P0

Politikų tribūna

Nina Puteikienė: “Dėl uosto ateities vyriausybė derėsis su… liberalais?” (8)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2017-12-06


Ar žinote, kad Klaipėdos uosto plėtros plane numatyta įrengiant išorinį giliavandenį uostą sunaikinti Melnragės gyvenvietę, užbetonuoti Kuršių neriją, pietinę miesto dalį paversti uosto pramonės zona sujungiant LEZ su uostu, paukščių rojumi vadinamoje Kiaulės nugaroje, užpylus marių akvatoriją, įrengti uosto krantinėmis?

Martyno Vainoriaus nuotr.

Paradoksas: visa tai daroma Lietuvą valdant partijai, kurios pavadinime yra žodis „žalieji“. Nors sprendžiami labai svarbūs ir ekonominės, ir gamtinės Lietuvos ateities klausimai, tačiau žiniasklaidoje apie tai – kurtinanti tyla. Kertamų medžių Lietuvos miestuose problema nesudaro nė vienos šimtosios procento uosto plėtros keliamos grėsmės gamtai ir aplinkai. Akivaizdu, kad valdžia ir toliau įsivaizduoja Lietuvą tik kaip gerai veikiančią UAB. Pakankamai primityvų, keliantį vieną uždavinį – kaip lengviausiu būdu daugiau uždirbti. Beje, neatlikus jokios kaštų-naudos analizės.

Žiūrint iš Vilniaus jūros kryptimi, viskas atrodo labai romantiškai. Net meras – liberalas. Na, ir kas, kad jis priklauso tai partijai, kuriai buvo pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje dėl papirkimo, prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Tačiau jis groja trimitu, pakimusiu balsu romantiškai ir seksualiai dainuoja „What a wonderfull world…“. Šiai trelei netrukdo paraleliai refrenu skambanti valdančiosios partijos lyderio Ramūno Karbauskio ištarmė, kad Liberalų sąjūdžio atstovai turėtų pasitraukti iš visų savo užimamų postų.

Į įstatymus nusivalytos kojos?

Tiesą sakant, derybas premjeras su „klaipėdiečiais“ jau yra pradėjęs: rugpjūčio 8 d. susisiekimo ministro įsakymu būtent V. Grubliauskas patvirtinamas KVJUD valdybos nariu. Nežiūrint į tai, kad jis yra vienas Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderių, kad KVJUD dosniai remia mero šeimos džiazo festivalį (nors Uosto įstatymas paramą teikti draudžia, bet tai pridengiama pavadinant reklama), kad namas, kuriame gyvena mero šeima, yra būtent toje teritorijoje, į kurią Melnragėje pretenduoja besiplečiantis uostas. Nežiūrint į tai, kad skirti politikus į valstybės ir savivaldybių įmonių valdybas draudžia įstatymas. Nežiūrint į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, balsavusiai už sprendimą, kas turėtų atstovauti savivaldybę uosto valdyboje, buvo pateiktas V. Grubliausko sekretoriaus Modesto Vitkaus (liberalo) aiškinamasis raštas, kuriame nutylėta, kad Susisiekimo ministerija prašo savivaldybei atstovauti būtent valstybės tarnautojo.

Beje, iš šios ministerijos nesulaukiau nei dokumentų, nei paaiškinimo, kodėl pažeistas įstatymas. O V. Grubliauskas savo ruožtu pažeidė dar vieną įstatymą: deklaravo savo interesus tik po „Balticum“ televizijos reportažo, pavėluodamas daugiau nei mėnesį.

Prisiminusi neseną istorija, kai VTEK pripažino, kad buvusi Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Ligita Girskienė pažeidė Privačiųjų ir viešųjų interesų valstybės tarnyboje įstatymą, kai ji įsteigė savo įmonę ir deklaravo tai tik praėjus dviem savaitėms, ir dar nepasibaigus tyrimui atsistatydino iš tarybos marių, išsiunčiau medžiagą apie V. Grubliausko interesų džiazą VTEK ir paprašiau pradėti tyrimą.

VTEK atsisakė pradėti, motyvuodama tuo, kad pradeda tyrimą tik tada, kai pateikiama … pagrįsta informacija. Kaip supratau iš VTEK rašto, ši komisija nemano, kad informacija KVJUD oficialioje ataskaitoje apie reklamos projektus ar Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje, ar Pilies džiazo festivalio svetainėje apie rėmėjus yra patikima.

Tokiu atveju, VTEK turėtų pranešti apie KVJUD ataskaitą FNTT ar bent Valstybės kontrolei, o apie Grubliauskienės festivalio finansavimą – Mokesčių inspekcijai.

Sprendimą paskirti V. Grubliauską KVJUD valdybos nariu, kaip beprecedentį, prieštaraujantį Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare kitąmet Lietuva taip pat pretenduoja tapti, rekomendacijoms ir sukeliantį interesų konflikto riziką, įvertino asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius.

„V. Grubliauskas yra vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių ir Klaipėdos miesto meras. Šiuo atveju jam gali kilti interesų konfliktų tiek kaip merui, tiek kaip politinės partijos vienam iš lyderių, nes jam tikrai gali būti sudėtinga pirmiausia atstovauti uosto direkcijos interesams, kas ir yra pirminė valdybos nario pareiga“, – BNS teigė R. Ambrazevičius.

Ar betonuosim Kuršių nerijos krantus?

Pati gyvenau Vilniuje, todėl žinau, kad iš tokio tolio jūra atrodo romantiška, o uostas – mistinis. Todėl tik maža dalis Lietuvoje suvokia, kas ir kaip iš tiesų vyksta toje 28 kilometrų Kuršių marių pakrantės atkarpoje.

Beje, ir dabar mistiškai skambantys uosto milijonai mūsų visų nešildo: pagal specialų Uosto įstatymą, jie naudojami tik uosto išlaikymui bei plėtrai. Dar – neteisėtam Džiazo festivalio rėmimui.

Įgyvendinant ambicingą, pavojingą ir kažin, ar ekonomiškai pagrįstą maksimalios uosto plėtros planą, uostas išaugtų keliagubai: jam reikalingos sausumos teritorijos formuojamos tiek pietinėje uosto dalyje – Kuršių marių akvatorijos sąskaita, tiek šiaurinėje dalyje – Baltijos jūros priekrantėje. Jame numatyta išorinio uosto statyba, sunaikinanti dalį Melnragės, o jo poveikis visai rekreacinei zonai iki pat Palangos apskritai gali turėti pražūtingą įtaką.

Pietinė miesto dalis taip pat numatoma paaukoti uostui. Klaipėdos pietiečių gyvenimas iš esmės uždaromos uoste tarp LEZ ir Dumpių sąvartyno. Kažin, ar Vilniuje kas suvokė, kad pagal šį uosto plėtros scenarijų bus užpiltos marios tarp Klaipėdos ir Kiaulės nugaros, ten įrengiant krantines. Didžiakrūviams laivams bus išgilinta likusi įplauka tarp Kuršių nerijos ir Kiaulės nugaros. Ekspertų teigimu, tai sukels Kuršių nerijos krantų eroziją. Tada nieko kito nebeliks, kaip užbetonuoti Kuršių nerijos krantus, siekiant išgelbėti pačia neriją. UNESCO saugomą teritoriją. Uosto teritorija apims ir vandenvietę iki pat Vilhelmo kanalo.

Beje, įdomų pasiansą uosto atžvilgiu sudėliojo Klaipėdą valdantys liberalai: tarybos dauguma nubalsavo už uosto plėtrą pietinėje miesto dalyje, duodama aiškų signalą, kad jų rinkėjas ten negyvena. Tuo pačiu aiškiai parodė pasipriešinimą giliavandeniam uostui Melnragėje. Ir tuo pat metu ties Melnrage įrenginėja uostui reikalingą infrastruktūrą: turbo sankryžą, du kartus praplatina kelią, vedantį link Girulių geležinkelio, taip iškirsdami rekreacinį mišką. Liberalai žaidžia cinišką žaidimą, manipuliuodami bendruomenėmis. O iš esmės galios grupėse yra jau dėl visko susitarta – Klaipėda pasmerkta ketvirtajam uosto plėtros variantui.

Iškalbingas faktas: dėl bus deramasi su kiekvienu melnragiškiu atskirai. Na, kaip matom, melnragiškis Grubliauskas jau derybas pradėjo.

Uosto ekspansija radikaliai pakeis Klaipėdą

Kaip teigia patys uosto plėtros koncepcijos kūrėjai, tokia uosto ekspansija radikaliai pakeistų miestą, sunaikintų jo žavesį, grožį ir darną su gamta. Dabar dominuojantis gamtinis kraštovaizdis virs intensyviai urbanizuotų pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipo teritorijų miestovaizdžiu. Koncepcijos autoriai teigia: „Uosto bei Klaipėdos miesto šiaurinėje ir pietinėje dalyje būtų suformuotos naujos, intensyviai technogeninei veiklai skirtos sausumos teritorijos, hidrotechninių apsauginių statinių (molų, bunų) kompleksai, nauji susisiekimo infrastruktūros – kelių ir geležinkelių – koridoriai, susisiekimo infrastruktūros objektai(viadukai, estakados, pervažos ir pan.). Šių kompleksų ir objektų atsiradimas turėtų ženklią įtaką ir gretimų Klaipėdos miesto teritorijų urbanistinei raidai, nes naujai suformuotoms teritorijoms suteikus infrastruktūros plėtros prioritetą, greta esančiose teritorijoje galėtų būti plėtojamos tik tos veiklos, kurioms nekeliami aukšti visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai. Dėl šios priežasties gretimos miesto teritorijos taptų ne tokios patrauklios visuomeninės veiklos, ypač susijusios su sveikatos apsaugos ir švietimo sritimi, plėtojimui, gyvenamosios funkcijos vystymui, rekreacijai ir poilsiui.“

Miesto centras atiduotas taršiai uosto krovai

Įgyvendinant šį uosto plėtros planą intensyvės uosto krova ir pačiame miesto centre. Sunku net įsivaizduoti, kad Vitės mokykla yra tik už keleto metrų nuo vienos didžiausių uosto įmonės – KLASCO, vykdančios itin intensyvią krovą. Mokyklą nuo įmonės riboja tik tvora, be jokios apsaugos zonos.

Šiemet, neapsikentę šios įmonės taršos, sukilo to rajono gyventojai: atviru būdu kraunant neaiškaus metalo drožles, pasiekusias uostą iš Rytų, juodos dulkės padengė ne tik žolę, bet ir palanges, ir vaikų lovytes. KVJUD tvirtina, kad negali daryti įtakos įmonių veiklai, nes tik… nuomoja krantines. Sutartys su uosto bendrovėmis yra nerevizuotos dvidešimt metų, juose nėra ekologinių, taršos saugiklių.

Kitos, pačiame centre esančios įmonės – BEGA – tarša taip pat ne kartą yra fiksuota gyventojų. Tačiau miestas net leido statyti naujus gyvenamuosius namus šios įmonės apsaugos zonoje.

Vakarų Europoje yra aiški tendencija miesto centruose vystyti ne taršią pramonę, o rekreacines paslaugas, kurios ne tik sudaro geresnes gyvenimo sąlygas vietos gyventojams, bet ir yra itin patrauklios turizmo vystymui. Pinigus galima uždirbti ne tik kraunant radioaktyvų metalą, bet ir įrengiant disneilendus, Koperniko centrus, SPA ir muziejus.

Beje, jeigu miestas vystytų ne tik uostą, bet ir tokio pobūdžio verslus, šansą išlikti turėtų ir Klaipėdos universitetas, nes atsirastų paklausa jo rengiamiems ne tik tiksliųjų mokslų specialistams.

O kalbant apie valstybę, blogiausia yra tai, kad nėra aiškiai ir artikuliuotai aukščiausiu lygiu sutarta dėl prioritetų, kas svarbu: ar svarbu bet kokia kaina vystyti šiandien nešančius pelną verslus, ar svarbu išsaugoti tai, ką turime gražaus, unikalaus ir nesuniokoti gamtinių resursų vystant primityvų krovos verslą, o investuoti į minkštuosius verslus, turizmo paslaugų plėtrą.

Klaipėda, būdama ant Baltijos kranto, vis dar neturi nei baseino su jūros vandeniu, nei tokio SPA, nei vandens pramogų parko. Be Lietuvos jūrų muziejaus nėra daugiau tokio lygio pažintinių-pramoginių traukos centrų.

Didžiausia problema ta, kad pats uostas yra nemodernizuotas, jo krantinės naudojamos neefektyviai. Todėl užuot planavus ekspansiją į gamtą, reiktų rengti planą B – modernizacijos, automatizavimo ir efektyvaus jau dabar užimamų krantinių panaudojimo.

Grubliauskas atstovaus savo žmonai, trobai ir partijai?

Visas uosto vystymo planas grįstas vien optimistinėmis prognozėmis, kad krova kasmet augs, nepatirdama krizių, ir sklandančiomis kalbomis, kad išorinį uostą statys kinai, nes jie ir bus pagrindiniai jo naudotojai. Šioje vietoje atsiranda ir tam tikrų geopolitinių nuogąstavimų: šalia turint rusišką mešką, į vidų įsileidžiam jos draugą drakoną?

Klaipėdos uosto įmonėse jau dabar dirba keli šimtai kinų ir ukrainiečių darbininkų, nes klaipėdiečių netenkina užmokestis ir darbo sąlygos.

Uosto plėtros koncepcija akivaizdžiai ekonomistinė, nenagrinėjanti jos įgyvendinimo padarinių: gamtos suniokojimo, taršos padidėjimo, poveikio fizinei ir emocinei klaipėdiečių sveikatai, miesto patrauklumo kritimo, turizmo mažėjimo. Koncepcijoje nėra jokių darnos požymių. Tai koncepcija, sunaikinanti Klaipėdos galimybes tapti subalansuotu pramonės ir turizmo miestu, esminius akcentus, gražiausias teritorijas atiduodant būtent agresyviai uosto veiklai.

Parengus tokį Klaipėdos sunaikinimo planą, išmetama skambi premjero frazė: „derėsiuosi su kiekvienu klaipėdiečiu“. Visiems klaipėdiečiams, ir be abejo, savo – Liberalų partijai, ir be abejo – savo žmonai, ir be abejo – savo trobai, – atstovaus Vytautas Grubliauskas. Vytautas Grubliauskas padarys viską, kad jo partijos, jo asmeninė gerovė ir sotus šeimos gyvenimas būtų užtikrintas.


    2017-12-06

    8 komentarai “Nina Puteikienė: “Dėl uosto ateities vyriausybė derėsis su… liberalais?””

    1. AvatarMelnragiske (IP: 86.38.184.170)

      Saunuole Nina Puteikiene,kalbu ir gandu buvo ir yra daug bet tik dabar perskaiciusi Jusu issamu,detalizuota straipsni pagaliau susidariau pilna vaizda, kas laukia Klaipedos ir tokiu graziu gamtos kampeliu UNESCO saugomos nerijos, Melnrages, Giruliu, Karkles . Politikai atsipeikekite, kur jusu ATSAKOMYBE pries Lietuva, jos zmogu. Fantazuokite savo kieme, isorinio uosto vieta yra tik Butinge, pinigai tai tik popiereliai, o atsakyti turesite personaliai uz padetus savo parasus, sunaikinant Baitijos juros pakrante. Dekoju atvira Klaipeda.lt,

    2. AvatarGintaras (IP: 188.69.194.109)

      Politizuotas, persmelktas isterijos, asmeniškumų ir su išankstinėmis nuostatomis straipsnis. Manipuliacijos a le “bendruomenės ir visų klaipėdiečių” nuomone liejasi laisvai… Dėl svarbių Klaipėdai sprendimų būtina tartis ir derėtis, ieškoti optimalių problemų sprendimo būdų, tačiau ne politiškai trubadūrišku būdu (įrodinėjant SAVO tiesą) o konstruktyviai ir korektiškai. Deja, p. Nina – Jums tai nesuprantama. Nėra lengviau pakilti ant populizmo bangos kaip visus kalant prie sienos, kritikuojant, kaltinant būtom ir nebūtom nuodėmėm ir…… nieko konkrečiai nesiūlant. Šnekėjimas ir populistinių straipsnių rašymas nėra darbas klaipėdiečių labui. Etatiniai mitinguotojai ir skundų rašytojai taip pat neprisideda prie uosto ir miesto santarvės pamatų statymo. Gal jau laikas pradėti dirbti Klaipėdai – moderniam, laisvam, urbanizuotam uostui ir miestui, kuriame būtų gera gyventi ir dirbti?

    3. AvatarDonaldas (IP: 149.254.235.4)

      Ta apimama teritorija isivaizduoti nera sunku, bet ar butu galima pamatyti ateities plana kur nors internete?

    4. AvatarAnonimas (IP: 212.59.13.113)

      Nesu nei liberalų nei mero gerbėjas, bet jau labai nemalonu skaityti nuolatines “razborkes” ir vienpusį varymą…. Ir viskas blogai, blogai, blogai, viskas netinka ir atrodo kad tik ponia Puteikienė žino kaip reikia geriausiai. Sutinku kad liberalai nieko gero, bet taip pat suprantu kad miestui reikia vystytis ir augti, normalu ir natūralu kad uostas jo variklis. Aišku uostas plėsdamasis turi investuoti į miestą, o miestas turi reikalauti kad verslas neužkrautu miesto papildomom naštom, kaip yra dabar su naujuoju terminalu į kurį persikraustė visos dfds linijos ir po kelto atvykimo baisu kas dedasi baltijos pr. . Klaipėda be uosto bus miręs kaimelis, tą reikia pripažinti, leisdami jam augti ir vystytis ir investuoti į miestą, augsime visi, miestas bus gyvas. Tik čia reikia išminties ir jautrumo, reikia atstovėti miesto interesus, o meras kartais atrodo kaip be dviejų apvalių tarp kojų…

      • AvatarN. Puteikienė (IP: 78.57.199.179)

        Kaip bebūtų keistas, savo komentare, nepaisant įžangos, dėstote labai panašias mintis, kaip aš straipsnyje. Tikriausiai esminė straipsnio atsiradimo priežastis – jokios diskusijos, derinimo su bendruomene, mokslininkų nuomonės apie šį tikrai dabar svarbiausią Lietuvos projektą. Jūs akcentuojate ir kitą labai didelę bėdą, kad miestas be uosto nesivystys, tuo pačiu konstatuodamas, kad miestą valdantieji nesugeba jo plėtoti it stiprinti. Tai rodo, kad nieko nėra pas tuos ne tik tarp kojų, bet ir tarp ausų – parengta miesto vystymo koncepcija – tik veidrodinis uosto plėtros koncepcijos atspindys. Kad miestas nesivysto kaip sociokultūrinis darinys rodo tai, kad jam nebereikalingas universitetas – yra poreikis tik su suostu susijusioms profesijoms, o kitos, ypač humanitarinės – čia vietos nėra. O juk pramoniniame mieste, siūlančiame tik aukštą pragyvenimo, o ne gyvenimo lygį, žmonės gyventi nenori. O kalbant apie tai, ką Jūs vadinate “razborkėmis” – atsakymas yra klasikinis: teisė negimsta iš neteisės. O įstatymai tam ir buvo sukurti, kad užtikrintų mūsų saugumą. Fizinį, finansinį ir psichologinį.

    5. AvatarKskis (IP: 88.119.39.225)

      Vienareikšmiškai-uostas turi plėstis.Melnaragės bendruomenė kelia bangas vien dėl savo interesų.Pietinis rajonas kaip visada nieko nežino, todėl juos kaip visada apmaus.Ir bus 4 variantas.Kas buvo aišku jau iš pat pradžių.Jeigu norėtumėte būti tikrai naudinga Klaipėdos visuomenei, imtumėtės kovoti dėl saugiklių.Saugiklių įgaliojančių uosto verslą/jis tik iš dalies valstybinis/griežtai laikytis Orchuso konvencijos nuostatų, t.y.vykdant plėtrą užtikrinti miesto gyventojų gerbūvį ir sveiką-tinkamą gyvenimui infrastruktūrą, daryti viską iki smulkmenų pavyzdingai, nesistengiant /kaip pas mus įprasta/nusukti-nukombinuoti-sutaupyti firmai-susiveikti sau.Apie tai dabar reikia galvoti ir su teisėtvarkos pagalba sudaryti viešą interesą saugančias rimtas veiksmų sutartis ,,uostas- miestas”

      • AvatarN. Puteikienė (IP: 78.57.199.179)

        Tai ketvirtas variantas apima plėtrą per visą Klaipėdą: nuo išorinio uosto iki Vilhelmo kanalo. Orhuso konvenciją privalo taikyti būtent dabar, kai priimami visai Lietuvai sprendimai. Būtina mokslininkų nuomonė, poveikio gamtai, aplinkai vertinimas, derinimas su bendruomenė, pagaliau – kaštų -naudos analizė. Viso to dabar nėra. Nėra dialogo. Yra gigantomaniški sprendimai ir jų “viešinimas” per užsakytus intervus ir straipsnius.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt