Klaipėdos miesto taryba šiandien turėjo patvirtinti naujas, didesnes vandens kainas, tačiau mero Vytauto Grubliausko pasiūlymu šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad dar išvakarėse aiškėjo, jog šis sprendimas gali užstrigti – po antradienį vykusio koalicijos posėdžio ryškėjo tendencija, kad už jį ruošiasi balsuoti tik liberalai ir Rusų aljansas. Tačiau jų balsų gali neužtekti, nes formaliai nuo balsavimo turėtų nusišalinti bent du liberalų frakcijos nariai.
Steven Depolo, flickr.com nuotr.
Kadangi kainos nebuvo patvirtintos, tai, anot „Klaipėdos vandens” vadovo Leono Makūno, vienašališkai turės padaryti jas jau suderinusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Tačiau bėda esą yra tai, kad sprendimo projektu yra numatytas ir kainų diferencijavimas juridiniams asmenims. Tad jo nepatvirtinus, kurį laiką smulkieji juridiniai klientai už paslaugas gali mokėti kelis kartus daugiau, o kai kurie stambieji mokėtų net iki keliolikos kartų mažiau.
Miesto Tarybai šiandien turėjo būti teikiamos tvirtinti naujos bazinės „Klaipėdos vandens“ kainos, nes senųjų galiojimo laikotarpis baigėsi 2016-aisiais. Jas jau patvirtino VKEKK, tad uostamiesčio politikams iš esmės liko priimti tik formalų sprendimą.
Buvo manoma, kad nuo 3,9 iki 9,7 proc. didesnės kainos įsigalios nuo gruodžio 1-osios.
Pasak L. Makūno, per 8 šių metų mėnesius įmonė patyrė 155 tūkst. nuostolių. Tokie rezultatai aiškinami augančiomis sąnaudomis. Didėja azoto tarša nuotekose, reikia papildomų priedų joms valyti. 385 tūkst. arba 8 proc. auga darbo apmokėjimo išlaidos. Atsižvelgiant į profsąjungos reikalavimus buvo padidintos algos. Dabar vidutinis atlyginimas bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ siekia 949,11 Eur neatskaičius mokesčių.
„Darbo užmokesčio fondo augimą kažkiek kompensuojame mažindami darbuotojų skaičių. Anksčiau pirmosios vandenvietės įtaka nebuvo pilnai įvertinta, kaip ir dumblo džiovinimas“, – apibendrino L. Makūnas.
Pasak jo, miesto Tarybai nepatvirtinus naujų kainų, tai turės padaryti VKKEK.
„Tarybos nariai yra laisvi daryti sprendimus. Tokiu atveju naujosios kainos įsigaliotų ne nuo gruodžio, o vėliau ir reikėtų ilgesnio laiko tarpo finansiniams srautams atstatyti. Tačiau yra kita blogybė – kartu pirmą kartą turi būti patvirtintos juridiniams asmenims taikomis diferencijuotos kainos. Jos priklauso nuo turimų skaitiklių diametro ir siektų nuo 2,5 iki 100 eurų. Patvirtinta vidutinė kaina dabar yra 6 eurai. Jei Taryba nepatvirtins diferenciacijos, reiškia, kad kurį laiką vidutinę kainą turės mokėti visi. Tad mažiukai permokės kelis kartus, o didieji vartotojai mokės nepagrįstai mažai”, – aiškino L. Makūnas.
Įsigaliojus naujoms kainoms kubinis metras vandens daugiabutyje pabrangtų nuo 1,28 iki 1,33 Eur be PVM. Individualiam namui kaina didėtų nuo 1,17 iki 1,25 Eur be PVM.
Visose privačiose įmonėse, jeigu prastėja ekonominė situacija, galvojama kaip mažinti sąnaudas. „Klaipėdos vanduo” nori kelti vandens kainas, tačiau apie vidinių rezervų peržiūrą negalvoja. Pažiūrėjus struktūrą – tik 382 darbuotojai, o direktoratas – gražu, skambu ir garbinga: 6 direktoriai su gen. direktoriumi priešakyje. Direktoriai su vidutiniu atlyginimu 3338Eur vadovauja „departamentams” – kaip super galingoje įmonėje. Tegul sumažina direktorių skaičių, o departamenus pavadina paprasčiau – skyriais. Pavyzdžiui: kam reikaligas finansų departamento direktorius, juk užtektų vyr. buhalterio. Kitos skambios pareigos – „Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorius”. Vadovauja personalui it teisininkams. Tarybiniais laikais „Baltijos ” laivų statykloje dirbo 2000 darbuotojų, personalo reikalus tvarkė kadrų skyriaus viršininkas ir pora inspektorių. Jeigu patys nesugeba susitvarkyti, tegul pasikviečia į pagalbą auditoris ir paprastos, vidutinės įmonės, tikrai rezervų suras. Ir praeis noras prašyti didinti tarifus.