Girdžiu ir skaitau apie didžiulį susirūpinimą Klaipėdos kultūra, medikų atlygimus, transporto kamščius miesto gatvėse. Žurnalistai pluša, uždavinėja nepatogius klausimus politikams, pastarieji atsimušinėja gražiais pažadais ar būsimais dalykais. Tarytum siekiama padaryti Klaipėdą patrauklią, žinomą, gražią. Tačiau pamirštama, jog žmogus visų pirma turi būti gyvas, net norėdamas būti kultūringas.
Vytautas Valevičius
2010 metų spalį buvo viešai paskelbta, jog miestas tapo pasaulio Sveikų miestų judėjimo nariu. Buvo daug entuziazmo, patikinimų ir net veiksmų. Prabėgo kiek laiko, o dėmesio miestiečių sveikatinimui vis dar gerokai trūksta. Pabandysiu kiek išsamiau apžvelgti pagrindinius Klaipėdos miesto planavimo trūkumus sveikatos priežiūros dalyse. Galiu pateikti esamus strateginio planavimo dokumentus, bet tai būtų nuobodus darbas. Todėl bus svarstomi tie dalykai, kurių nėra tuose dokumentuose arba jie „nejuda“.
Nėra sveikatos strategijos
Pirmas dalykas, ko neturi Klaipėdos miesto savivaldybė, tai miesto sveikatos strategijos, kas daro nesuprantamas kai kuris esamas miesto planavimo dokumentų atskiras dalis. Jos tampa arba tuščiomis frazėmis, deklaracijomis arba visai nereikalingais pagražinimais.
Kas sudaro miesto sveikatos strategiją? Numatomos pagrindinės kryptys, po to kuriamas veiksmų planas, jas įgyvendinant, t. y. numatant įstaigas, žmones, lėšas ir t.t. Aišku, galima manyti, kad tokį darbą turi daryti Sveikatos ministerija, tačiau Klaipėda skiriasi nuo Kauno ar Vilniaus, Skuodo ar Balbieriškio. Vadinas, be jos pačios veiklos tokio darbo atlikti negalima.
Auga narkotikų poreikis
Kiekvienas miestas turi savo paties problemas. Vienuose daugiau taršos, todėl žmonės daugiau serga plaučių ligomis, kituose daug nesveikų produktų, todėl daugiau insultų bei infarktų. Klaipėda pradeda garsėti kaip narkotikų tranzito miestas, kuriame vis dažniau lieka dalis „krovinio“. Kodėl tai vyksta? Manau, jog ir todėl, kad auga narkotikų poreikis. Jei nebus paklausos, nebus ir pasiūlos. Vadinasi, būtina jau dabar sutelkti dėmesį į visas žinomas priemones narkotikų poreikiui riboti ir jų sukeliamai žalai mažinti. Tokią komisiją turi visi miestai, bet jos efektyvumas yra nežinomas. Kaip manoma, apie darbą reikia spręsti pagal pasiektą rezultatą. Bylų daug, mirusių dar daugiau… Ar to buvo siekta?
Gal ir nebūtina apimti visų problemų iš karto, bet vaikų ir jaunimo sveikata ir Klaipėdoje yra blogėjanti. Čia reikia pabrėžti bent tris: akių sveikata, virškinimo problemos, laikysena ir nutukimas. Nors žinomos priemonės tai įveikti, jos nenaudojamos. Kad ir kaip būtų keista, tačiau darnaus judumo programa gali reikšmingai sumažinti neigiamus dalykus, dėl kurių vaikai turi sveikatos problemų. Tiesa, čia man kyla nepopuliarus klausimas – ar turi miesto politikai ir valdininkai laukti nurodymų iš Vilniaus, ar sugebės pradėti patys?
Aš pabandžiau parodyti tik kelis miesto gerinimo tikslus: sveikesni gyventojai moka ir daugiau mokesčių, kviečia kitus čia būti, patys organizuojasi. Vadinasi, miesto merui tektų pavesti savivaldybės administracijai kartu su Klaipėdos universitetu parengti miesto Sveikatos strateginį planą ir pateikti jį gyventojams. Toliau beliktų jį įgyvendinti ir tapti veikiančiu pasaulinio Sveikų miestų judėjimo dalyviu.
Gal reikia keisti politikus? Gal biurokratus, kurie nemato pasaulio pasikeitimų?