„Pagrindinis tikslas – išsodinti žmones iš automobilių, bet ne prievarta, o taip, kad jiems būtų malonu tai daryti”, – teigia 84 400 eurų atsieisiančio Klaipėdos miesto darnaus judumo plano rengėjai.

Tačiau penktadienį jų pristatyta vizija ir veiksmų planas iki 2020 m. sulaukė negailestingos kai kurių Savivaldybės tarnautojų ir kitų pristatyme dalyvavusių specialistų kritikos ir net buvo pavadintas planu Vasiukams.

Ką piešia?

Šis planas, pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, yra rengiamas reaguojant į Susisiekimo ministerijos poziciją, kad tokių planų neturinčios savivaldybės negalės pretenduoti į Europos Sąjungos paramą transporto projektams. Klaipėdai šį planą rengia viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Civitta”, jungtinėje veikloje su MB „Pupa-strateginė urbanistika” ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Jų paslaugos miestui atsieis 84 400 eurų. Planas turi būti parengtas iki kitų metų rugpjūčio vidurio.

Pasak rengėjų, vizija ir veiksmų planas yra labai ambicingi, nes tik taip galima pasiekti pageidaujamus esminius pokyčius.

Numatoma, kad mieste turėtų funkcionuoti greitoji viešojo transporto linija šiaurė-pietūs. Tai galėtų būti arba greitieji autobusai, arba tramvajus.  Į tokią juostą net fiziškai negalėtų įvažiuoti kitos transporto priemonės.

Numatomos ir dar dvi vadinamosios „park and ride” aikštelės – viena prie arenos (atvykusiems į miestą Baltijos prospektu), trečioji – miesto pietuose.

Senamiestis regimas kaip pėsčiųjų, nulinio Co2 zona. Tokia zona esą turėtų būti ir Smiltynė, galbūt ten net reikėtų iš viso drausti eismą.

Dviračių dalinimosi sistemai reikia daugiau naujų stotelių; senamiestyje reikia pritaikyti grindinį judėjimo negalią turintiems žmonėms; reikia, kad A juostas nuolat stebėtų intelektinė sistema; Smiltynėje – autonominiai autobusiukai; reikia 75,5 km dviračių takų į priemiesčius; 120 elektrinių autobusų; išmaniosios, iškilios perėjos, įspėjančios vairuotojus apie pėsčiuosius; daugiau stacionarių greičio matuoklių – taip skamba dalis kitų pasiūlymų.

Anot plano rengėjų, Klaipėdoje reikia apie 400 rakinamų dviračių saugyklų kiemuose, 20 uždengtų saugyklų, kuriose tilptų po 50 vienetų dviračių pačiame mieste, dar apie 4 000 pavienių stovų, dviračių greitkelių Taikos prospekte, Tiltų, Herkaus Manto, Liepojos, Medelyno gatvėse, greito remonto stotelių. Esą ne tik rekreaciniuose maršrutuose reikia dviračių laikiklių autobusų išorėje – priekyje.

Vizijoje regimas ir mokyklinių autobusiukų projektas, kad surinktų pradinukus nuo namų durų ir išvežiotų juos po mokyklas.

Konstatuojama, kad visiems šiems apie 163 mln. eurų galintiems atsieiti projektams, ko gero, tektų skolintis.

Dar tik derins?

„Nežiūrėta ir nederinta su Savivaldybės planais, daug jau padaryta, kai kas braižoma visai kitaip. Keisti galima, jei tikrai kažkas būtina darniam judumui, bet nereikia prisirašyti to, ko mes nepadarysime. Surašytos net ne prioritetinės gatvės, planai neatitinka realybės. Kam, pavyzdžiui, prirašytas universitetas, Jūrų muziejus, psichiatrijos ligoninė? Apie skolinimą geriau nekalbėti, nes net Europos Komisija nerekomenduoja savivaldybėms skolintis. Apsilankykite „Klaipėdos keleiviniame transporte”, „Gatvių apšvietime”, pažiūrėkite, ką jie dėlioja, gal ką pakreipsite kita linkme. Jei norite realaus dokumento, jis turi būti įgyvendinamas”, –  išklausiusi pasiūlymus sakė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika pasisakė kur kas griežčiau.

„Visiškai nesuprantama vizija. Prie ko čia fontanas už 30 000 eurų, kai turime nesutvarkytą „Eurovelo” dviračių trasą Kuršių nerijoje,  o net nėra čia įtraukta? Kur vandens transportas? Juk yra puikūs „Smiltynės perkėlos” pasiūlymai. Koks čia darbus judumas, kai kalbama apie sankryžų rekonstrukciją? Universiteto tualetus gal reikėtų palikti ne darnaus judumo plane. Apie Bastionų tiltą nieko nekalbame.  Gaunasi košė, kuri duoda ne harmoniją, o disbalansą. Prioritetas, mano nuomone, turi būti dviračiai. Jei bus geri takai, dauguma pereis prie jų ir nereikės darnaus judumo tualetais ir fontanais spręsti”, – rėžė jis.

„Smiltynės perkėlos” vadovas Darius Butvydas irgi atkreipė dėmesį į tai, kad nors esame miestas, „turintis upę, Kuršių marias, nė žodžio nėra apie vandens transportą”.

„Smiltynę miestas mato kaip atgaivintą rekreacinę zoną, o jūs minite tik savavaldžius autobusiukus”, – sakė D. Butvydas.

Plano rengėjai tikino, kad vandens transportas buvo nagrinėtas, tačiau konstuota, kad privažiavimas prie Dangės užimtų labai daug laiko,  tad vandens transportas „paliktas tik rekreacijai”.

Kritikos negailėjo ir Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

„Tokių skaičių prirašyta, kaip Vasiukuose ir nerealu labai viskas. O čia apie kokius 220 milijonų kalba eina. Nežinote, kad Savivaldybės negali paskolų imti į kairę ir į dešinę. Planas nuo realybės per šviesmečius atitolęs. Reikėtų darbinį, realų planą kurti, o ne skirtą Vasiukams”, – sakė L. Dūda.

Architektas Edmundas Andrijauskas atkreipė dėmesį, kad greičio ribojimo kalneliams numatoma skirti 1 mln. eurų, nors kalneliai, anot jo, kaip tik užprogramuoja didesnį kiekį automobilių išmetamų dujų.

„Vairuotojai tokiu atveju kreipia dėmesį ne į pėstįjį, o kaip mašiną saugoti, kai kurios šalyse jų atsisako”, – teigė E. Andrijauskas.

Tačiau planuotojų atstovas tvirtino, kad jei projektuojami tinkami kalneliai – 5 metrų ilgio, 7 cm aukščio, su 2 metrų ilgio užvažiavimais, jie garantuoja sklandų važiavimą 50 km/h greičiu.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės planuojamo įgyvendinti POSSE projekto (tikslas – svarbiausiose miesto arterijose įgyvendinti žaliosios bangos principą) sprendiniai irgi nelabai dera su šiuo rengiamu planu.

Visgi Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė pabrėžė, kad reikia planuoti ir į ateitį, bet kartu pripažino, jog dabar pritrūko suderinamumo jau su daromais darbais ir jau numatytais, tad reikėtų planą tikslinti.

„Ta vizija visai neprasta, pasiderinkite su esamais planais, proveržio strategija. Kviečiu nuimti įkarščius, ir surasti maksimaliai įgyvendinimą variantą”, – teigė vicemeras A. Šulcas.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis savo ruožtu akcentavo, kad Strateginį savivaldybės planą galima keisti kasmet, bet planuoti darbus 2018 metams jau yra nerealu.

„Aš už realias ir strategines veiklas, kurios darytų pokyčius. Esminės investicijos yra į viešąjį transportą. Realiai autobusų yra 200, o planuojate tik 120. Pasižiūrėkite skaičius, reikia realiau pasiplanuoti. Intelektines priemones galima jau dabar įgyvendinti, nereikia greitųjų autobusų ar tramvajaus. Kam tie 5 autobusėliai, kai 85 procentai pradinukų į mokyklas nueina pėsčiomis? Tai visiškas nesusipratimas ir gaila pinigų. Atsisakykime kažkokių neaiškių idėjų fiks, orientuokitės į esminius sprendimus”, – sakė G. Neniškis.

Savo ruožtu UAB „Sweco Lietuva”, rengiančios Neringos savivaldybės darnaus judumo planą, atstovas akcentavo, kad reikėtų įvertinti ir susisiekimą su Neringa, nes neringiškiams Klaipėda yra neišvengiamas susisiekimo taškas, per kurį dažniausiai vykstama automobiliais. Anot jo, Neringos pageidavimai yra neįgyvendinami be Klaipėdos sprendinių.

Taip pat kai kurie pristatymo dalyviai pastebėjo, kad planuotojai remiasi keistais skaičiais ir faktais. Pavyzdžiui, įvardijama, kad viena informacinė švieslentė kainuoja apie 46 tūkst. eurų, vienas autobusiukas mokiniams – 8 000, o A juostą siūlo įrengti net J. Janonio gatvėje…

„Dabartinis variantas yra pastatytas ant ambicingos vizijos. Čia yra tik pirmasis susirinkimas, kai kalbame apie veiksmų planą. Dar iš tiesų reikia susėsti pakalbėti su skyrių vadovais”, – baigiantis pristatymui pripažino plano rengėjai.