuominas moterų konsultacijoje gali ne kiekviena. Užtat dabar aš turi savo netyčiukę, savo džiaugsmelį Ksiušą, kurią tiesiog dievina vyresnysis brolis ir dukra. Ji yra mūsų namų šviesos spindulėlis!” – apie vėlyvos motinystės džiaugsmus entuziastingai kalbėjo Marina.

Po Ispanijos saule Ksiuša greitai augo, o tuo metu Marina iš savo ankstesnių klienčių sulaukė pranešimų, jog joms jos labai trūksta. Bet prasidėjo pandemija, kurią sunkiai išgyveno ir Lietuva, ir Ispanija: užsidarė sporto salės, baseinai ir net parkai, žmonės liko užsidarę namuose. Iš visų malonumų jiems liko tik maistas, ir tai atsispindėjo į viršų kylančiose svarstyklių rodyklėse.

Džiaugiasi kiekviena diena

„Aptingau ir aš pati, bet ačiū mano buvusioms klientėms iš „Apelsino”, kurios paprašė jas gelbėti ir kartu treniruotis online. Iš pradžių buvome tik trys, vėliau prisijungė ir daugiau – taip mes sportavome visą 2021-ųjų pavasarį, po 3-4 kartus per savaitę išsitiesusios kilimėlius: aš – Ispanijoje, jos – Klaipėdoje. Dirbome pagal tokią sistemą: rytais – aktyvi treniruotė, vakarais – ne tik atpalaiduojanti, bet ir labai naudinga sveikatai, ypač – mano firminė metodika, skirta stuburui. Vietoj tradicinių įrankių naudojome visa, kas po ranka – butelius su vandeniu, šluotkočius, mažas pagalvėles, bandydamos visais įmanomais būdais išsisukti iš padėties”, – prisiminė specialistė.

Neilgai trukus Marina su šeima grįžo į Klaipėdą, ir sportiškų gražių damų kompanija susitiko gyvai. Jos surengė smagią susitikimo šventę restorano vasaros terasoje.

„Nors esame labai skirtingos ir savo amžiumi, ir interesais, ir išsilavinimu, ir veiklomis, kažkodėl kartu pasijutome labai gerai! Ypač buvo malonu visas pamatyti ne planšetės ekrane, o tegul ir prie skirtingų staliukų, bet kartu!”- džiaugėsi Marina.

Ir sušvelnėjus kovido ribojimams, lankiusios „Apelsino” sporto kalbą toliau treniruotes tęsia online. Kartais moterys susitinka ir gyvai, kad viena kitą pamatytų ne tik ekrane, kartu ieškodamos treniruotėms naujų vietų. Pavyzdžiui, pernai tokia treniruotė vyko Klaipėdos universiteto botanikos sode tarp gydomųjų augalų kvapų.

„Susitikus ir pabendravus paaiškėjo, jog pas mane į treniruotes renkasi ne tos moterys, kurioms svarbu greitai numesti porą kilogramų. Mus vienija sveikas judėjimas, kai krūviai paskirstomi taip, kad darant pritūpimus niekas nebraškėtų, nesisuktų galva, stipriai iškvėpus, kai nei dalyviai, nei trenerė nedaro tragedijos dėl torto gabalėlio ar taurės vyno. Reikia mokėti atsipalaiduoti, neįsivaryti savęs į kampą dėl alinančių treniruočių. Aš ir pati nesu iš tų, kurios visas gyvenimas vyksta ant sportinio kilimėlio. Myliu gyvenimą, džiaugiuosi kiekviena diena, ir tai klientės, matyt, jaučia”, – sakė trenerė.

Marina nuolat tobulina savo treniruotes, ieško naujų būdų. Prieš metus jį į pratimus įtraukė limfodrenažinį kompleksą.

„Su amžiumi keičiasi medžiagų apykaita, moterys jautriau reaguoja į Mėnulio fazes, kai kuriuos produktus ir alkoholį. Todėl proto ribose limfodrenažinės treniruotės tiesiog būtinos. Jos nenuvargina, bet kartu yra labai efektyvios. Dar viena mano taikoma naujovė – hormoninė joga, kurios metu labiau koncentruojamasi ne į fizinius pratimus, o į mintis, emocijų balansą, padedantį organizmui dirbti kaip puikiai suderintai sistemai. Mūsų stresas ir kortizolis tampa „gelbėjimosi ratu,” besiformuojančiu aplink taliją, o sumažėjęs skydliaukės hormonų lygis, jo nereguliuojant, grakščias damas paverčia senomis tetomis”, – pastebėjimais dalinosi Marina.

Ypatingą dėmesį ji skiria pojūčiams ir moterų organizmo pokyčiams priešmenopauzės laikotarpiu bei pačios menopauzės metu, kai vyksta didžiuliai pokyčiai moters organizme.

„Tai labai sunkus periodas kiekvienos moters gyvenime ne tik fizine, bet ir psichoemocine prasme. Kūnas tave paveda kasdien, tu jo pradedi nebepažinti. Užtat labai svarbu nesustoti savęs klausytis ir įsiklausyti, pasirinkti tinkamas treniruotes, sveikai maitintis, kartu nepamirštant ir mažų gyvenimo džiaugsmų”, – pokalbį apibendrino trenerė.