Klaipėdietis Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas kartu su Klaipėdos universiteto karo istoriku dr. Vytautu Jokubausku bei teisininku Tomu Blažiu ragina  Vidaus reikalų ministeriją ir Policijos departamentą atšaukti be Seimo pritarimo sugriežtintą ginklų kontrolės ir naudojimo taisykles.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šiemet gegužės 17 d. buvo priimta Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Šios Direktyvos pagrindu B kategorijos ginklai (jų įsigijimas šiuo metu nėra ribojamas), bus priskirti A kategorijos ginklams (kariniai ginklai) ir nebebus galimybės šių gunklų įsigyti. Taip atimama teisė įsigyti savigynai pusiau automatiniai šaunamuosius ginklus.

Pasak S. Gentvilo, nesilaikant teisėkūros principų ir eiliškumo jau rugpjūčio 30 dieną generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas savo įsakymu pakeitė fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 30 punktą, kurį papildė direktyvoje nurodytais draudimais. O Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame perkeltos direktyvos nuostatos, teisės aktų projektų informacinėje sistemoje buvo užregistruotas tik lapkričio 2 d.

S. Gentvilas teigia dar  lapkričio 15 d. užklausęs vidaus reikalų ministro, kodėl ir kokiu pagrindu skubos tvarka buvo priimtas įsakymas ir pakeistos taisyklės, tačiau į šiuos klausimus ministerija iki šiol neatsakė. Pabrėžiama, kad  visuomenė apie besikeičiančias nuostatas taip pat nėra informuojama.

„Lietuvos karinėje doktrinoje skatinamas pilietinis apsiginklavimas. Nepaisant to, Lietuva neprieštaravo ES parlamento ir Tarybos direktyvai, siekiančiai sugriežtinti ginklų kontrolę ir siekiui atimti kai kurių kategorijų ginklus iš asmenų, kurie šiuos ginklus jau turi. Nors daugelis valstybių priešinasi šiai direktyvai, Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas savavališkai pakeitė taisyklės, net nespėjus direktyvos svarstyti Seime ir priimti įstatymų. Vyriausybė užsiima vienašališku gyventojų nuginklavimu“, –  pranešime spaudai cituojamas S. Gentvilas.

Karo istorikas, vienas Lietuvos karinės doktrinos bendraautorių dr. Vytautas Jokubauskas kelia Vyriausybės pasitikėjimo piliečiais klausimą. V. Jokubausko teigimu, ginklų turėjimas yra būtinas ne tik savigynai, bet ginkluota visuomenė gali būti strategiškai geras būdas gintis karo atveju. Anot jo, istorijos pamokos rodo, kad tik ginkluota valstybė įgali pasipriešinti grėsmėms.

„Istorinė patirtis liudija kad ginklų turėjimas yra labai svarbus dalykas“ – surengtos diskusijos metu sakė dr. V. Jokubauskas ir pridūrė – „Lietuvoje diskutuojant apie gynybą labai dažnai mėgstame Šveicarijos, Suomijos pavyzdžius, bet šios šalys nenuginkluoja savo visuomenės – o priešingai. Ir netgi tarpukario Lietuvoje buvo labai mėgstama kaip pavyzdį pasirinkti Šveicariją, kalbėti apie Šveicarijos piliečius, apie jų apginklavimą, kai šveicarai apsaugojo savo nepriklausomybę ir neįsitraukė į karą ir pirmojo pasaulinio karo metu, ir antrojo pasaulinio karo metu. Ir visuomet yra pabrėžiama, kad tai yra ginkluota tauta“.

Teisininkas Tomas Blažys įžvelgė priimto įstatymo nesilaikymo teisėkūros principams proveržį. Jis taip pat įžvelgia šio įsakymo neigiamą poveiki ne tik biudžetui, tačiau ir prieštaravimus Konstitucijai.

„Policijos generaliniam komisarui yra suteikta įgaliojimai įgyvendinti įstatymų nuostatas. Problema priimant atitinkamą įsakymą yra ta, kad įstatymų nuostatos šiuo atveju nesutampa su įsakymu, kitaip sakant įsakymas apriboja asmens galimybę įsigyti ginklus daugiau negu tai apibrėžta įstatymu“, – sakė T. Blažys ir pridūrė – Konstitucijos 23 straipsnis nurodo, kad žmogaus nuosavybė yra neliečiama ir jeigu ji yra paimama už ją turėtų būti teisingai atlyginama. Tai reiškia, kad asmuo įsigijęs ginklą teisėtai jo atėmimo atveju  turėtų gauti teisingą kompensaciją“.