Vasario 16-osios išvakarėse Klaipėdos universiteto miestelyje atidengtas atminimo stendas „Klaipėdos universitetas Lietuvos valstybės šimtmečiui“ liudija ne tik čia buvusių kareivinių istoriją, bet istorikų išsiaiškintą faktą, kad čia vis dar auga unikalūs ąžuolai.

Atminimo stendas pastatytas šalia trijų ąžuolų, kurie čia su specialiomis dedikacijomis buvo pasodinti tarpukariu. Tai prieš keletą metų išaiškino klaipėdietis istorikas dr. Vytautas Jokubauskas (nuotr.), kai buvo ruošiama knyga apie kareivinių istoriją.

Martyno Vainoriaus nuotr.

1924 m. gegužės 1 d. kareivinėse tuo metu įsikūrusio pulko įgulos karininkai pasodino Vilniaus medį. Kartu buvo pasodinti ir ąžuolai, pavadinti Laisvės medžiu ir Klaipėdos medžiu.

Tarpukariu leistame 7-ojo pėstininkų žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko laikraštėlyje rašoma: „Gegužės mėn. 1 d. iškilmingai tapo pasodintas kareivinių kieme „Vilniaus medis”. 14 val. susirinko visas pulkas. Pulko vadas pasakė trumpą, bet jausmingą prakalbą, po kurios orkestras sugriežė Himną. Paskui kalbėjo pulko kapelionas ir pulko Šviet. komisijos pirmininkas. Po prakalbų pulko karininkai ir kareiviai pasodino ąžuolėlį griežiant orkestrui mūsų liaudies dainų melodijas. Po ąžuolu padėta lieka užleistam butelyje sekantis užrašas: Garbingai minėdami Vilniaus 600 metų sukaktuves Butegeidiečiai, dalyvaujant visam pulkui, sodina šį ąžuolą. Klaipėda, 1924 m. gegužės 1 d. Pulkininkas-Ltn. Genys 7 pėst. Ž. K. Butegeidžio pulko vadas, Leitentas Jakštas Pulko Švietimo komisijos pirmininkas (Parašai visų pulko karininkų ir nekurių ponų.) Viršila Biveinis. Eilinis Cilešius. Drauge čia tapo pasodinti „Laisvės Medis” ir „Klaipėdos medis“. Po sodinimo iškilmių įvyko sporto žaidynės su pryzais”.

1924-ųjų gegužės 1 d. Lietuvos valstybės centrinio archyvo nuotr.

2018-ųjų vasario 15 d. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak V. Jokubausko, dendrologai nustatė, kad du iš trijų ąžuolų yra įkopę į dešimtąjį dešimtmetį, tik vidurinis gali būti arba nusmelktas kitų dviejų, arba jaunesnis apie 15-20 metų.

Istorikas minėjo, kad mintis pastatyti atminimo stendą ir kartu įamžinti šiuos ąžuolus kilo pernai mininti Vasario 16-ąją.

„Dabar galėsime būti ramūs, kad jei kokie tvarkdariai sugalvotų kristi šiuos medžius, tai lengvai to jau nebus galima padaryti”, – šypsojosi V. Jokubauskas.

Kaspiną kerpa Klaipėdos universiteto senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas. Martyno Vainoriaus nuotr.

ISTORIJA

Kareivinių kompleksas buvo pastatytas 1907 m. miesto iniciatyva. Iki 1920 m. čia buvo dislokuoti Vokietijos kariai, 1920-1923 m. – 21-asis prancūzų pėsčiųjų šaulių batalionas, vėliau  – 7-asis pėstininkų žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas, nuo 1934 m. – 6-asis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio štabas ir batalionas. 1939 m. kareivinės vėl atiteko Vokietijai, o nuo 1945 m. čia įsikūrė sovietinė kariuomenė, išėjusi 1993 m. Tada karinis miestelis virto universitetiniu. Kompleksą sudaro šeši pastatai, du mažesni sovietmečiu buvo nugriauti.