Tyrimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerės Linos Šukytės-Korsakės galimo Politikų elgesio kodekso pažeidimo ir pasisakymų „Facebook“ buvo nutrauktas, nes savivaldybės Etikos komisija gavo išaiškinimą, kad vicemerų elgesį gali vertinti tik meras. Apie tai, ar Klaipėdos meras vertino savo skirtos pareigūnės viešus pasisakymus, nepranešama.

Lina Šukytė-Korsakė. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Paaiškėjus, kad pasikeitus LR vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, vicemerai, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, privalo laikytis VTĮ nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (VTĮ 4 str. 1 d.), VPEK jiems netaikytinas, priima motyvuotą sprendimą – pradėtą tyrimą nutraukti”, – rašoma kovo 15 d. priimtame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendime. 

Tyrimą dėl vicemerės Linos Šukytės-Korsakės galimo elgesio kodekso pažeidimo ir pasisakymų „Facebook“ Etikos komisija pradėjo sausio pabaigoje, gavusi atitinkamą piliečio Tado Vinokuro prašymą. Komisijos pirmininkas Edmundas Kvederis tuomet nesutiko patvirtinti ar paneigti, kad tyrimas buvo pradėtas būtent Linos Šukytės-Korsakės atžvilgiu.

„Deja, pagal naujas nuostatas komentuoti negaliu, nes pasikeitė procedūros”, – apgailestavo jis.

Pradėjus tyrimą komisijos nariams iškilo abejonės, ar pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, vicemeras priskiriamas valstybės politikų kategorijai. Ir dėl to komisija  kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją  (VTEK). Pastaroji savo ruožtu kreipėsi išaiškinimo į Vidaus reikalų ministeriją. 

Pastaroji pateikė tokį išaiškinimą: „<…> Vicemerai, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, privalo laikytis VTĮ nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (VTI 4 str. 1 d.), VPEK jiems netaikytinas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai, vadovaudamiesi VTĮ nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, formuoja tarnybinės etikos politiką valstybės ir savivaldybės institucijose, įstaigose ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama (VTI 4 str. 3 d.)”.

Etikos komisijos sprendimas nutraukti šį tyrimą gali būti skundžiamas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Naujos sudėties Klaipėdos miesto tarybos Etikos komisija, pirmą kartą posėdžiavusi vasario 2-ąją, stropiai slėpė šio posėdžio objektą, subjektus ir turinį – ji nei prieš, nei po posėdžio nepateikė visuomenei jokios informacijos. Nors šalies Vyriausioji tarnybinė etikos komisija tokią informacija apie savo posėdžių turinį teikia nuolat.

Apie minėtą savivaldybės Etikos komisijos posėdį savivaldybės interneto portale buvo tik lakoniškas įrašas: „2024 m. vasario 2 d. 13.00 val. 1. Dėl sprendimo priėmimo pradėti tyrimą/ nepradėti tyrimo pagal 2024-02-02 kreipimąsi Nr. TAR2-25 (pridedama).” Tačiau joks priedas, jokia papildoma medžiaga nebuvo paskelbta. Šios komisijos pirmininkas Edmundas Kvederis teigė, kad „pagal naujas nuostatas” jis negali komentuoti posėdžio turinio, pateikti jokios informacijos. Tačiau išties, tai yra tik dalis tiesos: šios komisijos nuostatai numato galimybę informuoti visuomenę apie etikos sargų triūsą.

Savivaldybės Etikos komisija, pasak jos nuostatų, „prižiūri, kaip politikai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Politikų veiklą ir elgesį, reikalavimų”.