Vieninteliai dėl pernykštės maršrutinių taksi krizės nubausti ir iešmininkais kai kurių politikų pavadinti Savivaldybės tarnautojai Liudvikas Dūda ir Rimantas Mockus, jiems skirtus papeikimus bandantys panaikinti per teismą, derasi dėl taikos sutarties.

Viena iš jų abiejų keliamų esminių sąlygų yra ir atlyginti dalį patiriamų bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad tokiu atveju dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino įsakymo, kuris būtų naikinamas, reikėtų neplanuotai patuštinti miesto biudžetą. Atrodo, kad ši sąlyga Savivaldybei nėra itin priimtina. Kita vertus, „Atviros Klaipėdos” šaltinių teigimu, Savivaldybės administracija nelabai norėtų, kad kitame R. Mockaus bylos posėdyje ji būtų pradėta nagrinėti iš esmės ir parodymus duotų liudytojais iškviesti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis ir krizės aplinkybes tyrusiai miesto Tarybos sudarytai komisijai vadovavusi vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Liudvikas Dūda (kairėje) teisme sakė, kad nėra „nė aguonos grūdu kaltas”, o jiedu su R. Mockumi esą tapo politinio žaidimo aukomis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ar susiderės?

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai gilintis į pernai rugsėjį kilusią vadinamąją „mikriukų“ krizę, kurios metu miestas buvo likęs be šių transporto priemonių.

Kalčiausiais šioje situacijoje pripažinti – Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda ir Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus – nesutinka su jiems skirtais papeikimais ir apskundė tokius Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino sprendimus minėtajam teismui. Tiek R. Mockui, tiek L. Dūdai tai yra pirmosios nuobaudos.

Pirmajame R. Mockaus bylos posėdyje teisėja Aušrelė Mažrimienė patenkino jo prašymą liudytojais į bylą kviesti Gintarą Neniškį ir Juditą Simonavičiūtę bei atidėjo bylos nagrinėjimą. Tuo metu pirmasis L. Dūdos bylos posėdis vyko trečiadienį.

Jo metu paaiškėjo, kad R. Mockus jau derėjosi dėl taikos sutarties, o tokį pat pasiūlymą vasario 28 dieną pateikęs L. Dūda atsakymo į jį negavo.

„Iš atsakovo pusės vienareikšmiškai buvo pasiūlyta Mockui tik taikos sutartis, bet tai tik žodžiai. Nieko iš esmės ja netenkina. Aš irgi prašiau panaikinti papeikimą per 5 dienas po taikos sutarties pasirašymo. Abi pusės neturėtų jokių pretenzijų, kompensuotų man pareiškimo padavimo kaštus, dar turėtų būti kompensuota neišmokėta vadinama premija už 2017 metus, kai visi Savivaldybės darbuotojai jas gavo, o mes su Mockumi dėl papeikimų negavome. Tačiau kažkodėl siūlė nuobaudą tik nuo gegužės panaikinti.”, – teismui dėstė L. Dūda.

Ir L. Dūdos bylą nagrinėjanti teisėja Aušrelė Mažrimienė atkreipė dėmesį, kad teismas, ko gero,  negalėtų tvirtinti tokios taikos sutarties, kurioje būtų tariamasi ir dėl premijos išmokėjimo, nes tai išeina iš už ginčo ribų. Pasak teisėjos, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atskirai. Teisėja taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie L. Dūdos reikalavimai yra maksimalūs, o siekiant taikos sutarties abi pusės turėtų daryti nuolaidas.

„Dabar derybos dėl taikos sutarties vyksta per teisėją. Siūliau ir mane į derybas pakviesti, o pasikvietė tik Mockų ir iš viso siūlė raštu viską daryti”, – sako ruožtu teigė L. Dūda, pabrėžęs, kad nėra „nė aguonos grūdu kaltas”, o jiedu su R. Mockumi esą tapo politinio žaidimo aukomis.

„Manau, kad baigsime taikiai, tik, kad skatinimas nėra šio ginčo objektas. Dėl gegužės termino irgi galima derėtis. Direktorius norėtų, kad nuobauda galiotų pusę metų, kaip drausminė priemonė, nes direktorius nepripažįsta, kad be pagrindo paskyrė nuobaudą. Jei ieškovas atsisako bylinėjimosi išlaidų ir reikalavimo dėl skatinimo, labai greitai galime susitarti. Jei iš biudžeto patiriamos išlaidos, tai būtų pripažinimas, kad įsakymas dėl nuobaudų buvo neteisėtas ir kiltų direktoriaus atsakomybė dėl nepagrįstai panaudotų lėšų. Direktorius nemano, kad jo įsakymas bus neteisėtas”, – teisme aiškino Savivaldybės administraciją atstovaujantis Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

L. Dūda sutiko atsisakyti reikalavimo dėl skatinimo, reikalauti pusės bylinėjimosi išlaidų, nes 200 eurų jam „yra ryški suma, o Savivaldybei neryški”, bet sakė besąlygiškai reikalausiantis, kad papeikimas būtų panaikintas ne gegužę, o per 5 dienas nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme.

„Negaliu atsakyti už Savivaldybės administracijos direktorių, buvau pateikęs pasiūlymą, buvome susitikę pasiderėti šiek tiek, dabar vėl pateikiau pasiūlymą raštu. Laukiu antro atsakymo. Mano sąlygos – kuo greičiau panaikinti papeikimą ir šiek tiek pinigėlių susigrąžinti už bylinėjimąsi. Sumažinau šiek tiek ir norimą sumą. Einu į kompromisą”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė R. Mockus.

Istorija

Šios istorijos užuomazga siekia pernai metų birželį, kai po kelerius metus trukusio tyrimo ir bylinėjimosi procedūrų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu pavirtino, jog Konkurencijos taryba buvo teisi konstatuodama, kad Klaipėdos valdžia neteisėtai 2012-aisiais be konkurso sudarė 5 metų trukmės sutartis dėl 6, 8, 9 ir 10 maršutinių taksi paslaugų teikimo, tad jos turi būti nutrauktos.

Tačiau Savivaldybės administracija daugiau nei porą mėnesių nepriėmė jokių sprendimų ir tik rugsėjo 4-ąją prieš vidurdienį žurnalistams pranešė, kad 14 val. rengiama spaudos konferencija, kurios metu jau buvo paskelbta, jog nuo rytojaus gatvėse maršrutinių taksi visgi nebeliks.

Dėl to kilus visuomenės ir politikų pasipiktinimui, įsitraukus ir merui operatyviai buvo surasta išeitis – surengta apklausa ir su tais pačiais vežėjais pasirašytos laikinosios sutartys, galiosiančios iki šio pavasario, kai į miesto gatves išvažiuos visiškai nauji konkursą laimėjusių bendrovių „Kautra“ ir „Ridvija“ mikroautobusai, atliksiantys ekspresų funkciją.

Reaguojant į tokią įvykių eigą buvo sukurta iš visų miesto Tarybos frakcijų atstovų sudaryta speciali komisija, kuri konstatavo, kad kaltė tenka Savivaldybės administracijai. Pastaroji atliko savo vidinį tarnybinį patikrinimą, po kurio buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai Liudvikui Dūdai ir Rimantui Mockui.

Rimantas Mockus derasi dėl taikos sutarties ir laukia Savivaldybės administracijos vadovybės atsakymo į jau antrą savo pasiūlymą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Miesto Tarybai pritarus darbo grupės išvadoms, opozicijos atstovai išreiškė įsitikinimą, kad neturėtų būti nubausti vien iešmininkai, o reikėtų ir „rimtesnių rezultatų“. Meras Vytautas Grubliauskas tada tvirtino, kad tarsis su visų frakcijų vadovais, ar inicijuoti tarnybinį patikrinimą S. Budinui ir jo pavaduotojui Aleksandrui Michailovui.

Vėliau meras „Atvirai Klaipėda“ teigė, kad kalbėjosi su frakcijų vadovais ir esą „nė vienas nekėlė kategoriškų reikalavimų“. „Iki naujųjų metų arba Kalėdų turėtų būti padėtas ir galutinis taškas“, – tada sakė meras.

Sausio 2-ąją A. Michailovas pasitraukė iš pareigų savo noru – sulaukus pensinio amžiaus.