„Atvira Klaipėda“ cikle „Urbanistiniai jubiliejai” baigia pasakoti apie Klaipėdos naftos terminalo raidą ir jo įtaką miestui.
Paskutinėje tam skirto rašinių ciklo dalyje – apie nukirstą dar vieną kelią prie jūros, naują naftininkų veiklos etapą – suskystintąsias gamtines dujas – ir tai, ar Melnragėje beiškils naujas administracinis šios įmonės pastatas.
„Klaipėdos naftos“ teritorija 2012-ųjų vasarą. Martyno Vainoriaus nuotr.
Netesėti dabartinių miesto vadovų pažadai
2005-ųjų rudenį Uosto direkcija naftininkų pageidavimu užtvėrė senąjį perėjimą per geležinkelį į Melnragę, Burių gatvę – bene trumpiausią kelią prie jūros.
2006-ųjų sausį „Vakarų ekspreso“ žurnalistė Jūratė Mazajeva rašė, jog tuometinis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius sušaukė uostininkus, kad šie pasiaiškintų, kodėl iki šiol nepastatė žadėto pėsčiųjų tilto per geležinkelį į I Melnragę, nesutvarkė prie jūros vedančių miško takų. Teigta, kad šie darbai yra numatyti 2004-ųjų vasarį Savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pasirašytoje sutartyje.
Tuometinis KVJUD direktorius infrastruktūrai, dabartinis Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas tikino, jog uosto teritorijai priskiriama Burių gatvė, esanti už švyturio, privalėjo būti uždaryta. Anot jo, taip siekta sustabdyti nesaugų žmonių ėjimą per geležinkelį, kuriuo gabenami ne tik su naftos produktai, bet ir cheminės medžiagos. Tada A. Kamarauskas aiškino, jog susisiekimą turėjusio užtikrinti tilto statybos buvo pristabdytos atsižvelgiant į bendrus uosto bei specifinius priešgaisrinio saugumo reikalavimus.
„Burių gatvė yra uosto teritorijoje, todėl jai turi būti taikomi tokie patys režimo reikalavimai, kaip ir visai uosto teritorijai – ribojamas gyventojų patekimas. Be to, vieta, kurioje iš pradžių buvo norima statyti tiltą, labai pavojinga eismo atžvilgiu“, – tuomet aiškino A. Kamarauskas.
„Klaipėdos naftos“ teritorija 2012-ųjų vasarą. Martyno Vainoriaus nuotr.
R. Taraškevičius tada pritarė uostininkų teiginiams, jog tiltą saugiausiai būtų statyti ties bendrove „Klaipėdos nafta” (KN). Kalbėta, kad naujasis 130 m ilgio tiltas kirstų geležinkelį, kuriuo vežami vagonai į šią bendrovę ir 3-4 krantinių prieigas, bet aplenktų „Klaipėdos naftos” iškrovimo mazgą. Perėjus tokį tiltą miško keliukais būtų buvę galima išeiti arba į Burių, arba į Molo gatvę, ir taip pasiekti Melnragę.
Skelbta, jog jau yra parengtas tokio tilto projektas – uostui jo statyba turėjo atsieiti apie milijoną litų. A. Kamarauskas tada merą patikino, jog tiltas pėstiesiems į Melnragę bus nutiestas dar 2006 m. vasarą.
Tačiau tokie pažadai taip ir liko kyboti ore. 2007-ųjų gegužę „Vakarų ekspreso“ žurnalistė Giedrė Norvilaitė rašė, jog Jūrų uostų apsaugos komitetas vienbalsiai pasiūlė tokio tilto nebestatyti. Jo posėdyje rekomenduota pėsčiųjų, dviratininkų ir neįgaliųjų poreikiams labiau pritaikyti esamą P. Lideikio gatvės viaduką.
„Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus žodžiai apie situacijos pavojingumą – trumpindami kelią per Burių gatvę žmonės praeina visai šalia naftos išpylimo įrenginių, kuriems keliami ypač dideli saugumo reikalavimai, arba eina per geležinkelio bėgius, kuriais važiuoja sunkiasvoriai traukiniai – klaipėdiečiams sukėlė abejonių“, – rašė „Vakarų ekspresas“.
„Klaipėdos naftos“ teritorija 2014-ųjų vasarą. Martyno Vainoriaus nuotr.
A. Kamarauskas tada vardijo kelias priežastis, dėl kurių žadėto pėsčiųjų tilto pasiūlyta atsisakyti: saugumo siekimą, didelę kainą – tiltas atsieitų jau ne vieną, o 3 mln. litų – ir planuojamą giliavandenį uostą. Neišsprendus klausimų dėl giliavandenio uosto statybos sprendimas dėl tilto atsiradimo esą būtų mažų mažiausiai neūkiškas.
„Be to, anot A. Kamarausko, tiltas aktualus tik gretimo rajono gyventojams. Jei visiems klaipėdiečiams būtų leista rinktis, kur dėti tuos 3 mln. litų, tikriausiai atsirastų, kur juos išleisti taip, kad naudos būtų didesnei daliai uostamiesčio gyventojų, – svarstė jis“, – rašė dienraštis.
„Klaipėdos naftos“ teritorija 2014-ųjų vasarą. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad tiesti pėsčiųjų taką per geležinkelį brangu ir nesaugu. Todėl, jo nuomone, reikėtų ieškoti kito išėjimo iš Sportininkų į P. Lideikio gatvę. Lyg ir niekas nieko nebeįsipareigoja. Taką užtvėrė, žmones pamiršo – visiems gerai“, – 2007-ųjų lapkritį rašė dienraščio „Klaipėda“ žurnalistas Vidmantas Matutis.
Atsirado SGD, ir kiti produktai
2010-2014 metais KN įgyvendino visai šaliai itin svarbų projektą, kurio metu pietinėje uosto dalyje, ties Kiaulės nugaros sala buvo įrengta antžeminė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastuktūra, dujotiekis, prie kurių buvo prijungtas plaukiojantis terminalas – laivas „Independence“.
Šio projekto tęsiniu tapo 2017 m. spalio pabaigoje, praėjus lygiai trejiems metams po „Independence” atplaukimo, KN teritorijoje Melnragėje atidaryta SGD paskirstymo stotis, kurią statė Vokietijos kompanija „PPS Pipeline Systems“ bei jos partnerė Čekijos „Chart Ferox“.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Šioje apie 27 mln. eurų atsiėjusioje stotyje SGD dujos, atplukdytos iš „Independence” yra perpilamos į 5 po 1 tūkst. kubų talpos talpyklas, o iš jų jau į autodujovežius. Stotyje įrengtos dvi SGD dujovežių pripylimo aikštelės, taip pat galima SGD perpilti į laivus-dujovežius.
Pastaraisiais metais KN, reaguodama į geopolitinius pokyčius, savo terminale Melnragėje ieško galimybių krauti ne tik naftos produktus. 2021-ųjų pabaigoje KN pradėjo eksploatuoti dvi talpyklas, skirtas naujam produktui – bitumui – krauti. Terminale uždaru būdu iš autocisternų karštas bitumas pumpuojamas į talpyklas, jose kaupiamas bei vėliau kraunamas į tanklaivius. Tokiu principu į tanklaivius vykdoma šio produkto krova tapo naujove Klaipėdos uoste.
2022 m. kovą buvo baigti naftos produktų krovai skirtos pirmos krantinės rekonstrukcijos I etapo darbai, kuriuos atliko UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“. Į šį projektą investuota daugiau kaip 25 mln. Eurų. Pirmo darbų etapo metu vietoj buvusio kranto tvirtinimo pastatyta nauja krantinė, kurios ilgis siekia daugiau kaip 235 m. Įgyvendinant projektą, prie krantinės išgilinta iki 17 m. Tai maksimalus siektinas gylis uoste.
„Užbaigus I etapą, naftos produktus kraunanti AB „Klaipėdos nafta“ gali priimti ir krauti nebe du, kaip buvo iki šiol, o tris tanklaivius vienu metu. Visiškai įgyvendinus projektą, nauja infrastruktūra leis užtikrinti didelės talpos tanklaivių krovą, o tai reiškia didesnį uosto patrauklumą, efektyvesnę logistinę grandinę krovinių siuntėjams. Pasiekus 17 metrų gylį prie krantinių, ateityje bus galima maksimaliai išnaudoti uosto parametrus“, – tada teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
KN savo ruožtu investavo į suprastruktūrą: naujų vamzdynų su valdymo armatūra įrengimą, elektros privedimą, apšvietimą, gaisro gesinimo ir kitas saugią naftos terminalo eksploataciją užtikrinančias sistemas. Taip pat bendrovė įsigijo ir sumontavo pažangiausią naftos produktų krovos įrangą Baltijos jūros regione, skirtą naftos produktų iš ir į tanklaivius krovai. Šia įranga galima vienu metu krauti iki penkių skirtingų rūšių produktų į vieną tanklaivį.
Šį pavasarį „Atvira Klaipėda“ skelbė, kad „KN Energies” dabar jau besivadinant bendrovė planuoja po pusantrų metų pradėti ir metilo alkoholio – metanolio krovą, o dar šiemet – ir panaudoto aliejaus krovą.
Naujas administracinis pastatas – rūke
Dar 2017-ųjų pabaigoje KN buvo užsakiusi naujo administracinio pastato statybos projekto priešprojektinių sprendinių galimybių studiją, kurioje nagrinėti trys architektūriniai variantai. Iš jų pasirinkta labiausiai priimtina architektūrinė koncepcija, kuria remiantis buvo skelbtas viešas konkursas teritorijų planavimui ir pastato projektavimo darbams. Jame iš viso dalyvavo šeši dalyviai.
Lygiai prieš penkerius metus KN pranešė, jog išsirinko naujo administracinio pastato projektuotojus – minėtą konkursą laimėjo jungtinės veiklos partneriai UAB „Eksploit“ ir Latvijos bendrovė „Nams“, įsipareigoję darbus atlikti už 145 tūkst. Eurų.
KN administracinį pastatą suplanavo statyti rekonstruojant Burių g. esančią 1993 m. statybos sporto salę. Pastaroji buvo nupirkta iš miesto už 673 tūkst. eurų, nes patenka į suskystintųjų gamtinių dujų stoties apsauginę zoną ir negali būti „naudojamas sporto ar kitai visuomeninei veiklai”.
KN tada tvirtino, kad administracinis pastatas, skirtas jos darbuotojams, šioje vietoje gali būti statomas, nes visi jie yra instruktuojami ir žino kaip elgtis incidentų ar avarijos atveju.
Tuo metinis KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius aiškino, kad prieš priimant sprendimą statyti nuosavą biurą, buvo svarstytos kelios alternatyvos. Pirma jų – rekonstruoti ir plėsti senąjį administracinį pastatą Burių g., tačiau, atsižvelgus į tai, kad 1959 m. statyto pastato nusidėvėjimo koeficientas aukštas, jo restauravimas atmestas kaip neperspektyvus. Taip pat nagrinėta galimybė išsinuomoti naują biuro pastatą Klaipėdoje. Šis pasirinkimas atmestas rinkoje neradus poreikius atitinkančio sprendinio bei įvertinus nuomos ir statybų alternatyvas ekonominiu požiūriu.
2020-ųjų vasarą buvo paviešinti parengti projektiniai pasiūlymai.
„Eksploit“ vizualizacija
„Pastato idėja – tūris, kuris išsilieja iš gamtos, bet kartu išlieka giminingas aplinkinių statinių tūriams, natūraliai, apvaliomis formomis užpildant funkcines ir vizualines erdves. Pastato tūrinė išraiška dinamiška, bet kartu ir minimalistiška, moderni apvalios formos stogo tūriu su elipsiniu atriumu. Projektuojamo pastato tūris savo forma kartoja šalia esančių talpyklų tūrius. Siekiant sujungti gamtinę ir industrinę aplinką, pastatas skaidomas vertikalių žaliuzių sistemos fasadu”, – savo siūlymą apibūdino UAB „Eksploit“ architektės Indrė Pažemeckienė, Rūta Piečytė, Agnė Motiejauskaitė ir Adrija Jastremskaitė.
Po trijų mėnesių KN paskelbė ieškanti šio pastato darbo projekto parengimo ir statybos rangovo. Visgi šis konkursas netrukus buvo nutrauktas.
„Sulaukėme didelio potencialių rangovų susidomėjimo. Tačiau atsižvelgiant į gautas potencialių tiekėjų užklausas, papildomai įvertinus tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei siekiant užtikrinti dar didesnę konkurenciją, nuspręsta nutraukti pirkimo procedūras ir skelbti naują pirkimą. Naują pirkimą planuojama skelbti maždaug po savaitės”, – informavo KN atstovai.
Tačiau vėliau stojo tyla.
„2020 metų rangovo konkursas pasibaigė nesulaukus priimtino pasiūlymo. Bendrovė nuolat vertina administracinių patalpų poreikius ir galimus sprendinius siekiant optimaliausių sprendimų. Šiuo metu konkrečių tolimesnių sprendimų nėra priimta“, – apie dabartinę situaciją ir šio projekto perspektyvas sako „KN Energies“ korporatyvinio valdymo direktorius Rytis Valūnas.
Šiuo metu dalis „KN Energies“ darbuotojų nuo 2022-ųjų pavasario yra įsikūrę išnuomotose patalpose J. Janonio g. 6B.
Aciu uz straipsni.
P.S Kaip supratau,”uosto” chebrule ka nori ta daro,palaipsniui(neteisetai) visa Klaipeda pavers(e) „uosto ZONA” !?