Uosto direkcija jau artimiausiu metu ketina paskelbti uosto molų rekonstrukcijos projektavimo konkursą, nes Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, vadovaujama susisiekimo ministro Roko Masiulio, antradienį pritarė rekonstrukcijos variantui, numatančiam tvarkyti dabartinius statinius jų neilginant ir nekeičiant padėties.
Pristačius projektą buvo sulaukta tik keleto suinteresuotų pusių klausimų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Ko teiravosi?
Klaipėdos jūrų krovinių krovinių kompanijos („Klasco”) vadovas Audrius Pauža teiravosi, koks būtų vadinamosios nulinės krantinės, esančios prie bendrovės nuomojamos teritorijos šalia šiaurinio molo, likimas.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus patikino, kad rekonstrukcijos atveju išliktų ta pati infrastruktūra, „jokių invazijų prie nulinės krantinės nebus”.
„Jūsų interesai nepažeidžiami”, – A. Paužai sakė uosto vadovas.
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teiravosi apie galimybę vykdant rekonstrukciją sutvarkyti pietinio molo prieigas, nes esą yra toks direkcijos ir miesto susitarimas.
„Pakeliant molų konstrukcijas nuo 2 iki 6 metrų aukščio bus palikta galimybė žmonėms pasivaikščioti, bus geriau nei dabar, prieigos taip pat turi būti sutvarkytos”, – teigė Arvydas Vaitkus.
Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Donatas Lengvinas savo ruožtu priminė, kad 2019 m. planuojama atlikti antrąjį Smiltynėje esančios šios rinktinės prieplaukos rekonstrukcijos etapą, nes ji dabar nuolat užnešama ledais, šiukšlėmis, užšąla. Tad norima „uždaryti savo įplaukos uostelį, paliekant tik įplaukimą”. Vadas teiravosi, kaip atsilieptų rinktinės bazei pasislinksianti uosto kanalo įplaukos riba.
A. Vaitkus teigė, jog praktika ir ilgalaikiai kranto stebėjimai rodo, kad pagilinus uosto kanalą ledonešis vyksta ten, kur daugiausiai vandens.
„Išgilinus turėtų būti mažesni užnešimai. Tačiau darant projektą bus akcentuojama, kad krantą sutvirtinsianti sienutė turėtų išlaikyti atitinkamą kampą, kad nesulaikytų ledų”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.
Tuo metu Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika klausė, ar tikslinga tokia investicija, jei locmanai vis tiek negalės darbuotis, kai vėjas sieks 20 m/s. Tad, jo nuomone, į investicijas galbūt reikėtų įtraukti ir sraigtasparnio pirkimą.
„Turime rimtų pamąstymų, kaip spręsti šį klausimą. Gali būti naudojami katamaranai, malūnsparniai – čia galima bendradarbiaujat su pasieniečiais ir karinėmis pajėgomis efektyviau išnaudoti jų techniką. Taip pat yra galimybė leisti locmanui plaukti iki vietos ir grįžti nuperkant lėktuvo bilietus. Bet kokiu atveju minimi 20 m/s yra per didelė bet kurioms priemonėms”, – teigė A. Vaitkus.
Ką darys?
Uosto plėtojimo taryba pritarė beveik penkis kartus pigesniam variantui nei kita rimčiausiai narinėta alternatyva. Tokia rekonstrukcija taip pat leis į uostą įvesti pačius didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus (15,2 m grimzlės), o laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Be to, šis variantas be jokių kliūčių leistų plėtoti ir išorinio uosto projektą.
Iliustracija rodo, kaip po molų rekonstrukcijos keistųsi laivybos ašis. Dabartinė pažymėta geltonai, būsima – raudonai.
Žymiai daugiau darbų bus atliekama Smiltynėje. Pietinis molas bus aukštinamas, maždaug ties puse jo ilgio būtų pradėti statinti šlaitai. Sukalus specialią sienutę bus galima gilinti kanalą iki reikiamo gylio. Taip pat reikės specialia sienute sutvirtinti apie 700 metrų Smiltynės kranto nuo molo iki pasieniečių krantinių.
Po tokios dvejus metus galinčios trukti rekonstrukcijos kanalo plotis uosto vartuose siektų 184 metrus, nuo 10-12 laipsnių sumažėtų laivų pasisukimo kampas, pats laivybos kanalas pasislinktų apie 50 metų nuo uosto krantinių į pietus. Šis rekonstrukcijos variantas gali atsieti apie 41,8 mln. eurų.
Kita rimčiausiai svarstyta 192,3 mln. eurų vertės alternatyva numatė abiejų esamų molų rekonstrukcijas ir šalia jų – dviejų naujų statybas. Po jos uosto vartų plotis siektų 235 metrus, atsirastų naujas 450 metrų skersmens laivų apsisukimo ratas. Tačiau darbai čia užtruktų dvigubai ilgiau – 4 metus, be to, reikėtų keisti įvairius su Kuršių nerijos nacionaliniu parku susijusius teisės aktus, reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą. O nusprendus Melnragėje statyti išorinį uostą reikėtų išleisti iki 20 mln. eurų dalies šiaurinio molo nuardymui.
Akcentuota ir tai, kad pirmojo varianto atveju galima tikėtis gauti 30,1 mln. Europos Sąjungos lėšų, o antrasis jau nespėtų į dabartinį finansavimo laikotarpį, užsibaigsiantį 2022 m.
Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, atlikti modeliavimai parodė, kad atlikus pirmosios alternatyvos rekonstrukciją beveik iki trijų kartų sumažėtų parų, kada uoste ribojama laivyba. Pernai tokių buvo 99, o jei molai būtų siūlomos konstrukcijos, jų būtų buvę tik 38.
Tokiam rekonstrukcijos variantui Uosto plėtojimo taryba pritarė vienbalsiai.
2015 m. kovą jau buvo gauta Aplinkos apsaugos agentūros išvada, kad tokiai rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.
Analizę atlikę bendrovės „Sweco Lietuva“ specialistai jau anksčiau tikino, kad šis molų rekonstrukcijos variantas neturės esminės įtakos pernašoms, tad ir krantų būklė esą neturėtų pablogėti.
pagaliau daugiau aiskumo apie uosto pletra. Nebesvaigstama apie kazkokius KOSMINIUS ousto pletros projektus, kurie nezinia uz kieno pinigus butu vykdomi ir kas is to gautu nauda.O pagrindinis kriterijus ko gero buvo EUROPOS SAJUNGOS paramos PINIGAI. ( Kadangi prie lovio nebepripulsi , velniam ir tas projektas)