Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos (LJKKA) viceprezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalas vadovas Vaidotas Šileika siūlo įvertinti galimybę peržiūrėti Klaipėdos uoste linijinių konteinerių ir ro-ro laivams taikomas rinkliavas.

Tokį pasiūlymą jis pateikė penktadienį vykusio Uosto tarybos posėdžio metu. Teigiama, kad planuojama paruošti Klaipėdos uosto konkurencingumo vertinimo studija atsakys ir į šį klausimą.

Teigiama, kad bazinės rinkliavos Baltijos šalių uostuose panašios, bet taikymo metodika skiriasi. Martyno Vainoriaus nuotr.

Skiriasi kelis kartus

„Nors tarifai Klaipėdos uoste nedidėja, tačiau klientai juos nuolat lygina su Ryga ir Talinu. Turime įrodymų, kad jie skiriasi iki dviejų kartų. Bazinės rinkliavos panašios, bet taikymo metodika skiriasi. Klaipėdoje nuolaida priskiriama konkrečiam laivui, o Ryga duoda nuolaidas linijai. Tad sakoma, kad tranzitiniams kroviniams kaimynai patrauklesni”, – sakė V. Šileika.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika akcentavo, kad Latvijoje rinkliavas reguliuoja uostai, o ne ministerija.

„Pas mus 14 000, o Ventspilyje naujam laivui – tik 4500 eurų”, – vieną iš pavyzdžių nurodė jis.

Vaidotas Šileika pateikė pavyzdį, kad kompanijos „Maersk” laivai šiemet į Klaipėdą atplaukė 100 kartų  – iš viso buvo 21 skirtingas laivas, tad nuolaidas gavo tik du.

„O galėtų būti ir 150 laivų, jei bus palankios sąlygos. Ypač pralošiame dėl mažų partijų krovinių. Aišku, tai yra ne vienos dienos klausimas, reikia įvertinti ar nesumažėtų Uosto direkcijos pajamos. Tačiau yra galimybė turėti daugiau laivų, būti patrauklesniais regione. Galima dalį keliais vežamų krovinių patraukti į laivus. Direkcija, manau, kad gautų tas pačias pajamas iš daugiau laivų. Reikėtų parengti konkurencingumo studiją. Jei norime išlikti patrauklūs, reikia galvoti ir daryti”, – teigė V. Šileika.

„Klaipėdos Smeltės” vadovas Rimantas Juška antrino, kad MSC nė karto nepasinaudojo nuolaidomis, nors šiemet turėjo daugiau nei 50 užėjimų.

„Tai problemėlė, į kurią reikėtų atsižvelgti. Konkurencingumo studijos paregimas užimtų 2018 metus. Reikėtų gal kokią programėlę, kad greičiau”, – sakė R. Juška.

V. Šileika taip pat teigė, kad ro-ro rinkliavos dabar yra patrauklios rinkliavos „DFDS Seaways”, bet neskatina ateiti naujų linijų. Tačiau reaguodamas į tai „DFDS Seaways” vadovas Jonas Nazarovas teigė, kad rinkliavos „nėra kliūtis, kuri apsprendžia užėjimą”.

„Visi uostai, kur užeiname, skaitome, kad jų rinkliavos patrauklios. Jei rinkliavos bus dar patrauklesnės, mes mielai”, – teigė jis.

Skatinti SGD

V. Šileika taip pat mano, kad mažesnėmis rinkliavomis į Klaipėdą reikėtų vilioti ir SGD varomus laivus.

„Galėtume juos bunkeriuoti. Roterdamas taiko 20 procentų nuolaidą tokiems laivams, o jie ten užsipildo SGD, gauna papildomą nuolaidą. Tai būtų naudinga ir mums, kaip dujų vartotojams, nes mažintų terminalo išlaikymo išlaidas”, – sakė V. Šileika.

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas teigė, kad rinkliavas reikia peržiūrėti kas kelerius metus.

„Šiandien atsirado porą aktualių klausimų. SGD reikia palaikyti, be to, kasdien Baltijos jūroje yra apie 900 laivų, kurie trumpesni nei 100 metrų, užsiimantys nedidelėmis partijomis. Padarius nuolaidas, juos būtų galima pritraukti, bet reikia išanalizuoti”, – teigė profesorius.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad jau lygiai metai, kaip SGD varomų laivų klausimas yra aptartas viską su „Klaipėdos nafta”.

„Jei yra naujos indikacijos, net ir nepadarius studijos galima plėsti”, – sakė jis.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka  teigė, kad nuolaidos alternatyvų kurą naudojantiems laivams turėtų būti terminuotos, nes jų daugės artėjant terminui, kai visose pasaulio jūrose įsigalios nauji ekologiniai reikalavimai.

Kad reikia skatinti alternatyvaus kuro rūšis mano ir Uosto tarybos posėdyje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Ekologiniai dalykai labai svarbu miestui”, – teigė jis.

Asociacija nori plačiau

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža išreiškė įsitikinimą, kad „reikia vertinti viską, ne tik linijinę laivybą”.

Jūrų krovinių kompanijos „Bega” valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarkis taip pat pareiškė, kad „yra ne vien ro-ro ir linijiniai laivai”.

„Jei per anksti išausime, kitos kompanijos gali padaryti kitokias išvadas”, – teigė jis.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas, Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas teigė, kad prie rinkliavų keitimo „reikia eiti labai atsargiai”.

„Dabartinė sistema nebloga, staigių judesių nereikia daryti. Asociacija palaiko pasiūlymą, kad pirma reikia atlikti studiją”, – sakė jis.

Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas informavo, kad dar laukiama įvertinimų dėl užduočių ketinamai rengti studijai „Klaipėdos uosto konkurencingumo vertinimas” ir artimiausiu metu jau bus skelbiamas viešojo pirkimo konkursas.

„Mes ruošiamės vertinti įvairius laivų tipus ir krovinius, taip pat galime pridėti kurą. Sudarysime priežiūros komitetą ir raginame dalyvauti”, – krovos kompanijų atstovams sakė jis.