Stebint spaudoje pasirodančius komentarus apie kultūros projektams ar programoms skiriamą miesto finansavimą, susidaro įspūdis, jog labai tendencingai bandoma suformuoti visuomenės požiūrį į neva nuolat neskaidriai vykdomus vertinimus ir pinigų skirstymą. Jau nekalbant apie tai, jog informacija, kuri šiaip yra visiškai viešai prieinama, yra iškreipiama. Neteisingai pateikiamos sumos, sumalami į vieną košę skirtingi projektai ir programos. Kalbama tik apie skirstomus finansus, visiškai neatsižvelgiant į rezultatus bei nuveiktus darbus.
Norėčiau atkreipti į dėmesį, jog šokio teatras „PADI DAPI Fish“ jau kelinti metai kartu su Klaipėdos jaunimo teatru, Klaipėdos lėlių teatru bei Apeirono teatru dalyvauja teatrinės veiklos programos konkurse. Ši programa yra viena efektyviausių bei novatoriškiausių Lietuvoje, suteikianti galimybes gyvuoti nepriklausomiems teatrams, kurie pritraukia jaunus profesionalus į Klaipėdą, taip pat skatina besimokančius čia likti mūsų mieste.
Šokio teatras 2017 m. gavo 52 000 Eur programos veiklai. Šie finansai leidžia minimaliomis sąlygomis kurti, pristatyti Klaipėdos vardą visame pasaulyje. Todėl, kai esame kaltinami dėl šio finansavimo, pasigendu prierašo, jog tai vienas iš daugiausiai apdovanojimų gaunančių teatrų Klaipėdoje (vien šiemet – 3 nominacijos Auksiniam scenos kryžiui), pernai 5 kartus gastroliavęs garsiausiuose Kinijos teatruose bei festivaliuose, pristatytas Šanchajaus tarptautiniame šokio centre, taip pat rodęs spektaklius su tiesiogine transliacija visoms Jungtinės Amerikos Valstijoms J. Kenedžio scenos menų centre Vašingtone, pristatęs Klaipėdos vardą svarbiausiose scenos menų mugėse Diuseldorfe (Vokietija) bei Monrealyje (Kanada).
Nevardinsiu kolegų, gaunančių tą patį finansavimą, darbų, tačiau jie lygiai taip pat nuoširdžiai ir sunkiai dirba už šiuos finansus.
Tiesiog norėčiau paklausti, gal mums geriau to nedaryti? Nekurti (kaip numatyta strategijoje) naujų darbo vietų jauniems profesionalams, nerodyti pasaulyje pripažintų spektaklių? Tiesiog gal geriau išvažiuokime? Nepaisant to, jog 15 metų dirbome tik iš savo lėšų, kad tik miestas išliptų iš provincijos ir atsirastų kultūriniame Europos žemėlapyje.
Taip, buvo skirtas finansavimas Klaipėdos Kultūros sostinės atidarymo renginiui, kurį rodė LRT. Tam buvo skirta 40 000 eurų. Tačiau tai nėra teatro veiklai skiriamas biudžetas. Jo tikslas – sukurti miesto bendruomenei skirtą masinį renginį.
Žinoma, galima ginčytis dėl renginio formato ar estetikos, tačiau žiemos vidury padaryti įdomų netradicinį projektą kainuoja. Taip pat reiktų paskaičiuoti, kad į projektą buvo įtraukta 150 mėgėjų bei profesionalų. Ir prisiminti faktą, kad labai didelė šio renginio žiūrovų dalis minėjo, jog pagaliau negėda būti klaipėdiečiu? Tai gal žiūrėkime į rezultatą? O biudžeto eilutės ir kiek kam išleista pinigų yra viešose ataskaitose.
Finansuotas ir projektas „Neužšąlantys namai“. Tai instaliacija-spektaklis, skirtas reformacijai bei visiškai nemokamas miestiečiams. Taip pat tai nėra parama, skirta teatro veiklai finansuoti. Šiuos dalykus labai aiškiai reikia atskirti.
Taip pat labai geras indikatorius yra tarptautinis finansavimas. Gal tie, kas verkia, galėtų parašyti paraiškas ten? Va, tada viskas pasidaro labai aišku. Galėtume pateikti ataskaitą.
Jei galvojame, jog miestas turi likti provincialiu, verkšlenančiu arba žeminančiu vienas kitą miestu, tai aš ir daugelis jaunų žmonių tikrai atsisakys viešinti tokio miesto vardą.
Aš už skaidrumą ir geriausią kokybę. Ir įvertinimą žmonių, kurie iš tikrųjų daro pokyčius.
Taip skirtumas tas kad pilietiškai aktyvus kultūros atstovai kurių nuomone neįtinka Klaipėdos liberalams smaugiami mažinant jų finansavimą, nežiūrint kad kyla jų darbų kokybe ir darbų skaičius. Bet niekas nenori viešinti liberalų destruktyviu sprendimu be Puteikienes.