Lietuvos gyventojams Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas yra neatsiejami nuo žiemiškų orų. Idealiausios šventės būna tuomet, kai spaudžia šaltukas ir už lango driekiasi pusnimis nuguldyta žemė. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį gruodžio šventės dažnai būdavo pakankamai niūrios, o pačios orų sąlygos – permainingos, rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklapyje. Jame apžvelgiami daugiamečiai duomenys, kiek gi snieguotų ir šaltų kalėdinių laikotarpių Lietuvoje buvo nuo 1961 metų.

Vidutiniškai mažiausiai kalėdinių laikotarpių su sniegu fiksuojama pajūryje ir Suvalkijoje, o daugiausiai − Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neretai susidaro situacija, kuomet baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2020 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas (gruodžio 24-ąją , 25-ąją ir 26-ąją) žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais.

Kartais pasitaiko, jog Kūčios sutinkamos su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmąją ar antrąją Kalėdų dieną. Statistiškai tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 %, tačiau kinta nuo 50 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose.

Pačios sniegingiausios per paskutinius 60 metų Kalėdos buvo 2010–aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Didžiausias sniego dangos storis kalėdinėmis dienomis buvo 2001 m. Nidoje, 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. Telšiuose sniego dangos storis siekė 29 cm, Laukuvoje 31 cm, o kitose Lietuvos vietose tesiekė vos 1–21 cm.

Visiškai besniegių Kalėdų (per 60 metų) vidutiniškai Lietuvoje buvę apie trečdalį. Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nei vieną kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Teigiama, jog besniegių švenčių pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 m.

Rekordiškai šalčiausias kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. Įdomu tai, jog -32 °C yra pati žemiausia oro temperatūra fiksuota per visas tris Kalėdines dienas nuo 1961 m. Taip pat yra buvę ir metų, kai minimali oro temperatūra nei vieną šventinę dieną nebuvo nukritusi žemiau 0 °C: tai – 2016 ir 2017 m. Kalėdos. Aukščiausia oro temperatūra (taip pat kaip ir šalčiausia) fiksuota antrąją Kalėdų dieną 2016 metais, kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje iki 9,8 °C Kybartuose.

Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės visoje šalyje buvo 2021 metais. Taip pat, 2018 metais, tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko. Labai panašūs buvo ir 2012 metai: visas sniegas tąkart neištirpo, tačiau per Kalėdas atkeliavęs atodrėkis sniegą sparčiai pradėjo tirpinti. 2010–aisiais sniego buvo labai daug, tačiau ir tuomet neišvengta atodrėkio. Paskutinį kartą stabiliai labai šaltos ir su sniegu gruodžio 24–26 d. buvo tik 1996 ir 2002 metais.

INFORMACIJA

Ketvirtadienio naktį be žymesnių kritulių. Vietomis plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, pereinantis į pietinių krypčių, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio. Dieną daug kur krituliai, daugiausia nedideli. Vietomis lijundra. Vėjas pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, pietvakariniuose rajonuose vietomis gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos.

Penktadienį daug kur palis, naktį vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4, pajūryje 6 laipsnių šilumos, dieną bus 3–8 laipsniai šilumos.

Šeštadienį daugelyje rajonų lietus. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 2–6, dieną 3–7 laipsniai šilumos.