Ar Klaipėda nuties raudoną kilimą investicijoms?

Svarbu, Temos

„Jei kilimas veda į niekur, tik jūs juo ir vaikščiosite”, – pirmadienį Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) surengtos diskusijos apie Klaipėdos investicinę aplinką „Kur tas raudonas kilimas?“ metu sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Anot jo, raktas į Klaipėdos ir jos regiono ateitį yra universitetas. Jei jis ir visa likusi švietimo sistema neužtikrins reikiamos kvalifikuotos darbo jėgos, konkuruoti su Kauno-Vilniaus dvipoliu bus itin sunku ir Klaipėda gali tiesiog nudreifuoti žemyn.

Klaipėdiečiai investuos ir į Indiją

KPA prezidentas, Vakarų medienos grupės (VMG) generalinis direktorius Viktoras Adomaitis diskusijos metu pristatė šios bendrovės investavimo patirtį ir Rytuose, ir Vakaruose.

Vakarų medienos grupė prie Klaipėdos rajone, oro uosto teritorijoje, planuoja 200 mln. eurų investiciją – statys fabrikų kompleksą, kuriame darbuosis 600 žmonių. „Deja, niekaip nerandam eilutės, kur mums valstybė padės”, – sako grupės, turinčios investavimo patirties ir Vakaruose, ir Rytuose, vadovas Viktoras Adomaitis. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Žiūrint į patriotiškus jausmus, aišku, kad norisi investuoti tik Lietuvoje, bet esame priversti investuoti kitur, kur geresnės sąlygos, patrauklesni pasiūlymai. Tai verčia mus daryti konkurencinė kova. Tad dabar jau esame tarptautinė kompanija. Turime daug vilčių už Atlanto ir Azijoje. Manau, kad ir Indijoje per artimiausius 10 metų turėsime gamyklas”, – sakė V. Adomaitis.

VMG dar 2010-aisiais žengė į Baltarusiją, nes Lietuvoje Generalinė urėdija negalėjo garantuoti reikiamo žaliavos kiekio suplanuotam investiciniam projektui Alytuje.

„Iki šiol Mogiliove investavome 120 milijonų eurų, sukurta beveik 1500 darbo vietų. Tai – vienos pelningiausių mūsų įmonių. Tiek čia, tiek JAV, kur dabar ruošiamės investuoti, iškart, kai tik buvo įsitikinta mūsų investicijų rimtumu, buvo sukurtos darbo grupės. Baltarusija mums suteikė ypatingas sąlygas – nemokamai žemė, nė euro nereikėjo investuoti į infrastruktūrą, 5 metams esame atleisti nuo pelno mokesčio. Premjeras tris kartus atvažiavo į statybas. Lankėsi ir prezidentas. Iki šiol esame patenkinti medienos aukcionų skaidrumu – viskas vyksta elektroniniu būdu. Net kol nemokame pelno mokesčio, kasmet Baltarusijos valstybė gauna per 4 milijonus eurų mokesčių”, – pasakojo V. Adomaitis.

Dabar VMG aktyviai dirba ruošdamasi investuoti JAV, Pensilvanijoje, nes ten intensyvią plėtrą numato jos pagrindinis partneris IKEA.

„Lietuvą retai kas žino, tad visur vežiojamės knygas, pristatančias mūsų šalį, Klaipėdą. Buvome susitaikę, kad mums Amerikoje bus sudėtinga, niekas neskirs dėmesio. Tačiau patyrėme šoką – dėmesys buvo įspūdingas. Įvairiuose lygiuose buvo susitikimų, aplankėme visą Rytinę ir Vakarinę pakrantę. Jie dabar yra atsilikę šioje srityje, nes nuolat investavo į Kiniją, tad nusprendėme investuoti į plyną lauką ir pasirinkome Pensilvaniją, kuri yra tris kartus didesnė už Lietuvą. Po sprendimo mus iškart priėmė gubernatorius, Penn State universiteto vadovybė”, – pasakojo VMG vadovas.

Be to, kad čia formuojama valstijos specialistų komanda, padedanti vykdyti investicijas, minėtoje valstijoje egzistuoja ir subsidijų bei kitų lengvatų sistema. VMG Pensilvanijoje numato investuoti 200 mln eurų, sukurti apie 600 darbo vietų, o valstija už tai numato skirti apie 20 mln. JAV dolerių paramą (po 3000 dolerių negrąžinimą subsidiją už kiekvieną sukurtą darbo vietą, 10 mln. dolerių negrąžinamą subsidiją statyboms ir kt.). Tačiau per vienus metus VMG į valstijos biudžetą sumokės apie 11 mln. dolerių mokesčių.

VMG Klaipėdos rajone, oro uosto teritorijoje, irgi planuoja 200 mln. eurų investiciją – statys fabrikų kompleksą, kuriame darbuosis 600 žmonių, o valstybei per metus bus sumokama beveik 8 mln. Eur mokesčių.

„Deja, niekaip nerandam eilutės, kur mums valstybė padės”, – šyptelėjo V. Adomaitis.

Dovydo ir Galijoto kova

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdybos bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas akcentavo, kad šios zonos pavyzdys rodo, jog vienas valstybės investuotas euras duoda 3-5 eurus grąžos.

„Kaip investicijų traukos centras formuojasi labai stiprus Vilniaus ir Kauno regionas. Ganėtinai sudėtinga išmušti investuotojus iš ten. Turime būti greitesni, efektyvesni. Tai lyg Dovydo ir Galijoto kova. Kol kas ir mūsų investuotojų apklausos rodo, kad nėra užtikrintumo, ar tikrai Klaipėdai reikalingi investuotojai. Trūksta komunikacijos apie tai. Galiausiai, ar tikrai, pavyzdžiui, 10 milijonų eurų suplanavęs investuoti verslas turi praeiti visą kelią, kaip ir namuko statytojas? Būtų gerai, kad atsirastų politinio lygmens žmogus, atsakingas už investuotojų problemų sprendimą. Juolab kad neuromarketingas pabrėžia pirmos emocijos svarbą – per 0,6 sekundės žmogus jau gali priimti sprendimą, ar jis imsis čia darbuotis”, – sakė E. Kiudulas.

Prieš keletą mėnesių Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai (KEPA) pradėjęs vadovauti Simas Simanauskas teigė, kad iki šiol su investuotojais dirbo Uosto direkcija arba LEZ.

„Dabar yra trys žmonės KEPA. Vienas dirba su verslu, kitas su rinkodara, trečias su analitika. Iki metų pabaigos turėsime detalią analizę sklypų, biurų. Sieksime, kad statybų leidimai būtų išduodami greičiausiai Lietuvoje. Tačiau didžiausia problema yra kvalifikuota darbo vieta, ypač kai prognozės rodo gyventojų ir tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą”, – dėstė KEPA vadovas.

Kaip vieną iš tikslų jis mini ir siekį iki 2020 m. Klaipėdoje įsteigti tarptautinio bakalaureato mokyklą,

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas konstatuoja, jog pakankamai gamybos pramonei būtinų specialistų dabar pasiūlyti gali tik Vilniaus ir Kauno apskritys.

„Techniškai Klaipėda yra fantastiško grožio miestas. Gyvenimo kokybė čia 9 iš 10. Modernių biurų yra, LEZ žemės turi, bet dėl talentų situacija dramatiška”, – sako VšĮ „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Tai yra prioritetas numeris vienas, ką turi padaryti Klaipėda. Čia jau nuo mokyklų reikia pradėti. Gal nebereikia inkilėlių kalti, o su robotika užsiimti. Techniškai Klaipėda yra fantastiško grožio miestas. Gyvenimo kokybė čia 9 iš 10. Modernių biurų yra, LEZ žemės turi, bet dėl talentų situacija dramatiška. Reikia IT, startuolių kultūros, kad nedominuotų vien pramonė. Raktas į ateitį – universitetas. Norint ką nors pakeisti reikia labai drąsių intervencinių sprendimų. Taip pat dar reikia Savivaldybės lygmens projektinės grupės, kuri greituoju būdu spręstų problemas – infrastruktūros, švietimo. Vilniaus  savivaldybėje su investuotojais dirba 26 žmonės, Kaune – 18, Klaipėdoje – 4. Turėtų būti mažiausiai 10. Vilniui reikia išaugti iki 1 milijonų, kad konkuruotų vienoje lygoje su Varšuva, Budapeštu, Klaipėdai – iki 300 000. Taip, tai būti didelė ambicija, bet Stokholmas turi strateginį tikslą išaugti nuo 2 iki 5 milijonų gyventojų. Arba Klaipėda augs, arba dreifuos žemyn”, – teigė M. Katinas.

Pasak jo, prieš 5 metus Kaunas buvo lyg karikatūra, tačiau artimiausiais metais jis augs dvigubu greičiu. Ir visgi jam dar reikia tokiu pat tempu investuoti apie 20 metų, kad pasiektų Vakarų Europos vidutinio miesto lygį.

„Tik 4 iš 10 investuotojų sutinka nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną. Visgi ir į Klaipėdą atvežame, bet, va, vienas vokietis vidury autostrados jau sakė, kad per toli važiuojam…” – dar vieną iš uostamiesčio minusų įvardijo įstaigos vadovas.

Politikų pozicija

Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Simonas Gentvilas teigė, jo pirmiausia reikia, kad biurokratija netrukdytų žmonėms siekti sėkmės, nes jie iš prigimties yra kūrybingi.

„Labai retai tenka išgirsti asmenis, kad viešasis sektorius Klaipėdoje pranoko jų lūkesčius. Dažniausiai nuslopina. Kauno apskritis pirmą kartą savo BVP pralenkė Klaipėdą. Tai jau yra signalas. Klaipėda – lyg suspausta spiralė, kuri gali iššaukti į viršų. Tačiau nuojauta kužda, kad 2018 metų biudžetas neatlieps rengiamos ekonominės strategijos. Ar studijų mugei universitetas ir kolegijos pristatys naujas studijų kryptis? Kaip bus integruotas turizmo sektorius? Ar tikrai reikia investuoti į Medelyno kvartalo infrastruktūrą, o ne į buvusį Memelio miestą?” – retoriškai klausė S. Gentvilas.

Kartu jis akcentavo, kad visos Klaipėdos universitetas ir kolegijos per metus išleidžia tik 60 IT specialistų.

„Kodėl kalbama, kad tik 2030 metais Klaipėda bus greitų sprendimų miestas, o ne rytoj? Reikia pakeisti savivaldybių suinteresuotumą, kad merai domėtųsi, kaip sekasi verslui. Gaila, kad Seime buvo atmestos atitinkamos mano siūlytos įstatymo pataisos. Mums reikia kardinalių pokyčių Klaipėdos universitete. Galiu lažintis, kad 2019 metais Rytų Europoje įsikurs vieni didžiausių britų universitetų, nes jie ieško kur nusėsti po Brexit. Ar mes galėtume būti tokia vieta? Baltarusija Klaipėdai yra gyvybiškai svarbus partneris – turime siūlytis jiems taip, kaip Kaunas siūlosi Vilniui plakatais „Kalėdos Kaune, kodėl gi ne?”. Studijos, verslas, poilsis, laisvas gyvenimas Klaipėdoje – kodėl gi ne?” – dėstė S. Gentvilas.

„Jei aš ar meras dabar skambinčiau ir klausčiau verslininkui, kaip jam sekasi, ar galiu kuom padėti, gaučiau dienų Lukiškėse. Deja, Savivaldos galios tik mažėja. Savivaldybės biudžete savarankiškai skirstomų lėšų yra tik 20 milijonų. Jas reikia labai tiksliai investuoti. Į KEPA investuojame, nors tai kol kas ir mažas žingsnelis. Universitetą irgi reikės remti savivaldai? Tai iššūkiai, bet mes juos įveiksime”, – reaguodamas į pasisakymus sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Tuo metu jo partijos kolega, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad Klaipėda jau randa bendrų sąlyčio taškų su Šiauliais, kaip kurti stiprų regioną, kaip alternatyvą Kaunui ir Vilniui.

„Sutarimą su kolega šiauliečiu radome. Manau, kad pavyks rasti bendrų sprendimų”, – teigė S. Budinas.

1 Comment

  1. Klaipėdskas

    apsišlapinsite tas strategijas dėliodami. Priverskite geriau Klaipėdos savivaldybę dirbti kaip sistemą, o ne savų interesų landą, nes prasimuša projektus per savivaldybę tik savi. Parodykite nor vieną skaidri1 iniciatyvą, ne savų, o iš išorės atėjusių, nepažystamų žmonių. Good luck. Pasako NE, atsakyma surašo tokį, kad tik surašyti, jame dažniausiu atveju nėra normalaus, logiško pagrindo. Su magistrais žmonėms kelias galvas krūvon reikia suremti, kad suprasti turinio esmę…

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

S. Gentvilas: pastatų atnaujinimas skydais leistų gerokai pagreitinti renovaciją

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad pastatų naujinimas mediniais skydais leistų pasiekti tikslą kasmet renovuoti tūkstantį daugiabučių. Anot jo, bandomiesiems ...
2024-04-25
Skaityti daugiau

Svarbu, Sveikata

Baimes kėlusiam projektui pritarta vienbalsiai

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ketvirtadienį miesto Tarybos posėdžio metu dar kartą patikino, jog dėl sumanymo paliatyvios slaugos paslaugas vaikams teikti ...
2024-04-25
Skaityti daugiau

Verslas

Statys jau trečią FlexStart

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigta NT vystymo įmonė UAB „Flex Start Three“ gavo leidimą statyti 8,8 tūkst. kv. m ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This