Religijos vietą ir svarbą žmonijos istorijoje sunku pervertinti. Nors kai kuriuose pasaulio kraštuose visuomenių požiūris į religiją yra vis labiau veikiamas sekuliarizacijos, kitur religijos vaidmuo šiuo metu tik stiprėja ir vis daugiau žmonių atsigręžia į tikėjimą.
2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais (77,2 proc.)
Antroji pagal dydį yra stačiatikių (ortodoksų) bendruomenė (4,1 proc.), o priklausomybė kitoms mažosioms religinėms bendrijoms svyruoja nuo 0,1 proc. iki 0,77 proc., tad remiantis statistiniais duomenimis galima teigti, jog mūsų visuomenės tapatinimasis su religinėmis bendruomenėmis yra pakankamai stiprus.
Atėjus krikščionių bendruomenei svarbiai šventei – šv. Kalėdoms, įdomu sužinoti, koks apskritai yra Lietuvos gyventojų aktyvumas religiniuose ritualuose nežiūrint į tai, kokios religinės bendrijos nariais jie save laiko.
Tyrimo rezultatai
Kauno technologijos universiteto (KTU) iniciatyva 2015 m. balandžio – birželio mėn. atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo teirautasi, ar jie dažnai be ypatingų progų (tokių, kaip vestuvės ar laidotuvės) dalyvauja religinėse apeigose.
Šis klausimas buvo užduotas 21 šalyje, įgyvendinant Europos socialinį tyrimą, tad galima palyginti, kuo lietuvių religinis elgesys yra panašus ir kuo skiriasi nuo kitų europiečių.
Lietuvoje bent kartą per savaitę religinėse apeigose dalyvauja 12,6 proc. gyventojų (sujungti atsakymų variantai „Kiekvieną dieną“, „Dažniau nei kartą per savaitę“, „Kartą per savaitę“), tad esame daugmaž viduryje tarp kitų tyrime dalyvavusių šalių.
Aktyviausiai religiniuose ritualuose besilankančių šalių trejetas yra toks: Lenkija (51,1 proc.), Airija (34,3 proc.) ir Portugalija (29,0 proc.).
Lyginant su kitomis Europos socialine tyrime dalyvavusiomis šalimis, pagal dalyvavimo aktyvumą „bent kartą per mėnesį“ (20,6 proc.) ar „tik per didžiąsias šventes“ (38,8 proc.), matyti, jog esame nepralenkiami, nes niekur nėra tokio aukšto „retesnio“ aktyvumo, kaip Lietuvoje.
Labai reti religinių praktikų dalyviai yra 16,0 proc. mūsų šalies gyventojų (atsakymo variantas „dar rečiau“). O 12,0 proc. nurodė, kad „niekada nedalyvauja apeigose“. Pastarųjų mažiau nei Lietuvoje yra tik Lenkijoje (6,8 proc.).
O labiausiai sekuliarizacijos banga paveikė Čekijos (61,3 proc.), Nyderlandų (58,3 proc.) ir Belgijos (55,6 proc.) gyventojų religinę elgseną, nes niekada nedalyvaujančių religinės praktikose žmonių dalis yra pati didžiausia.
Europos socialinis tyrimas atskleidžia, jog nors nesame tokie aktyvūs, kaip, pvz., kaimynai Lenkijoje, tačiau Lietuvos gyventojų dalyvavimas religinėse apeigose, lyginant su kitais Europos kraštais, yra pakankamai aukštas.
0 Comments