Kultūra, Svarbu

Užderės atminimo lentų

Avatar

Martynas Vainorius
2018-03-22


Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija trečiadienį priėmė sprendimus dėl kelių asmenybių įamžinimo atminimo lentomis.

Vienas iš tokių atminimo ženklų, skirtas tarpukario medienos verslo pramonininkui, Portugalijos konsului Nathanui Nafthaliui ant Liepų g. 3 namo atsiras nesusipratimo dėka.

Atvers į tiesą

Istorikas Vasilijus Safronovas atkreipė Savivaldybės dėmesį, kad ant Liepų g. 3 namo dabar esanti žurnalistui, teisininkui Rudolfui Valsonokui atminti skirta lenta 2016 m. vasarą buvo pakabinta klaidingai.  Joje teigiama, kad šiame name gyveno 1935-1939 m. R. Valsonokas, tačiau jis remiantis to meto adresų ir telefonų knygomis 1931 ir 1934 m. nuomojosi butą name Aleksandro g. 11, 1935, 1937-1939 m. – name Prezidento Smetonos al. 27.

Istoriko Vasilijaus Safronovo dėka ši lenta iškeliaus ten, kur ir turėtų būti – ant Liepų g. 28 namo, esančio priešais Donelaičio aikštę. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Šie adresai nurodo tą patį pastatą, kurio adresas šiandien – Liepų g. 28. Namo numeriai ir gatvių pavadinimai skiriasi todėl, kad 1934-1935 m. jie buvo keičiami: pernumeruoti visi pastatai buvusiose Aleksandro ir Pailgintoje Aleksandro (Otto Böttcherio) gatvėse, kurios  buvo sujungtos į vieną Prezidento Smetonos alėją. Šiandieninis Liepų g. 28 – tai blokuotas namas, po pastatų pernumeravimo 1935 m. įgijęs du numerius: 25 ir 27. Šiame name Valsonokas gyveno ne nuo 1935 m., bet vėliausiai nuo 1931 m. Na, o su pastatu Liepų g. 3 Valsonokas susijęs tik tiek, kad artimai bendravo su pastarojo namo savininku – verslininku Nathanu Nafthaliu. Kad Valsonokas būtų pas Nafthalį gyvenęs – duomenų nėra…

Pritvirtinant atminimo lentą Valsonokui ant klaidingo namo, regis, suklysta interpretuojant gerai žinomą Martyno Gelžinio Klaipėdos planą, kuris rodo dar senąją dabartinės Liepų g. pastatų numeraciją ir skaičiumi 27 išties žymi dabartinį pastatą Nr. 3. Tačiau turėtina omeny, kad šis pirmasis lietuvių kalba paskelbtas detalusis miesto planas buvo išleistas 1934 m., prieš pat rugpjūtį Klaipėdoje pirmąkart surengtą masinę Jūros dieną, o gatvės pavadinimas pakeistas liepos pabaigoje. Tad spaudai jau visiškai parengtame plane Prezidento Smetonos alėjos pavadinimą teko įrašyti ranka. Dviejų į Prezidento Smetonos alėją sujungtų gatvių namų numeracija pakeista 1935 m. vasarį”, – teigia istorinį “detektyvą” išgliaudęs istorikas.

Kartu jis pasiūlė vietoje šios lentos pakabint kitą, kuria būtų įamžintas buvusio pastato savininko N. Nafthalio atminimas.

Pasak istoriko, Nafthaliai buvo Klaipėdoje XIX a. pab. – XXa. pirmoje pusėje verslą plėtojusi giminė, kilusi iš žydų litvakų, 1864 m. iš Telšių atsikrausčiusių į Klaipėdą. Giminės pasiekimus, anot V. Safronovo, labiausiai išreiškė Nathanas – dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, nedubliuodamas tėvo verslo jisai ėmė užsiimti tarpininkavimu prekyboje miško medžiaga, medienos produkcijos eksporto organizavimu. Miško medžiagos pristatymas į Klaipėdą buvo svarbi jo verslo sėkmės sąlyga. Tad kai dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių komplikacijų jos gabenimas į Klaipėdą sutriko, Nathanas nesibodėjo veikti aukščiausiuose Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos valdžios sluoksniuose, įtikinėjimais ir papirkinėjimais siekdamas užtikrinti Nemuno upės internacionalizavimą. 1925 m. šiuo klausimu jis tarpininkavo neoficialiose Lietuvos ir Lenkijos derybose, prie kurių inicijavimo, regis, pats ir prisidėjo. Nepavykus užtikrinti šių šalių susitarimo dėl tranzitinio medienos plukdymo Nemunu, su kitais Klaipėdos lentpjūvių savininkais Nathanas galiausiai įkūrė AB „Klaipėdos medžios sindikatas“. Tarpininkaujant buvusiam Lietuvos ministrui pirmininkui Ernestui Galvanauskui, Rudolfui Valsonokui ir kitiems, jis sugebėjo pasiekti, kad 1930 m. sutartimi TSRS „Eksportlesas“ įsipareigotų tiekti medieną į Klaipėdą apeinant Nemuną, o Lietuvos vyriausybė šiam tiekimui užtikrintų lengvatinius geležinkelio tarifus.

Be viso to, Nathanas turėjo daugelį kitų pareigų, buvo kelių bendrovių stebėtojų tarybos narys, Klaipėdos degtinės ir likerio fabriko stebėtojų tarybos pirmininkas, 4-ajame dešimtmetyje ėjo Portugalijos garbės konsulo Klaipėdos krašte pareigas.

Nacionalsocialistams įsigalint Klaipėdoje, Nathanas nepasidavė panikai iki paskutinio momento, bet vis dėlto buvo priverstas parduoti visą savo verslą ir išvykti į Lietuvą. Bet ten ekonomiškai įsitvirtinti jau nebespėjo. Ištvėręs Kauno getrą jis su sūnumis Afredu ir Manfredu 1945 m. žuvo Dachau koncentracijos stovykloje.

Primins futbolo trenerį

Į Klaipėdos merą kreipėsi ir pernai mirusio buvusio “Atlanto” trenerio Konstantino Sarsanijos draugas Vladimiras Razarionovas, norintis, kad būtų įamžintas jo bičiulio atminimas.

49-erių Konstantinas Sarsanija netikėtai mirė pernai spalį dėl trombozės plaučių srityje. 2017-uųjų vasarą K. Sarsanija iš Klaipėdos išvyko sulaukęs pasiūlymo būti Sankt Peterburgo „Zenito“ futbolo klubo sporto direktoriumi. atlantas.lt nuotr.

“Konstantinas mano draugas ir aš tuo labai didžiuojuosi. Jis 2013 metais buvo pripažintas geriausiu treneriu. Jis siekė, kad 95 procentai “Atlanto” žaidėjų būtų Lietuvoje išauginti talentai. Jis net atsisakė Lietuvos rinktinės treneriu tapti, nes labai rūpinosi “Atlantu”. Konstantinas labai pamilo Lietuvą, čia sukūrė šeimą. Jis buvo garsus visoje Europoje, tad apie Klaipėdą sužinojo ir didieji futbolo pasaulio vardai”, – sakė V. Razarionovas.

Jis savo rašte nenurodė konkrečios vietos atminimo lentai, tačiau pačiai komisijai teigė, jog, aišku, kad tai turėtų būti centrinis miesto stadionas. Tiesa, vyras sakė apie šią savo iniciatyva dar nešnekėjęs su paties “Atlanto” atstovais, tik su Lietuvos futbolo federacijos vadovu Tomu Danilevičiumi ir stadiono vadovybe. Tad komisija paprašė jo, kad ir klubas pateiktų atitinkamą prašymą ar sutikimą ir kartu būtų pateiktas suderinimui ant atminimo lentos būsiantis tekstas.

V. Razarionovas sakė visa tai padarysiantis, o lentą įrengsiantis savo lėšomis.

Universitete – dvi lentos

Komisija pritarė, kad ant Klaipėdos universiteto (KU) rektorato pastato atsirastų lenta, skirta antrajam šios įstaigos rektoriui Stasiui Vaitekūnui atminti. Tokią iniciatyvą iškėlė KU senatas.

“Stasys Vaitekūnas nepaprastai daug padarė universitetui. Ypač kuriant materialinę bazę – jis aktyviai dėl to bendravo ir su Brazausku, ir su Adamkumi, ir su Lubiu. Vien šitas įnašas yra milžiniškas”, – pristatydamas iniciatyvą sakė komisijos narys Vygantas Vareikis.

Pritarta ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago dukros Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės prašymui ant Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto pastato įrengti jos tėvui skirtą atminimo lentą. Čia tarpukariu veikusiame Klaipėdos pedagoginiame institute 1937-1939 m. mokėsi būsimasis partizanų vadas.

Šiame pastate tarpukaryje veikusiame Klaipėdos pedagoginiame institute mokėsi ir Adolfas Ramanauskas -Vanagas. Studijas jis baigė Panevėžyje, į kurį mokymosi įstaiga turėjo išsikelti dėl nacių įvykdytos aneksijos. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Man keista, kad iki šiol to nežinojome. Šie metai yra paskelbti jo metais, tad tikrai yra puiki proga tai padaryti”, – sakė komisijos pirmininkas Vytautas Čepas.

Buvo nutarta, kad tekstą lentai pasiūlys V. Vareikis, o pati ji turėtų būti atidengta rugsėjo 1-ąją.


2018-03-22

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt