„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad pernai balandį, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, Neringos taryba svarstė klausimą dėl 40 proc. dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos už 2022 metus, kuri būtų sudariusi 747,6 Eur, ir tokio pat dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, kuri būtų sudariusi 11027,2 Eur, nesuteikimo „Ąžuolynui“. 11 politikų balsavus už ir tik Arvydui Mockui susilaikius, tokie neigiami sprendimai ir buvo priimti. Nesutikdami su tuo verslininkai pateikė skundą tam pačiam teismui ir pirmoje instancijoje pernai spalį pasiekė pergalę – buvo panaikinti atitinkami sprendimai ir Tarybą įpareigota iš naujo svarstyti bendrovės prašymą. Tačiau Neringos meras Darius Jasaitis politikams spalį vykusio posėdžio metu pasiūlė skųsti tokį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Taryba bendru sutarimu tam pritarė.
Tame pačiam posėdyje Taryba atsisakė suteikti „Ąžuolynui“ ir tokias lengvatas už 2023 metus. Už pirminį sprendimą, numačiusį suteikti žemės mokesčio lengvatą, nebalsavo nė vienas politikas, prieš buvo septyni, susilaikė – keturi (A. Mockus, Ernestas Zinkevičius, Laurynas Vainutis, Matas Lasauskas). Balsuojant dėl lengvatos nesuteikimo tie patys politikai susilaikė, o likę septyni jau balsavo už. Istorija pasikartojo ir balsuojant dėl 40 proc. nekilnojamojo turto mokesčio už 2023 metus lengvatos.
Tada jau „Ąžuolynas“ abu tokius sprendimus irgi apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Bendrovė teismui pateikė dokumentus patvirtinančius, kad jos valdomuose poilsio namuose ištisus metus yra naudojama elektros energija, dirba darbuotojai (2023 m. sausio – balandžio mėn. poilsio namuose dirbo keturi asmenys), į „Sodros“ biudžetą kiekvieną mėnesį yra mokamos įmokos už dirbančiuosius. Bendrovė taip pat akcentavo, kad jos teikiamas apgyvendinimo paslaugas galima užsisakyti ištisus metus tiek naudojantis jos internetiniame tinklalapyje esančia rezervavimo sistema, tiek booking.com.
Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, konstatavo, kad verslininkų skundas yra pagrįstas.
Teismas savo sprendime pirmiausia priminė, kad savivaldos ir tarybos nario mandato laisvė nėra absoliuti – politikai yra saistomi teisinio reglamentavimo, numatyto Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Anot teismo, faktinės aplinkybės rodo, jog „Ąžuolynas“ kartu su prašymu pateikė visus atitinkamos tvarkos apraše nurodytus dokumentus. Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiame apraše nėra pateikti išsamūs vertinamieji kriterijai, apibrėžiantys ar prašymą suteikti mokestinę lengvatą pateikęs asmuo atitinka sąlygą, jog jis turi vykdyti veiklą ištisus metus.
Kolegijos vertinimu, bendrovės pateikti dokumentai apie dirbančius asmenis, objekto išlaikymui ir eksploatavimui patirtas išlaidas, elektros energijos vartojimo duomenys bei aktyvios apgyvendinimo paslaugų rezervavimo platformos, sudarančios galimybę realiuoju laiku užsakyti apgyvendinimo paslaugą, sudaro pakankamą pagrindą abejoti Neringos tarybos sprendimo pagrįstumu. Anot teismo, remtis tik vandens skaitiklių rodmenimis negalima, nes visuotinai žinoma, jog Neringoje turizmo bei kurortinėms paslaugoms yra būdingas sezoniškumas.
„Pažymėtina ir tai, kad veiklos vykdymo nepertraukiamumas tokiuose objektuose, kurie teikia apgyvendinimo ir turizmo paslaugas, negali būti vertinamas išimtinai jų užimtumo kriterijumi, nes sezoniškumo aspektas gali turėti lemiamos įtakos jų veiklos dinamikai“, – rašoma teismo sprendime.
Priminusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotą praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad tokie Neringos tarybos sprendimai turi faktinio ir teisinio motyvavimo trūkumų. Akcentuota, kad juose nėra aiškiai nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad bendrovė neatitinka reikalavimų.
„Aplinkybė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 6.2.2 papunkčio reikalavimų yra išskirtinai grindžiama tik UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. rašte pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegija vertina, kad minėtas raštas įrodo tik aplinkybę, jog bendrovė nedeklaravo sunaudoto geriamojo vandens kiekio 2023 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpiais. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia Taryba, tokie duomenys nėra pakankamas įrodymas, kad asmuo nevykdė veiklos ištisus metus. Taip pat priimant skundžiamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į Neringos savivaldybei būdingą turistų srautų svyravimą priklausomai nuo metų laiko“, – rašoma sprendime.
Tad teismas patenkintino poilsio namų skundą ir minėtus sprendimus panaikino bei nurodė, kad tai sukuria pareigą Neringos tarybai iš naujo išnagrinėti bendrovės prašymą suteikti tokias mokesčių lengvatas. Taip pat teismas „Ąžuolynui“ iš Neringos savivaldybės administracijos priteisė 1225,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas LVAT.
INFORMACIJA
„Ąžuolyno“ advokatė Aušra Kapočienė teismo posėdžio metu tikino, kad tokios lengvatos Neringoje teikiamos tik bendrovėms, kurių akcininkai yra Neringos gyventojai, vietiniai balsuotojai. Beveik 79 proc. „Ąžuolyno“ akcijų priklauso Seimo Ryšių su visuomene skyriaus patarėjai Erikai Sadauskienei. 2019 m. portalas delfi.lt skelbė, kad ji buvo turtingiausia valstybės tarnautoja.
Pasak advokatės, jos klientas supranta, jog lengvatos „Ąžuolynui“ nesuteikiamos tik dėl Tarybos narių nesąžiningumo ir nusistatymo.
„Ignoruojamas akcininkas, kuris nepatinka, ar charakteris, ar netinkamai elgiamasi su kitu akcininku, kuris yra taryboje. Provincijos kerštai“, – teigė ji.
Iš aktualaus „Ąžuolyno“ akcininkų sąrašo matyti, kad tarp jų yra Neringos tarybos narys Dovydas Mikelis.
Nežiūrint i kas kur kame, nori nenori krenta sąmoningos ir kompetentingos advokato(ės) kalba: vietiniai balsuotojai, provincijos kerštai. Smalsus Klausimas: O iš kur ta advokate kildina save? Iš bažnytkaimio pavadinu Vilnius? Atvyko i Klaipeda, pasimatė provincijos padangė ir jura iki keliu. O šiaip jei tokia leksika vartoja žiniasklaidoje tai kaip tokia advokate reiškiasi teisme?