P0

Miestas, Svarbu

Spręs dėl pilies bokšto atkūrimo (6)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-03-02


Artimiausiu metu Klaipėdos miesto tarybos kolegijai bus siūloma apsispręsti, kaip toliau elgtis su buvusiu didžiuoju Klaipėdos piliavietės bokštu.

Savivaldybės administracija politikams teiks tris galimus sprendimo variantus.

Ką siūlo?

Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai. Šis šešiaukštis bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys “Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad pirmiausia dabar jau atkurtuose bokšto tūriuose reikėtų išspręsti šildymo ir elektros klausimą, o paskui, jei būtų apsispręsta ir dėl tokio statinio paskirties, būtų galima imtis ir jo atstatymo darbų.

Pirmasis Savivaldybės administracijos siūlomas variantas ir numato tokią perspektyvą – bokšto tūris neatkuriamas, tvarkoma esama padėtis.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Antrasis variantas – bokšto tūris atkuriamas etapiškai panaudojant metalines konstrukcijas iš vidaus. Jame būtų įrengiamas miesto urbanistinės, pilies atkūrimo infocentras, apžvalgos aikštelė. Pirmo etapo orientacinė kaina apie 700 000 Eur.

Trečias variantas – bokšto tūris atkuriamas pagal autentišką konstrukciją. Čia irgi būtų įrengtas minėtasis informacinis centras, apžvalgos aikštelė. Orientacinė tokio atkūrimo kaina – apie 4,8 mln. Eur.

Ekspertai – už atstatymą

Pernai lapkritį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos metu buvo sutarta, kad reikėtų atstatyti ir visą pilį, nes tam yra užtektinai duomenų, tik reikėtų apsispręsti dėl jos panaudojimo.

“Nėra jokio skirtumo, kokia plyta po tinku, kokia technologija taikyta. Tūriai veikia žiūrovą. Miestui svarbu, kad dominuotų bažnyčių ir pilies bokštai, o ne „Klaipėdos energijos“ kaminas. Dabar eksponuojame pamatus, bet juos gi matė tik tie, kurie juos įrenginėjo. Tiesiog reikia surasti būdą juos išsaugoti ir atkurti tūrius. Pačiame pilies viduje irgi gali būti modernūs interjerai. Unikalaus silueto atkūrimas, viešųjų erdvių ir funkcijų turistams sukūrimas, modernumo ir saugomų vertybių santykis, kai dominuoja istorinė aplinka, senamiesčiui atvertos vandens erdvės. Sujungus visus tuos dalykus tik tada turėsime proveržį šioje teritorijoje“, – tada dėstė vyriausiasis miesto architektas  Almantas Mureika.

Idėją atstatyti Klaipėdos pilį palaikė ir žymus architektas, vienas iš Atgimimo epochos lyderių, grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas.

ISTORIJA

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.


2018-03-02

6 komentarai “Spręs dėl pilies bokšto atkūrimo”

  1. Super planas!Džiugu, kad Klaipėdoje bus atstatyta pilis – kultūrinis tautos ugdymas svarbus!

  2. Įvardykime aiškiau: ne atstatyti, o pastatyti. Atstatyti būtų galima bent iš dalies naudojant tas pačias, iš dalis tos epochos medžiagas. Kaip kad atstatytas Gdansko senamiestis. Atsakykime sau, kuri Trakų pilies dalis mums įdomesnė, vertingesnė: tie atstatyti, Maironio apdainuoti griuvėsiai, ar pastatyta kita dalis?

  3. Tik atkurti! Būtinai! Klaipėdos centras miręs, stagnuojantis, neturintis jokio atraktyvaus architektūrinio akcento, jokios istorinės vertikalės, nuo kurios žvelgiant, atsivertų marios, senamiestis, jūra. Nenuvertinkim miestovaizdžio išraiškos grožio, be kurio Klaipėda ir liks uosto gargarais aptverta zona.

  4. Kol liberalai valdys – užmiršti reikia… Miestui šiuo metu svarbesnė dominantė – Jono bažnyčia, kurios atstatymas gal ir pajudės.

  5. Pritariu Virginijai. Labai smagu žaisti ekspertams tūriais! Ypač kai mokėti ne jiems! Nežino, ką ten daryt, bet dar 5 milijonus sukišti magiškai norisi. Darželių šiaurinėje pusėje nėra, apie naują vieną mokyklą per 30 metų pirmą atsirasiančią jsu 3 metai kalbų! Gal už tuos milijonus mokyklose išmanias klases įrenkit? Investuokit į talentus?

  6. Tegul apsiramina su tuo bokštu. Po didžiojo gaisro 1854 m., Klaipėdos miesto valdžia priėmė sprendimą išardyti pilį ir statybines medžiagas perduoti gyventojams atstatyti namu. Tai gal darykime taip, kaip įprasta šiame krašte, finansuojame ne bokšto statybą, bet gyvenamųjų namų, nes buto laukia tūkstančiai klaipėdiečių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt