Norime, galimybių yra, ko gero, reikia. Tokiais žodžiais apibendrino ketvirtadienį popiet Klaipėdoje pasibaigusią, dvi dienas trukusią tarptautinę konferenciją, skirtą uostamiesčio pilies atkūrimo galimybėms išnagrinėti, jos moderatorius Aldis Gedutis.
O kol pamažu atstatinėjami tik bastionų kontūrai, po buvusią ir galbūt vėl iš naujo atgimsiančią pilį jau galima pasivaikščioti virtualiai. Tokį 3D modelį laimėjusi Savivaldybės surengtą apklausą už 13 794 Eur parengė bendrovė „Uostamiesčio projektas”.
Pagal 1710 m. brėžinius
Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento vyresniojo patarėjo Vytauto Kovaičio teigimu, buvo apklausti trys potencialūs tokio projekto tiekėjai, turintys atitinkamos patirties ir geras rekomendacijas – viena kauniečių ir dvi klaipėdiečių bendrovės.
„Jų pasiūlymai buvo gana panašūs, tačiau buvo vadovaujamasi mažiausios kainos kriterijumi, tad apklausos laimėtoju buvo pripažintas „Uostamiesčio projektas”. Jų pasiūlyta kaina atitinka dabar egzistuojančias rinkoje”, – sakė V. Kovaitis.
Pasak jo, darbams atlikti buvo numatytas dviejų mėnesių terminas ir netrukus projektas turės būti perduotas Savivaldybei. Jis jau buvo pademonstruotas trečiadienį minėtos konferencijos metu.
Projektą pristatęs architektas Algirdas Stripinis, „Atviros Klaipėdos” paklaustas, kokia jo nuomonė – ar reikia atkurti Klaipėdos pilį, sakė, kad tai – „sudėtingas klausimas”.
„Pirmiausia reikia sugalvoti, ką su ja daryti. Būtų apie 7 300 kvadratinių metrų ploto. 1000-1500 nesudėtinga įveiklinti kaipo muziejų ar kitoms savivaldos funkcijoms, o ką daryti, kad kiti plotai nebūtų tušti? Bet bandyti reikia, gal pradžiai bent vieną iš bokštų reikėtų atkurti”, – sakė architektas.
Pasak jo, piliavietės modelis sukurtas vadovaujantis 1710 m. brėžiniais ir Vlado Žulkaus bei Sauliaus Manomaičio fasadų rekonstrukcijomis. Tuo metu pilis buvo triaukštė, jos kiemas siekė apie 2 500 kv. m. Autentiškų bokštų sienų storis siekė tris metrus, bet dabar esą galimi įvairūs kitokie sprendimai, nebūtina statyti tokias pat soras sienas.
„Neturi dominuoti „Klaipėdos energijos” kaminas”
Konferencijos metu kalbėjęs vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika vienareikšmiškai pasisakė už pilies atkūrimą.
„Pirmiausia, neteisinga yra kelti klausimą, kam čia ne žemaičių, o kryžiuočių pilį atstatyti ruošiamės. Mieste buvo įvairių periodų, reikia visus atvaizduoti. Reikėtų ryškinti bastioninės pilies elementus, kai ji buvo viena iš svarbiausių Prūsijos tvirtovių. Turime labai aiškią medžiagą, kuria galima vadovautis atkuriant – ir fasadų, ir kitų elementų. Jau 1975 metų senamiesčio regeneravimo plane buvo numatyta, kad reikia regeneruoti piliavietės teritoriją ir iškeldinti laivų remonto įmonę. Sąjūdis irgi kaip vieną iš svarbiausių reikalavimų buvo iškėlęs atkurti piliavietę ir atiduoti miestui. Jau tada 18 tūkstančių miestiečių parašų buvo surinkta po tokiu reikalavimu. 1997 metais pirmajame po nepriklausomybės bendrajame miesto plane jau buvo piliavietės atkūrimo galimybė. Jei būtų atkurta pilis, visi turistai išliptų iš kruizinių laivų, o ne sėstų į autobusą ir važiuotų į Kuršių neriją. Dabar yra tik poternos, bet niekas nenori lįsti į požemį. Važiuotų ir visi Lietuvos turistai. Nėra jokio skirtumo, kokia plyta po tinku, kokia technologija taikyta. Tūriai veikia žiūrovą. Miestui svarbu, kad dominuotų bažnyčių ir pilies bokštai, o ne „Klaipėdos energijos” kaminas. Dabar eksponuojame pamatus, bet juos gi matė tik tie, kurie juos įrenginėjo. Tiesiog reikia surasti būdą juos išsaugoti ir atkurti tūrius. Juk dar 2009 metais Kultūros paveldo komisija pritarė pilies atstatymui. Ir archeologai sako, kad tai, kas atrasta, geriausiai galima išsaugoti tik pastačius pilį. Moderni architektūra gali pasireikšti pilies aplinkoje. Pačiame pilies viduje irgi gali būti modernūs interjerai. Unikalaus silueto atkūrimas, viešųjų erdvių ir funkcijų turistams sukūrimas, modernumo ir saugomų vertybių santykis, kai dominuoja istorinė aplinka, senamiesčiui atvertos vandens erdvės. Sujungus visus tuos dalykus tik tada turėsime proveržį šioje teritorijoje”, – dėstė A. Mureika.
Idėją atstatyti Klaipėdos pilį palaiko ir žymus architektas, vienas iš Atgimimo epochos lyderių, grupės „Antis” vokalistas Algirdas Kaušpėdas. Plačiau su jo nuomone bus galima susipažinti šeštadieninėje „Atviros Klaipėdos” interviu rubrikoje.
Beje, verslo atstovų šioje konferencijoje nebuvo, tad buvo bandoma daryti prielaidą, kad kol kas piliavietės atkūrimo projektas jų nedomina. Tačiau A. Mureika atkreipė dėmesį į tai, kad verslas jau kuriasi būsimos pilies prieigose ir kaip pavyzdį pateikė Šveicarijoje ilgai rezidavusio Gintauto Bertašiaus investiciją į seną sandėlį, paverčiant jį aukštos klasės viešbučiu „Michaelson boutique hotel“.
„Verslas jau ateina, jie jau jaučia, kad čia bus didelė vertė”, – sakė A. Mureika.
Pasivaikščioti po virtualią Klaipėdos pilį galima čia.
Gal kas nors galite paaiškinti šiandien labai ryškų fenomeną: tai, kas yra išlikę autentiška, bet irsta, norima sunaikinti, o to, ko jau nėra, būtinai norima atstatyti? Akyse yrsta centrinis Klaipėdos paštas, restauracijos prašyte prašosi vienas gražiausių Klaipėdos pastatų – Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjus, kuriame dabar dar kruta Menų akademija, senojo dujų fabriko griūvėsiai, galima vardyti ir vardyti. Klaipėdai – kolosalus ir pagrindinis uždavinys – atstatyti Jono bažnyčią. Ji reikalinga, kaip dvasinis miesto centras, kurio tiesiog fiziškai trūksta, kaip širdies, kuri išplėšta. Įsivaizduokime, kad Vilniuje neliktų Arkikatedros – kvapą užgniaužtų (nuo Gedimino pilies vaizdo jau ir kojas pakerta…). Klaipėdos pilį užtektų atkurti virtualiomis priemonėmis. Keliauti po praeitį ir į praeitį galima ne tik raudonų plytų keliu, bet ir augmentuotoje terpėje. Dar viena priežastis – absoliučiai neracionalus atsiet menininkams, kultūrininkams bei reprezentacijai skiriamų patalpų prigaminimas. Dabar jau yra Baltijos laivų statykloje yra dirbtuvės, keli tūkstančiai kvadratų bus policijos pastate, dar pilyje bus. O juk jau dabar vadinamojoje Pilies konferencijų salėje vien vaiduokliai gužynių žaidžia, nes niekas nenori tokioje gelžbetoninėje belangėje jokių konferencijų organizuot. Dar vienas dalykas: tam, kad būtų sukurtos šimtus tūkstančių turistų traukiančios ekspozicijos, reikia išugdyti, suformuoti kompetentingą komandą, kuri turi išstudijuoti geriausius pasaulio pavyzdžius, gauti padorų atlyginimą, važinėti į mokymus. Čia neveikia principas: pamokėsiu saviems, pasidalinsim per pusę, džiazo festivalį padarysim – ir bus wau efektas.