P0

Veidai

Žemaitiškų šaknų turinti australė mokslininkė žavisi pajūrio gamta

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-01-03


Klaipėdos universitete (KU) lankėsi ir čia paskaitas skaitė mokslininkė dr. Brenda Dyack iš Australijos Kanberos universiteto.

Australės šaknys – Žemaitijoje
Brenda Dyack, KU nuotr.

„Lietuvoje lankausi jau trečią kartą. Pirmą kartą atvykau į tarptautinę konferenciją, kuri vyko Vilniuje. 2015 metais atvažiavau jau su dukra, bandėme ieškoti savo šaknų. Mano tėvo pusė yra iš Lenkijos, mamos – iš Lietuvos, Žemaitijos. Mano seneliai gyveno tarp Salantų ir Plungės. Lietuvoje jaučiuosi gerai, galima sakyti, kaip namie“, – pasakojo australė.

Mokslininkė juokavo, kad veikiausiai genetika lėmė jos pasirinkimą tyrinėti marias. „Nustebau pamačiusi, kad Kuršių marios panašios į Kurongo marias (angl. Coorong lagoon), kurias aš tyrinėju Australijoje. Per paskaitą rodžiau KU studentams nuotraukas ir nė vienas nesugebėjo įžvelgti skirtumų“, – sako B. Dyack.

Mokslininkė iš Australijos 2015 metais vykdė mokslinį Kuršių marių tyrimą kartu su Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros profesoriumi Ramūnu Povilansku.

„Aš save vadinčiau aplinkotyros arba ekologijos ekonomiste. Mano darbas – palyginti turizmo rinkos vertę ir pridėtinę vertę, kurią kuria lankytini objektai. Kiek žmogus išleidžia pinigų ir kiek mėgaujasi savo buvimu, kuris nebūtinai priklauso nuo pasirinkto viešbučio atvykus, pvz., į Kuršių nerijos nacionalinį parką.“

Mokslininkė pažymėjo, kad ji dažnai ieško sprendimų, kurie padėtų reguliuoti aplinkos taršą, „Kiekviena visuomenės grupė turi savų interesų: valdžia, verslas, žemdirbiai, žvejai, gyventojai. Bet kas svarbu gamtai? Mokslininkų tikslas – pasiūlyti sprendimo būdus, suteikti informacijos“, – sakė ji.

Kuršių marios – pavyzdys Australijai

Pasak B. Dyack, Kurongo marios Australijoje yra svarbios ne tik dėl turizmo ir rekreacijos, bet ir dėl žemės drėkinimo. „Į marias įteka upė, kuri atlieka svarbų žemės drėkinimo vaidmenį. Jūs Lietuvoje tokių problemų neturite, pas jus lietinga, iškrenta daug vandens“, – kalbėjo mokslininkė.

Australė pastebėjo, kad, nepaisant Kuršių ir Kurongo marių panašumo, turizmas prie Kuršių marių gerokai skiriasi.

„Australija neturi tokių senų tradicijų, istorijos, ką turite jūs Lietuvoje. Pas jus atvyksta turistai, pvz., vokiečiai, dėl bendros istorijos. Be to, Neringoje lankydavosi ir atostogaudavo žymūs pasaulio menininkai, kaip Jeanas Pasartas, Thomas Mannas. Tai taip pat traukia turistus. Kurongo marios vis dar yra natūralios, šalia yra miestas, didesnis už Nidą, bet mažesnis už Klaipėdą, tačiau ten turistai traukia vangiau negu į Neringą”, – sakė B. Dyack.

Ji įžvelgia didžiulį Lietuvos turizmo potencialą, nes Lietuvoje dar yra tokių natūralių, miesto ir pramonės nepaliestų vietų. „Mano manymu čia yra daug galimybių plėtoti turizmą išlaikant natūralią gamtą. Į Lietuvos Kuršių marias žvelgiu kaip į pavyzdinį modelį, kas gali atsitikti plėtojant turizmą prie Kurongo marių“, – sakė ji.

Džiaugėsi KU studentais

„Esu įpratusi, kad studentai per paskaitas nuobodžiauja, snūduriuoja, tačiau lietuviai – priešingai, aktyviai dalyvavo, domėjosi. Mėgavausi skaitydama jiems paskaitas.“ Australė liko sužavėta ir Klaipėdos universitetu bei jo miesteliu. „Nors universitetas nedidelis, tačiau čia dirbantys žmonės yra profesionalūs savo sričių specialistai, su jais malonu kartu dirbti“, – džiaugėsi mokslininkė dr. Brenda Dyack.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Dvi savaites KU viešėjusi mokslininkė skaitė paskaitų kursą Rekreacijos ir turizmo bakalauro studijų, Rekreacijos ir turizmo vadybos magistrantūros bei jungtinės magistrantūros Tarptautinių turizmo renginių vadybos studijų programos su Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universitetu studentams. Be to, dr. Brenda Dyack skaitė viešą paskaitą universiteto bendruomenei ir socialiniams partneriams.

„Džiaugiamės, kad į Klaipėdos universitetą atvyko žmogus, turintis pasaulinės mokslinės patirties ir galintis ja pasidalinti su mūsų studentais bei apsikeisti mokslinėmis įžvalgomis su KU mokslininkais. B. Dyack dirba ne tik Australijoje, bet ir Kanadoje, ji turi didžiulę mokslinių tyrimų patirtį turizmo ir rekreacijos srityje“, – sakė KU Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja prof. dr. Diana Šaparnienė.

Jos teigimu, vizito metu aptartos galimybės kartu su Rekreacijos ir turizmo katedros mokslininkais parengti ir įteikti spaudai prestižinėje pasaulinio lygio leidykloje monografiją Lithuania: country as a resort.

Pasak Rekreacijos ir turizmo katedros vedėjos, tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas yra neatsiejama aukštojo universitetinio mokslo sistemos dalis.

„Esame įdomūs pasauliui: mūsų gamta, rekreacijos ir turizmo galimybės. Reikia priminti, kad vos keliuose Lietuvos universitetuose vykdomos rekreacijos ir turizmo studijos, orientuotos į aukšto lygio rekreacijos ir turizmo srities specialistų – ekspertų ir lyderių rengimą, kurie gali reikšmingai prisidėti ne tik prie rekreacijos ir turizmo politikos įgyvendinimo, bet ir prie jos kūrimo, turizmo verslo plėtotės. Klaipėdos universitetas šioje srityje yra lyderis“, – įsitikinusi D. Šaparnienė.

 


2018-01-03

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt