Nuo praėjusių metų gruodžio 1 d., kai buvo įkurta tarpžinybinė darbo grupė sunkiojo transporto srautams mieste reguliuoti, mažai kas pasikeitė: po penktadienį vykusio šios grupės narių pasitarimo vicemeras Artūras Šulcas „Atvirai Klaipėdai” vardino tas pačias problemas, kurios vis dar tebesprendžiamos ir kurios, kaip probleminės, jau buvo aptartos gruodžio pradžioje.

Autorės nuotr.

Vienintelis dalykas, kurį išskyrė Savivaldybei atstovaujantis tarpžinybinės grupės narys, esąs faktas, jog „dėl atliktų namų darbų” neva pavyko suvaldyti transporto srautus, kai vieną kartą buvo iškilęs naujas pavojus vėl „užkimšti” Baltijos prospektą. Esą grupės nariai reagavo operatyviai, tarp savęs iškart pasikeitė informacija ir kamščio dėl to pavyko išvengti.

Paprašytas įvardinti vadinamuosius žinybų atliktus namų darbus, A. Šulcas teigė, kad buvo sureguliuoti DFDS Seaways keltų „įplaukimo ir išplaukimo grafikai, Klaipėdos centrinis terminas atsidarė ar tai papildomus vartus, ar dar kažkokių ten techninių priemonių ėmėsi, Savivaldybė baigė Baltijos prospekto asfaltavimo, ženklinimo ir kitus darbus”.

Pasitarime taip pat modeliuota situacija, kaip reiktų elgtis, esant nenumatytiems atvejams, pvz, sustabdžius laivybą ir pan. Vienas iš pasiūlytų variantų buvo nukreipti sunkųjį transportą į Kairių gatvę – vadinamąjį kelią į buvusią Tarptautinę jūrų perkėlą, ten kurį laiką esą sunkusis transportas galėtų pralaukti.

A. Šulcas priminė, jog jau vasario mėnesį Savivaldybė planuoja pasirašyti trijų sankryžų rekonstrukcijos projektavimo sutartį, kurią žada parengti per metus. „Sutarėme, kad kartu ieškosime tam finansavimo”, – sakė vicemeras, pridūręs, kad viena pati Savivaldybė nebus pajėgi finansuoti šio projekto įgyvendinimo.

Taip pat esą ne vienos Savivaldybės jėgoms yra įrengti būtinas sunkiojo transporto laukimo aikšteles miesto prieigose, autostradoje. Sutarta, kad dėl to uosto vadovai kartu su Savivaldybe kreipsis į Vyriausybę, į Susisiekimo ministeriją.