Tuo metu, kai virtualiojoje erdvėje tarp šalies gyventojų vyksta nuožmi kova, ginčijantis, kuri šalies kalėdinė eglė – Vilniaus, kuri esą jau pripažinta gražiausia Europoje, ar jai iššūkį metęs Širvintų Pinskuvienės angelas yra gražesnė, uostamiestyje – jokių eglių karų. Uostamiestyje ramu kaip per pakasynas.

Tiesa, klaipėdiečiai džiaugiasi unikaliąja Aidos Pečeliūnienės prakartėle – Jeruzalės istorija – ir nesuka sau galvos dėl to, kad vos kelių šimtų metrų atstumu viena nuo kitos mūsų mieste puikuojasi dvi didelės ir viena už kitą gražesnės (?) Kalėdų eglės.

Ai, bet juk visai ne taip ketinau pradėti! Norėjau pradėti štai kaip.

Įsivaizduokite, kad jūs esate rokiškėnas (kupiškėnas, varėniškis, balbieriškis), pirmą kartą savo gyvenime su šeimyna atvykęs į šalies uostamiestį šiuo gražiu prieškalėdiniu laikotarpiu.

Iš autobusų stoties sėdę į visuomeninį transportą, jau po kelių minučių jūs atsidursite Atgimimo aikštėje, kur puikuojasi auksu žėrinti eglutė, padabinta žuvimis. Ir labai krikščioniška, ir labai  klaipėdietiška. Net neabejoju, jog pamatę šią 20 metrų aukščio, net iš 3400 auksinių eglišakių sukurtą kalėdinį stebuklą, jūs būsite tikri, kad tai ir yra svarbiausioji, pagrindinė Klaipėdos miesto eglė, nes ji stovi iš visų pusių gerai visiems matomoje vietoje, o ir pati aikštė gana įspūdingai papuošta šviečiančiais burbulais.

Iš kur jums, rokiškėnui (kupiškėnui, varėniškui, balbieriškui), žinoti, kad ši auksinė eglutė – tik tarp kitko, arba, kaip dabar madinga sakyti – nė prie ko? Iš kur jums žinoti, kad svarbiausioji ir pagrindinė miesto eglė stovi visai kitoje vietoje – senamiesčio širdyje, Teatro aikštėje ir kad ji jums, Klaipėdos nepažįstančiam žmogui, nėra taip jau paprastai ir lengvai surandama?

Bet, ko gero, jums, rokiškėnui (kupiškėnui, varėniškui, balbieriškui), už šį faktą dar įdomiau bus sužinoti, jog prieš jūsų akis žėrinti auksinė eglutė yra netgi labai ir labai prie ko, mat dosnieji Klaipėdos miesto valdžios žmonės iš visų miestiečių suneštų pinigų, t. y. iš miesto biudžeto ne svarbiausiajai ir ne pagrindinei Kalėdų miesto eglei atseikėjo beveik 40 000, t. y. 37 510 eurų. Kitaip tariant, ne kažin kiek mažiau, nei šalies sostinė sugebėjo papuošti savo gražiąją, jau visoje Europoje išgarsėjusią žaliaskarę.

Kadangi jau mūsų pažįstamo rokiškėno (kupiškėno, varėniškio, balbieriškio) šeimos giminės, žinoma, gyvena miegamuosiuose rajonuose, todėl aukštaičiai, pasigrožėję brangiąja ne pagrindine mieste egle, prie jos nusifotografavę ir asmenukėmis pasidalinę feisbuke, patrauks ieškoti savo gentainių pietų kryptimi. Ir koks turėtų būti iš kito Lietuvos krašto atvykusių svečių nusivylimas, pamačius, kad trečiasis pagal dydį mūsų šalies miestas, vos jiems pravažiavus „Akropolį“, tampa visai nepanašus į Kalėdų švenčių laukiantį didmiestį, o labiau primena pilką, niūrią, didelio kaimo gyvenvietę. Nors, kaip oficialiai skelbiama, beveik keturis kartus už Vilnių mažesnis uostamiestis miesto papuošimui skyrė ne ką mažesnę sumą, nei šalies sostinė – netoli 300 000 eurų. Vilnių jos valdžia sugebėjo papuošti už 303 000 eurų, nors jis be įspūdingosios Katedros aikštės eglės irgi turi ir antrąją Rotušės aikštėje.

Ir vargu ar rokiškėnui (kupiškėnui, varėniškui, balbieriškui) jo giminės sugebės logiškai paaiškinti, kam vos kiek daugiau nei 150 000 gyventojų besurenkančiam miesteliui reikalingos dvi kalėdinės eglės, vieną iš kurių apsukrieji verslininkai sugebėjo už auksinę kainą įsiūlyti pinigų neskaičiuojantiems valdžios klerkams, užuot tuos pinigus skyrus visam miestui, o ne tik jo centrui papuošti…

Vietoj P. S.

Jei būtų mano valia, miesto pagrindinę eglę įkurdinčiau ne Teatro, o Atgimimo aikštėje. Kaip parodė šių metų eglutės įžiebimo ceremonija,  Teatro aikštė tam yra per maža ir per uždara: daugybė žmonių su mažais vaikais, net vežimėliais tiesiog užkimšo siauras  senamiesčio gatveles ir jose įstrigo. Dėl to dalis žmonių ne tik nematė, kas vyksta aikštėje, bet ir laikinai tapo minios įkaitais.  Teatro a. , subjektyviu pastebėjimu, yra labiau tinkama tokiems mažiems, jaukiems projektams, kaip minėtoji A. Pečeliūnienės kompozicija – prakartėlė.

O Atgimimo aikštė yra erdvi, atvira, didelė, gerai matoma iš trijų pusių –  ir nuo Dangės krantinių, ir nuo Biržos tilto, ir iš Herkaus Manto bei kitų šalia esančių gatvių. Eglutės įžiebimo metu trumpam sustabdžius eismą Tiltų ir Danės gatvėse, ceremoniją čia būtų kur kas patogiau stebėti ir ją pamatytų daugiau miestiečių.