Kilus šaršalui dėl vandenilio gamybos ir užpylimo punkto plėtros Klaipėdos uosto teritorijoje, pateikiu trumpą santrauką atlikto poveikio aplinkai vertinimo, kad susidarytumėte savo nuomonę apie tai, ar tikrai dabar pavogs visą Klaipėdos vandenį ir susprogdins velniop miestą.
Vandenilis (H2) – bespalvės, bekvapės, degios dujos. Tai labiausiai paplitęs cheminis elementas visoje visatoje. Dažniausiai vandenilis sudaro įvairius cheminius junginius su kitais elementais – jis yra pagrindinis vandens, mineralų ir rūgščių elementas.
Vandens elektrolizė Klaipėdos uoste bus vykdoma elektrolizeriais vadinamuose įrenginiuose, kuriuose naudojant elektros energiją vanduo skaidomas į vandenilį (H2) ir deguonį (O2).
Nagrinėjamos dvi planuojamos ūkinės veiklos vykdymo alternatyvas, pagal kurias vandenilio gamybos ir papildymo punktai būtų planuojami Nemuno g. 8A, Klaipėda arba Nemuno g. 40, Klaipėda. Veiklai vykdyti įvertinus abi alternatyvas pasirinkta Nemuno g. 8A.
Klaipėdos uoste planuojamoje ūkinėje veikloje numatoma įrengti polimerinių elektrolitų membranos (angl. Polymer Electrolyte Membrane, toliau – PEM) tipo elektrolizerį. Vieną elektrolizės bloką sudaro anodas ir katodas, membrana, dujų difuzijos sluoksniai ir bipolinė plokštelė. Vanduo tiekiamas iš katodo pusės, o iš anodo pusės, kurią paprastai sudaro iridis, vanduo suskaidomas į deguonies molekules ir vandenilio jonus. Vandenilio jonai per membraną patenka į katodą, kuriame yra platinos, kur elektronai tiekiami vandenilio molekulėms sukurti. Taigi protonams laidi membrana naudojama kaip kietasis elektrolitas ir tuo pačiu metu ji atskiria prie kiekvieno elektrodo susidariusias dujas. PEM elektrolizės elementas paprastai veikia 20–100 °C temperatūroje.
Elektrolizės įrenginys vandeniliui gaminti yra sudarytas iš atskirų modulių, sumontuotų standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje ir pristatomas kaip pilna vandenilio gamykla, nereikalaujanti jokių papildomų išorinių komponentų. Vandenilio gamybos įrenginį reikia prijungti prie aušinimo, vandens ir elektros tiekimo šaltinių. Planuojami vandenilio gamybos pajėgumai per metus: apie 530 tūkst. kub. m/metus 2025 m., apie 830 tūkst. kub. m/metus 2026 metais, apie 1400 tūkst. kub. m/metus 2030 metais ir vėliau. Planuojamos ūkinės veiklos vertinimas atliekamas priimant didžiausius planuojamus gamybinius pajėgumus 2030 metais.
Planuojama 3 MW bendros vardinės elektrinės galios vandenilio gamybos įranga, kurią šalia elektrolizės (planuojamas elektrolizerio galingumas iki 2 MW) taip pat sudaro aušintuvai ir reikalingos elektros instaliacijos, vandenilio kompresorius su saugyklomis bei vandenilio dozatoriai kuro išpilstymui.
Planuojamoje ūkinėje veikloje saugyklų talpa yra 1,5 t vandenilio, leidžianti saugoti iki reikiamo vandenilio išpilstymo ir suteikiant lankstumą optimizuojant elektros kainą vandenilio gamybai.
Elektrolizės įranga po vandenilio gamybos tiekia dujas 30 bar slėgiu į nedidelę iki 1 m3 tarpinę saugyklą, iš kurios vandenilis tiekiamas į kompresorių, kurio galia yra iki 1000 bar, kur vandenilis suslegiamas iki 550 bar vandeniliui saugoti vidutinio slėgio saugyklose bei iki 1000 bar aukšto slėgio saugyklose. Vandenilis iš vidutinio slėgio saugyklų naudojamas kelių ir jūrų transporto užpildymui reikalaujančiam iki 350 bar dujų slėgio, o transportui reikalaujančiam 700 bar naudojamos aukšto slėgio saugyklos. Vandenilis vidutinio slėgio saugyklose taip pat gali būti naudojamas vandenilio pervežimui į kitas užpylimo vietas.
Vandens suvartojimas
Teoriškai, norint pagaminti vandenilį elektrolizės būdu, vienam kilogramui vandenilio, remiantis stechiometrinėmis vertėmis, teoriškai reikia 9 l vandens. Tačiau dauguma į rinką tiekiamų komercinių elektrolizės įrenginių gamintojų skelbia, kad kiekvienam pagaminto vandenilio kilogramui reikia 10–11 l demineralizuoto vandens. Taip pat papildomas vandens kiekis sunaudojamas vandentiekio vandens demineralizacijos etapu ir įrenginių aušinimui. Vertinant, kad visu pajėgumu vykdomos vandens elektrolizės metu per metus bus pagaminama apie 127 428 kg vandenilio ir vienam kilogramui vandenilio pagaminti reikėtų apie 22–23 l vandens, metinis vandens poreikis bus ~ 2803 – 4205 m3.
Pagal elektrolizerių gamintojo pateiktus duomenis, vandens elektrolizei per valandą reikia iki 1200 l geriamojo vandens kokybės vandens, kurio temperatūra gali būti nuo +5 iki +400C. Į gamybines nuotekas išleidžiama iki 600 l/h padidintos mineralizacijos vandens. Pirmiau nurodyti vandens kiekiai sunaudojami ir išleidžiami, kai elektrolizeryje per valandą pagaminama 56 kg vandenilio. Planuojamoje ūkinėje veikloje planuojami mažesni vandenilio gaminimo pajėgumai – apie 23 kg/val.
Palyginimui, uosto teritorijoje pačiame miesto centre išsikėtojęs „Grigeo Klaipėda“ kartono gamybos procese, kas iš esmės yra senos makulatūros, kurioje yra ir iki 40 % laikraščių ir žurnalų, pavertimas vientisa plaušo mase didelio kiekio vandens pagalba, tos plaušamasės nuvandeninimas vakuumo pagalba ir naujų kartono lakštų „iškepimas”, sunaudoja 1 mln. kub. m vandens. Panašų kiekį vandens sunaudoja 27 tūkst. klaipėdiečių. Tai yra 350 kartų daugiau, nei sunaudos per metus vandenilio gamybos stotis. Taigi, „vandens vagys“, kaip ant vandenilio gamintų putoja Kretingos rajono neramieji, mūsų vandens nepavogs.
Poveikis aplinkai
Vykdant planuojamą ūkinę veiklą pagrindine į aplinkos orą išmetama chemine medžiaga bus deguonis.
Vandenilis yra ypač degios dujos. Sandėliavimo metu jį reikia laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Ekstremalioms situacijoms išvengti turi būti imamasi visų įmanomų priemonių vandenilio išleidimo į aplinką išvengti. Didelis vandenilio kiekis gali išsiskirti per labai trumpą laiką ir dažnai savaime detonuoja (nereikia jokio užsidegimo šaltinio). Paprastai nėra laiko reaguoti.
Pagal Nyderlandų Nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos instituto parengtame dokumente Rizikos vertinimu pagrįsti vandenilio pildymo stočių saugūs atstumai pateiktą informaciją, siūlomi tokie saugūs atstumai, kai per parą patiekiama 1000 kg vandenilio ir vandenilio pildymo stočiai dujinis vandenilis tiekiamas vamzdynu ar pagaminamas vietoje: 35 m.
UAB „Kelprojektas“, vertindamas veiklos vietos alternatyvas, atsižvelgė į parametrus: artumas nuo apgyvendintų teritorijų, artumas nuo artimiausių elektros transformatorių pastočių, patogumas laivams, privažiavimo keliai. PAV išvadoje teigiama, kad vieta Nemuno g. 8A parinkta, nes visi parametrai geresni. „Kelprojekto“ atlikto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje teigiama, kad nuo pasirinktos vietos Nemuno g. 8A „tankiau apgyvendinta teritorija“ yra nutolusi 500 m. Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad jei žmogaus saugumas ir gyvybė būtų buvęs svarbiausias pasirinkimo parametras, neabejotinai būtų pasirinkta kita alternatyva – Nemuno g. 40, nes nuo jos, kaip teigia patys ataskaitos rengėjai, „tankiau apgyvendintomis teritorijomis yra teritorija ties Minijos ir Kalnupės gatvių sankryža (nuo planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietos nutolusi apie 1000 m) ir teritorija abipus Taikos prospekto (nuo planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietos nutolusi apie 1100 m)“, kas yra dvigubai toliau, nei Nemuno g. 8A atveju.
Manykime, kad tai lengva manipuliacija, kurios nepastebėjo ataskaitą vertinusios institucijos, nors manipuliacijų yra daugiau: pažvelgus į žemėlapį, matyti, kad neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“ ir Gegučių g. gyvenančių žmonių nuo Nemuno g. 8A nutolęs tik 280 m., o iki ir tarybos nariui Arūnui Tumai priklausančio viešbučio „Aurora“ – 240 m. Tai yra du kartus arčiau, nei PAV rengėjų minima „tankiau apgyvendinta teritorija“.Kam buvo reikalinga ši manipuliacija, neaišku, nes ataskaitoje teigiama, kad saugus atstumas – 35 m.
Nauda
Planuojama, jog artimiausiu metu pirmaisiais pagamintos vandenilio produkcijos vartotojais bus Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusai bei laivai (atliekų surinkimo laivas, keltai ir kt.). Šiuo metu KVJUD vykdo viešojo pirkimo procedūras, kurioms pasibaigus bus pasirašyta atliekų surinkimo laivo, varomo elektra arba kitais ŠESD emisijų negeneruojančiais degalais, statybos sutartis. Planuojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vandenilio suvartojimas: 43 800 kg/metus (trečdalis vandenilio stoties pagaminamo kiekio).
Darant prielaidą, kad liekančiu nuo uosto poreikių vandeniliu per dieną bus pildoma 8 autobusai, kurių kiekvienas per dieną nuvažiuos po 400 km, per metus (300 darbo dienų) vandeniliu varomi autobusai galės nuvažiuoti apie 960 tūkst. kilometrų. Vertinant, kad dyzelinu varomo autobuso, kurio kuro sąnaudos yra apie 33 l/100 km, vandenilio naudojimas viešajame transporte galėtų pakeisti 316,8 tūkst. litrų dyzelinio kuro.
Mūsų elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamybos pajėgumai sparčiai artėja prie mūsų sunaudojimo poreikių, o vandenilio gamybos procesas, kurio metu sunaudojama perteklinė elektros energija, leidžia stabilizuoti energijos gamybos procesą.
Išvada: vandens nepavogs, miesto nesusprogdins.
„1965 pastatyta Jonavos azotinių trąšų gamykla gamino amoniakinį vandenį ir skystąjį amoniaką, 1966–71 – skystas kompleksines trąšas, nuo 1971 gamina karbamidą, nuo 1973 – amonio salietrą, nuo 1976 – nitrofoską. ” „Trąšos azoto pagrindu gaminimo procesas pradedamas maišant azotą iš oro su vandeniliu iš gamtinių dujų aukštoje temperatūroje ir slėgyje, kad susidarytų amoniakas. Maždaug 60 % gamtinių dujų naudojama kaip žaliava, o likusi dalis naudojama sintezės procesui užtikrinti.” Tai citatos iš vikipedijos. Lietuva jau beveik 60 metų gamina azotines trašas iš vandenilio, kuris gaunamas iš rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Jau daugiau kaip 60 metų Lietuvoje gaminami milžiniški kiekiai vandenilio, kuris naudojamas azoto trašų gamybai. Tik iki šiol vandenilis buvo gaminamas iš gamtinių dujų, nes gaminti iš vandens buvo per brangu. Žmonės! Jau yra šalių kuriose taksistais dirba robotai, o jūs tingite pasiguglinti kas yra vandenilis, kaip jis gaminamas, kiek kainuoja ir kiek yra pavojingas.
Tai kam tada statyti miesto centre jeigu vandenilio pilna Lietuvoje prigaminama ir kokia čia ateitis…Čia tokiu ekolugu buvo kad atomine elektra žaliausia ir PIGIUSIA gal įdomu atlieku sndėliavimo kaštai ir kokiam rajone ikiš į žeme dovanėle 2000 metų
Tai viskas ok pakeist tukstancius litru dyzelio autobusuose. Bet ar tai ekonomiskai apsimoka? Kokia kaina to vamdenilio 100km su atubusu nuvaziuot. Daug rasyta irgi ka gamontojas pateikia. Nerasyta kur jau stovi tokia gamykla kokios realios sanaudos, poveikis aplinkai. Nieko nepaesyta. Man tokia nuomone persasi kad straipsnis isdalies saliskas.skirtas le nuraminti Klaipediecius. Rodonat maza spektra informacijos
Kas pasidarė Kulikauskui?
Nejuokinkit… „Kelprojektas” turi kompetencija vertinti sprogstamų medžiagų poveiki aplinkai…Kitas geras sunaudoja nedaug vandens…1l reikia 9litrų vandens čia per sekunde, per minute…Tik kad nebutu po 5 metu, o kodėl miestui truksta gėlo vandens ??? A nepaskaičiavom dabar nieko padaryti negalim…
Kelprojektas Rumpiškės kvartale ,vykdant projekta, nesugebėjo net melioracijos suplanuoti, paskandino kvartala, rūsius, TRAGEDIJA….O JUS SAKOT KAŽ KĄ MOKA KELPROJEKTAS.
O dar kiek detalaus ( kur galima su elektra varyti) NAUDOS GELO VANDENS https://www.atviraklaipeda.lt/2024/03/17/kn-energies-rengiasi-ir-metilo-alkoholio-krovai/
Saugų atstumą 35metrai skaičiavo kad vandenilis nebus saugojimas „Rizikos vertinimu pagrįsti vandenilio pildymo stočių saugūs atstumai pateiktą informaciją, siūlomi tokie saugūs atstumai, kai per parą patiekiama 1000 kg vandenilio ir vandenilio pildymo stočiai dujinis vandenilis tiekiamas vamzdynu ar pagaminamas vietoje: 35 m.”.
Nors planuoja saugoti 1,5 tonos ir slėgis apie 1000 atmosferų.
Gamins vandenilį prie keleivių terminalo. Vandenilio gamybos įmonės kartais sprogsta https://www.youtube.com/watch?v=ydgd_ZvZ5xg&ab_channel=WSOCT
https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://m.youtube.com/watch%3Fv%3DlmEsU-QYxNk&ved=2ahUKEwjP8OKYgoCFAxX5CRAIHbTLAmIQz40FegQIDhAJ&usg=AOvVaw3bVatV1E0P094JBlZ8ZblU
Manau valdžiai ES duoda pinigus ,ir valdžiai dzin saugumas. Valdžiai svarbu pasisavinti ES milijonus.
Viskas kartais sprogsta. Sprogsta dujos, sprogsta benzinas, sprogsta trašos (Beirutas). Būna sprogsta (užsidega) ir vadenilis. Siūlau pasiklausyti.
https://www.youtube.com/watch?v=IsD7xPcSRq8&t=74s
Taigi egzpertai nustate jog geriau pirkt naudotus 30 m.vejo malunus beveik nauju kaina ir biski padazytus….nei kazka siuolaikiska nes gali sprogt….kaip ir benzinas ar dyzelis)))
uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį: leidžiant elektros srovę tarp katodo ir anodo vanduo suskaidomas į vandenilį ir deguonį ir per PEM membraną išskiriamas vandenilis. Planuojamas vandenilio gamybos pajėgumas: apie 530 tūkst. m3/metus 2025 m., 2026 metais – apie 560 tūkst. m3/metus, 2027, 2028 metais – apie 830 tūkst. m3/metus, 2029 metais – apie1 400 tūkst. m3/metus 2030 metais ir vėliau.
Lietuviškoje užeigoje išvydus puslitrio vandens kainą Jurkevičiui užgniaužė kvapą: man netinka du dalykai
https://www.delfi.lt/maistas/skoniu-naujienos/lietuviskoje-uzeigoje-isvydus-puslitrio-vandens-kaina-jurkeviciui-uzgniauze-kvapa-man-netinka-du-dalykai-96133225
Vandens kai Italijoje gali siekti 8-10 € už buteliuka.
Po to kai bus Lietuvoje pastatytos metanolio ir vandenilio gamyklos Lietuvoje iki 30 metu Lietuva gali likti be gelo vandens. Pirksime iš Italijos už 10 € už buteliuka
O jei sprogs metanolio gamyba tai apskritai 500 km spinduliu užnuodys požeminės vandenys
Žalio vandenilio gamybai reikalinga ne tik elektra, bet ir iškastinis kuras Tai kokia čia ja bijo mat ekologija ir gerovė klimato kaitai?
kalajopeda@gmail.com
Reikia krevečių fabriko
čia str. parodyta tokia gamykla kad o ho ho o užsienyje visi stato tokias tik visai mažas! Galima per Guglą pažiūrėt gerai paieškojus anglų kalba jų portaluose.. Tokia kokia parodyta nuotraukoj jeigu ką ne 30 metrų aplink viską nuneš, bet per pora kilometrų.. :D)
Straipsnis iliustruotas ne realios gamyklos nuotrauka ar būsimos gamyklos vizualizacija, o AI (DI) sugeneruotu, realiai neegzistuojančiu vaizdu. Būtina pažymėti, kad tai dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas, nes kitaip klaidinami skaitytojai.
„nuotrauka” feikinė, tai, matyt, ir visas straipsnis feikinis…
kiek ekspertų komentuoja !Vienas ,net praktinės patirties turi – sakosi gaminęs vandenilį pats, tur būt, savo šikinyke.Paskaitai ir pagalvoji, iš kur tiek bukumo ir tamsumo žmonėse – trijų žodžių sakinio suregzti be klaidų nesugeba, bet jaučiasi visų galų ” ėgzpertais” .
tik tiek ir sugeba kad beribiu pliurpimu ir savo mėgiamų vidutinio svarbumo ,, blusų surankiojimu ” pasišviest? Ar nežinai kad šitas hydrogenas ypač sprogios dujos? Kas nors ne ten pirstels ir viskas išlekia į orą.. 30 metrų aplink/mažiausia/ Ar nežinai kad jį kaip besandėliuosi, ar bepilstysi aukščiausio saugumo sąlygomis, jo 1% garuoja nuolat.! Ir ne deguoniu, kaip tu rašai :D) Ir, sakysi, nežinai kad Europa tokias gamyklas jau sustabdė – ištirta kad šitos dujos daro įtaką stratosferai, o jų kiti poveikiai dar neištirti.. Gal užteks savo į pratimu dirbt,, lėlininkams”ir gal laikas nors iš dalies patapti visuomenininku, o ne bjauria marionete?
Tam, kad taip komentuoti ir aiškinti nebūnant specialistu, stebina. Ar Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas nagrinėjo Darbėnų planuojamos statyti metanolio, vandenilio gamyklos PAV. Pasidomėk, Kulikauskai ir iš kur ten planuojamas imti vanduo.
Neduok valgyt bet duok papy.. lint 😀
…nebloga bomba bus….Bandziau daryt ta elektrolize,dega gerai…Bet jei nori daug duju azoto rugstis reikalinga…Mano diziausia talpa buvo 10l…Kalbant apie pramones masta,si gamykla daugiau pusmecio nedirbs arba sudegs,arba sprogs
Kai išsiblaivysi, paban dyk parašyti dar kartą.Olandijoje ir Belgijoje pilna tokių gamyklų, bet nė viena dar nesprogo.
Kokia kokia nauda??? Bus kaip su Fortum? Pastatys už klaipėdiečių pinigus, o naudą gaus kas???
Stato valstybės įmonės ! O fortumas iš klaipėdiečių biudžeto ? 🙂 klaikuma ……pradėkite ką nors skaityti ” ekspertai ” ..
Todėl Klaipėdos uostas pradėjo įgyvendinti 2 metus truksiantį ES FINANSUOJAMĄ projektą „Žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos plėtra Klaipėdos uoste“.
Nuo 2026 metų Klaipėdoje atsiras pirmoji Lietuvoje vieša vandenilio pildymo stotelė, kuria galės naudotis verslo įmonės ir gyventojai. Vandeniliu bus galima patogiai pildyti laivus, automobilius, sunkvežimius ir autobusus. Taip pat mobili vandenilio pildymo stotelė leis vandenilį pristatyti į vietą, kur jis bus reikalingas.
Kulikauskas ne ekspertas…
Čia kaip su skistu dujomis…
Bus gerai,bet brangiau(kam gerai bus?)…
Ir,beje,PASEKMĖS nėks ne skaičiuoja…
Grino vandėnėlio nėra…
Galvokit žmonės!O lietuviai,iums galvot nėra kada…
Rašo: Vertinant, kad visu pajėgumu vykdomos vandens elektrolizės metu per metus bus pagaminama apie 127 428 kg vandenilio…. Kur ekonominė nauda? 1kg vandenilio kaina apie 5 eur. Viso metinė apyvarta 127428×5=637140 eur. Neužteks už elektrą susimokėti. O kur dar investicijos, darbo užmokestis, kiti kaštai. Kažkas ne taip?
Karoce, Archimedai, nebenori zmones vandenilio bomboa
Na ne,, pilna*, bet viena – kita stovi.. Ir toli nuo miestų, ten kur nėra gyvenviečių.. Ir užsienis tai ne pas mus kur duotus statyboms pinigus išvagia o iš likusių kokių 10%pastato kas išeina 😀
https://kelprojektas.lt/lt/naujienos/informacija-apie-viesa-visuomenes-supazindinima-su-zaliuju-degalu-vandenilio-gamybos-ir-papildymo-punktu-pletros-klaipedos-uoste-poveikio-aplinkai-vertinimo-ataskaita-2/
KELPROJEKTAS, rašydami Pav nenagrinėjo sprogimo atveju, nes Kelprojektas apskritai neturi juokios kompetencijos rašyti PAV
Kur sunaudojamas elektros kiekis? Kiek proc. elektros energijos bus panaudota vandeniliu pagaminti, kiek išsiskirs į aplinką kaip šiluma? Kiek pakils oro temperatūra aplinkui?
Taip pat būtų įdomu sužinoti kokiu spinduliu būtų paveikta aplinkinė teritorija, galimam maksimaliam laikomam vandenilio kiekiui susijungus su deguonimi?
https://www.google.com/url?sa=t&source=web&rct=j&opi=89978449&url=https://tyrens.lt/wp-content/uploads/2024/01/PAV_atasakaita_05_Tyrens.pdf&ved=2ahUKEwjm5fuaz_SEAxX9KRAIHWI
DĖL VANDENILIO PROJEKTO – GALVOSŪKIAI . Šaltinis Klaipėda diena . Mane labiausiai šokiravo tekste šis sakinys ____
Tikinama, kad pereiti prie vandenilio ir kitų alternatyvių degalų rūšių Klaipėdos uostui rekomendavę Klaipėdos universiteto mokslininkai. ________P.S. KLAIPĖDOS UNIVERSITETO mokslininkai ? KU rektorius dabar konservatorius Razbadauskas . Klaipėdiečiai ! ? Jooooo…..
Gėda,gėda. Prie ruso buvo geriau.duokit šlapiankos.šikinykus lauke,norim gyvent geriau,kaip viduramžiuose,norim. Sralino nėra ant jūsų bliat,protestuoju
Svarbu ne moskolis,lietucis .taip?
Kokį svorį Klaipėdos visuomenėje tie neva mokslininkai turi?Vienetai?Nuo kada aš vienetams patikiu savo sveikatą ir gyvastį???
Apklauskite- privalote -Klaipėdos bendruomenę,kiek žmonių remia brukamą projektą.
Baisu.
https://ve.lt/nuomones/uosto-direkcijos-planuose-vandenilio-gamyba-ir-ispilstymas-klaipedos-centre
Jo, tikrai gerai Tumos užsakymu išnagrinėjo mistinis Simonas Baranauskas 🙂
Vergams reikalingas šiltas šūdas.Manau kad šio straipsnio autorių galima drąsiai priskirti prie valstybės išdaviku. Tikėti tais goblinais, savęs negerti.
Tam statys vėjo parką.
O kad vėjo parkui dalys vežti reikia aplinkelio.
Reikia tvarkingą normalų kelią daryti, nes jis bus keliems dešimtmečiams. Vėjo jėgainių keliuku neišveši. Turi būti keturių juostų kelias su normaliais spinduliais, nuovažomis”, – sakė V. Šileika.
O kai aplinkeli darys sunaikins 49 sodybas….
O kad sprogs tą gamykla net neabejoju, nes nuolat avarijos uoste.
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/01/26/pietinis-aplinkkelis-po-pusantru-metu-kalbu-imsis-popieriu/
Kopi paste padariau iš PAV ,kuri padarė Kelprojektas. Kuris abejoju ar turi teisę daryti PAV
Labai prastos kokybės projektavimo įmonė ė, kuri subjauravo ie paskandino Rumpiškės kvartalą
Nežinojau, kad R. Kulikauskas yra vandenilio gamybos ekspertas.
Kodėl nepažymėta, kad pateikta iliustracija yra DI (dirbtinio intelekto) sugeneruotas vaizdas?
Net suskystintų dujų terminalas yra įrengtas pietinėje uosto dalyje, toliau nuo urbanizuotų teritorijų, o vandenilio, kuris yra gerokai pavojingesnis už suskystintas dujas, gamybos ir papildymo punktų plėtra yra planuojama miesto centre arba pietinėje dalyje prie žmonių gyvenamųjų teritorijų, ūkinę veiklą vykdančių bendrovių.
Vykdant PAV nesiteikiama informuoti, net šalia veikiančias įmones, įstaigas, paskleisti plačiai žinią miesto gyventojams.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, ketinančiai uoste vystyti žaliojo vandenilio gamybos projektą, skirta 4,8 mln. Eur siekianti Europos Sąjungos (ES) parama. Už šią sumą planuojama įsidiegti elektrolizerį, skirtą vandeniliui gaminti.
Šiuo metu taip pat yra vykdomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir jo papildymo punktų plėtros Klaipėdos uoste, skelbia Direkcija.
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2023/05/30/klaipedos-uostui–48-mln-eur-parama-zaliajam-vandeniliui-gaminti#ixzz8Uk1NJ6Vv