Artimiausiu metu Klaipėdos miesto tarybos kolegijai bus siūloma apsispręsti, kaip toliau elgtis su buvusiu didžiuoju Klaipėdos piliavietės bokštu.

Savivaldybės administracija politikams teiks tris galimus sprendimo variantus.

Ką siūlo?

Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai. Šis šešiaukštis bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad pirmiausia dabar jau atkurtuose bokšto tūriuose reikėtų išspręsti šildymo ir elektros klausimą, o paskui, jei būtų apsispręsta ir dėl tokio statinio paskirties, būtų galima imtis ir jo atstatymo darbų.

Pirmasis Savivaldybės administracijos siūlomas variantas ir numato tokią perspektyvą – bokšto tūris neatkuriamas, tvarkoma esama padėtis.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Antrasis variantas – bokšto tūris atkuriamas etapiškai panaudojant metalines konstrukcijas iš vidaus. Jame būtų įrengiamas miesto urbanistinės, pilies atkūrimo infocentras, apžvalgos aikštelė. Pirmo etapo orientacinė kaina apie 700 000 Eur.

Trečias variantas – bokšto tūris atkuriamas pagal autentišką konstrukciją. Čia irgi būtų įrengtas minėtasis informacinis centras, apžvalgos aikštelė. Orientacinė tokio atkūrimo kaina – apie 4,8 mln. Eur.

Ekspertai – už atstatymą

Pernai lapkritį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos metu buvo sutarta, kad reikėtų atstatyti ir visą pilį, nes tam yra užtektinai duomenų, tik reikėtų apsispręsti dėl jos panaudojimo.

„Nėra jokio skirtumo, kokia plyta po tinku, kokia technologija taikyta. Tūriai veikia žiūrovą. Miestui svarbu, kad dominuotų bažnyčių ir pilies bokštai, o ne „Klaipėdos energijos“ kaminas. Dabar eksponuojame pamatus, bet juos gi matė tik tie, kurie juos įrenginėjo. Tiesiog reikia surasti būdą juos išsaugoti ir atkurti tūrius. Pačiame pilies viduje irgi gali būti modernūs interjerai. Unikalaus silueto atkūrimas, viešųjų erdvių ir funkcijų turistams sukūrimas, modernumo ir saugomų vertybių santykis, kai dominuoja istorinė aplinka, senamiesčiui atvertos vandens erdvės. Sujungus visus tuos dalykus tik tada turėsime proveržį šioje teritorijoje“, – tada dėstė vyriausiasis miesto architektas  Almantas Mureika.

Idėją atstatyti Klaipėdos pilį palaikė ir žymus architektas, vienas iš Atgimimo epochos lyderių, grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas.

ISTORIJA

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.